Reikia žinoti gyvulių išsimetimų priežastis

LŽŪKT informacija

2014-03-25

Išsimesti gali visi gyvuliai. Dėl abortų patiriama daug ekonominių nuostolių. Dėl jų nukenčia ne tik gyvulių reprodukcija, bet ir mažiau gaunama mėsos, pieno. Neretai po abortų išsivysto komplikacijos – įvairios lytinių organų ligos, dėl kurių patelė pasidaro nevaisinga, kartais net žūva. Karvių abortų būna apie 10–20 procentų.

Labai dažnas embrioninis mirtingumas. Daugiausia embrionų žūsta po sėklinimo praėjus 8–16 d. (apie 70–80 proc.), gali tęstis iki 45 parų. Embrionai žūsta dėl infekcinių ir neinfekcinių priežasčių. Neinfekcinės priežastys lemia apie 70 proc. visų embriono mirtingumo atvejų. Jos yra genetinės, fiziologinės, endokrininės. Genetiniai faktoriai sudaro apie 10 proc. embrionų mirtingumo atvejų.

Didžiausia problema – netinkamas šėrimas

Dažniausia abortų priežastis – netinkamas šėrimas. Tai gali būti dėl per didelio baltymų kiekio ar neigiamo energijos balanso. Kai nėščios patelės suliesėja arba nutunka, sutrinka normali vaisiaus mityba ir gali įvykti abortas. Jį gali sukelti biologiškai nevisaverčiai pašarai ir medžiagų apykaitos sutrikimas. Nustatyta, kad karves šeriant kopūstais, sojomis, žirniais, dėl mažo jodo kiekio juose gali sutrikti skydliaukės hormonų sintezė ir įvykti abortai. Be to, gyvulys gali išsimesti trūkstant cinko, vario, mangano. Patelės išsimeta dėl apsinuodijimo blogos kokybės pašarais (supuvusiu, supelėjusiu, per rūgščiu ar per daug šarminiu silosu, apkartusiomis išspaudomis ar broga). Be to, jos gali išsimesti šeriamos pelėsiniais grybais užkrėstais pašarais dėl mikotoksinų poveikio. Labai pavojingas mikotoksinas yra zearalenonas. Jam patekus į karvės organizmą, slopinamas hormono progesterono išskyrimas, o tai sukelia abortus. Jie gali įvykti ir dėl per didelio nitratų kiekio pašaruose, staiga pakeitus pašarus, šeriant sušalusiais pašarais. Taip pat viena iš abortų priežasčių gali būti girdymas šaltu vandeniu.

Išsimetimų priežastis – įvairios traumos

Refleksiški gimdos susitraukimai gali prasidėti ir vaisius gali būti pašalintas dėl šuolių, kritimo, staigių judesių, pilvo sienelės pažeidimo ar prispaudimo, kergimo ir apsėklinimo. Taip pat išsimetimą gali sukelti ir kai kurie vaistai.

Gyvulių mechaninių traumų priežastis gali būti siauros durys ir ankšti vartai, netvarkingos , slidžios, nepakankamai kreikiamos grindys, kai garde laikoma per daug gyvulių, apledėjusios aikštelės, kai laikomi palaidi nenuraginti galvijai. Kiaulėms abortai gali įvykti, kai labai susigrūda ėsdamos.

Rizika padidėja gyvuliams sergant

Abortų tikimybė padidėja, jei patelės serga kepenų, inkstų, širdies, plaučių, virškinamojo trakto, nervų sistemos, gimdos ligomis, esant aukštai kūno temperatūrai, patyrus didelį stresą, dėl karščių poveikio.
Išsimetimai įvyksta ir dėl vaisiaus bei jo dangalų anomalijos. Dažniausiai gyvuliai išsimeta dėl vaisiaus išsigimimo, jo organų anomalijos, vaisiaus dangalų degeneracijos.

