Reikalavimai mėšlui tvarkyti greitesni už paramą

„Ūkininko patarėjo“ informacija

2021-12-07

Mindaugas Kinderis su žmona prie savo ūkio limuzinų veislės mėsinių galvijų

„Žemėje gyvename tik kartą, privalome ją ateities kartoms palikti kuo švaresnę. Todėl ir stengiuosi mėšlą tvarkyti draugišku gamtai ir visai aplinkai būdu“, – sako limuzinų galvijų augintojas Mindaugas Kinderis iš Utenos r. Leliūnų kaimo. Tik užsispyrimas ir atkaklus tikslo siekimas padėjo ūkininkui kovojant su valdiškomis institucijomis dėl paramos granulėms iš kompostuoto mėšlo gaminti.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Vieni mūšio lauke

Pasak M. Kinderio, Lietuvos valdžia greita sugriežtinti mėšlo tvarkymo reikalavimus, bet itin lėta padėti ūkininkams juos vykdyti. Ji apsunkina arba net dirbtinai riboja galimybes investuoti į infrastruktūrą, skirtą mėšlui tvarkyti taip, kad kuo mažiau nukentėtų gamta.

„Ūkininkai, norintys tvarkyti mėšlą draugišku gamtai būdu, neretai yra palikti vieni mūšio lauke, todėl traukiasi iš gyvulininkystės. Naujos su mėšlo tvarkymu susijusios taisyklės griežtėja, o paramos investicijoms orientuotos tik į gamybos didinimą. Pavyzdžiui, pagal dabar vykstančio šaukimo priemonei „Investicijos į žemės ūkio valdas“ taisykles paramą mėšlidei statyti gausi tik tada, jei statai naują tvartą arba jei įsipareigosi auginti daugiau galvijų“, – apmaudu ūkininkui.

Pasak jo, mėšlas suteikia galimybę į žemę grąžinti svarbias maistines medžiagas. Tačiau dėl netinkamo jo tvarkymo, tręšimo laiko ir paskirstymo laukuose prarandama didelė dalis azoto. Todėl svarbu pasirinkti gamtai draugiškiausius būdus mėšlui tvarkyti. Vienas iš tokių būdų – mėšlą kompostuoti, paskui granuliuoti, o kitas – biojėgainėje iš mėšlo gaminti elektrą arba biometano dujas. Pastarasis kelias, pasak ūkininko, jam netiko, nes ūkis per mažas.

Be paramos prapuolę

„Statydintis bent nedidelio pajėgumo biojėgainę man apsimokėtų, jei turėčiau tūkstantį ir šiek tiek daugiau mėsinių galvijų. Kadangi jų turiu gerokai mažiau, pasirinkau kitą gamtai palankiausią mėšlo tvarkymo kelią – mėšlą kompostuoti, o vėliau jį, paverstą granulėmis, grąžinti į daugiametę arba atnaujinamą pievą kaip labai vertingą trąšą. Nustatyta, kad šviežią mėšlą paskleidus ant dirvos ir neužarus, per tris valandas iš jo dingsta daugiau nei 30 proc. azoto. Taip teršiama aplinka. O mėšlą kompostuojant, žūsta piktžolių sėklos, mažėja maistinių medžiagų bei mėšlo pervežimo nuostoliai, užtikrinamas tinkamas anglies ir azoto santykis. Kompostuotame mėšle „užrakintas“ azotas ir išsaugotos kitos maistinės medžiagos naudingos augalams. Granuliuodami kompostuotą mėšlą gauname vertingas natūralias trąšas“, – aiškina „Ūkininko patarėjui“ M. Kinderis, pabrėždamas, jog siekiant, kad ūkininkai prisitaikytų prie griežtėjančių mėšlo tvarkymo reikalavimų, būtina užtikrinti pakankamą finansinę paramą įsirengti tam reikalingą infrastruktūrą.

Pašnekovas teigia, jog tvarkyti mėšlą aplinkai draugišku būdu nusprendė savo valia dar 2018 m. – ne žaliojo kurso uždavinių skatinamas. Parengęs projektą Europos Sąjungos (ES) paramai gauti mėšlui kompostuoti ir granulėms iš kompostuoto mėšlo gaminti, ūkininkas atsimušė į sieną. Mat Nacionalinėje mokėjimo agentūroje išgirdo, jog finansinė parama tam neteikiama.

Galimybę išsikovojo

„Man buvo nelengva įrodyti Žemės ūkio ministerijai, kad šiomis investicijomis siekiu modernizuoti vieną iš galvijų auginimo procesų – mėšlo tvarkymą. Laimei, mano sesuo teisininkė. Ji daug padėjo gilinantis į paramos taisykles ir ES reglamentus. Kreipiausi net į Administracinių ginčų komisiją. Bendromis pastangomis ministeriją įtikinome, kad parama kompostuotam mėšlui granuliuoti – galima. Džiugu, kad pavyko su ministerija sutarti ir gauti paramą, – netolimą praeitį, kai teko kovoti dėl paramos mėšlui tvarkyti, mena M. Kinderis. – Mes, ūkininkai, esame priklausomi nuo neprognozuojamos gamtos. Liūdna, kad tenka priklausyti ir nuo kartais neprognozuojamos valdžios. Tada reikia gaišti laiką ir eikvoti jėgas kovojant su nelogiškais ar pertekliniais reikalavimais. Juk norime užsiimti mėgstama veikla – ūkininkavimu, mano atveju – mėsinių galvijų auginimu. Valdžios institucijų tikslas turėtų būti kuo patrauklesnės paramos teikimo ūkininkams sąlygos ir aiškesnis, paprastesnis jų teisinis reglamentavimas.“

Tariasi su mokslininku

M. Kinderio projekto įsirengti komposto mėšlo granuliavimo liniją vertė – 400 tūkst. Eur. Pusę šių lėšų ūkininkas skolinosi iš banko, o likusi jų dalis – ES parama. „Rašydamas projektą paramai gauti, tariausi su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininku Juozu Pekarsku. Jis mane konsultavo dėl granuliavimo linijos technologinių sprendimų. Dabar jis padeda įgyvendinti projektą, pataria, pamoko, – mokslininko pagalba pasidžiaugia M. Kinderis.

Angare mėšlas bus kompostuojamas, brandinamas, vėliau – iš kompostuoto mėšlo daromos granulės

Jis mėšlui kompostuoti įsigijo angarą, kuriame, pasak ūkininko, bus kompostuojamas tvartiniu galvijų laikymo laikotarpiu susikaupęs kraikinis mėšlas. Angare į krūvas sukrautas ir kompostuojamas mėšlas įkaista iki 60 °C. Tuo metu vyksta organinių medžiagų oksidavimosi procesai, suyra lengvai irstančios medžiagos. Kas savaitę arba dvi mėšlas 4–5 kartus specialiu maišytuvu permaišomas, kol virsta biria mase, kurioje lieka 35–40 proc. drėgmės. Susidariusi masė paliekama brandintis mėnesį.

Gera pieva – kokybiška jautiena

Kai M. Kinderis įsirengs granuliavimo liniją, į ją bus nukreipta brandinta biri kompostuoto mėšlo masė ir suslegiama paverčiant ją granulėmis, kuriose lieka iki 10 proc. drėgmės. Granulės bus fasuojamos į maišus ir sandėliuojamos. Vėliau granulės bus įterpiamos į daugiametę pievą arba įberiamos į suartą pievą, kai norima ją atnaujinti. „Mėšlo granulės puikiai tinka ir javams tręšti, tačiau jų kol kas neauginu. Skaniausia ir geriausios kokybės mėsinių galvijų jautiena būna