Galimi ir infekcinės kilmės išsimetimai. Jei abortų daugiau kaip 2 proc., galima įtarti, kad tai infekcinių ligų pasekmė. Infekcinį išsimetimą sukelia kai kurios užkrečiamosios ligos, pvz., bruceliozė, leptospirozė, salmoneliozė, infekcinis rinotracheitas, mėlynojo liežuvio liga, galvijų virusinė diarėja ir kt., nors klinikinių požymių gali ir nebūti. Gyvuliams sergant brucelioze, leptospiroze, salmonelioze, infekciniu rinotracheitu, išsimetimai dažniausiai pasitaiko antroje nėštumo pusėje (5–9 mėn.). Sergant mėlynojo liežuvio liga ir virusine diarėja, išsimetimai galimi bet kuriuo laiku. Invazinį išsimetimą sukelia trichomonos, oksoplazmos, hemosporidijos, judančios helmintų lervos. Sergantys invazinėmis ligomis gyvuliai dažniausiai išsimeta pirmoje nėštumo pusėje (1–4 mėn.). Abortų atveju visada reikia ištirti vaisių, jo skystį ar kraujo serumą.

Skiriasi abortų baigtis

Abortų baigtis priklauso nuo nėštumo nutrūkimo priežasties, nėštumo laiko ir gyvulio organizmo būklės. Gali įvykti gemalo rezorbcija, žuvusio arba negyvybingo vaisiaus pašalinimas, vaisiaus mumifikacija (žuvusio gimdoje vaisiaus išdžiūvimas), vaisiaus maceracija (negyvo vaisiaus audinių suminkštėjimas ir suskystėjimas) ir vaisiaus puvimas. Žuvęs ankstyvoje vystymosi stadijoje gemalas gali visai rezorbuotis. Procesas baigiasi be klinikinių požymių.Tokia vaisiaus rezorbcija vadinama slaptuoju abortu. Daugiavaisių gyvulių gali rezorbuotis kai kurie ar visi gemalai. Jei vaisius buvo pakankamai išsivystęs ir žuvo, dažniausiai jis pašalinamas. Tai dažniausiai įvyksta trečią dieną nuo motinos organizmą paveikusių priežasčių, nors kartais gali būti pašalintas ir anksčiau arba vėliau.

Pirmojoje vienavaisių gyvulių nėštumo pusėje žuvęs vaisius dažnai pašalinamas staiga. Po to iš gimdymo takų greitai išeina vaisiaus dangalai. Jeigu pašalinimas vyksta antrojoje nėštumo pusėje, vienavaisių gyvulių vaisiaus dangalai dažniausiai lieka gimdoje, todėl motina suserga.

Vaisius išdžiūva, kai visiškai užsidaro gimdos kaklelis arba užsisuka gimda. Atėjus laikui, atsivedimo požymių nėra. Bendra patelės būklė nepakinta, tačiau tokios patelės ilgai nerujoja.

Esant vaisiaus audinių suminkštėjimui ir suskystėjimui, iš lytinių organų išsiskiria drumzlina rausva masė su vaisiaus minkštaisiais audiniais, skeleto kaulais. Pablogėja patelės savijauta. Jeigu toks vaisius gimdoje išlieka ilgesnį laiką, gyvulys lieka nevaisingas.

Galimas ir žuvusio vaisiaus puvimas veikiant mikrobams. Tuomet vaisiaus apimtis padidėja tiek, kad gali suplėšyti gimdą. Gyvulys būna apatiškas, karščiuoja, iš lytinių takų teka rudos dvokiančios išskyros.
Norint išvengti gyvulių išsimetimų, reikia juos tinkamai šerti, griežtai laikytis gyvulių laikymo ir priežiūros taisyklių, veterinarinių reikalavimų dėl gyvulių užkrečiamųjų ligų prevencijos.

Naudinga vaizdo informacija

Parengta naudojantis moksline literatūra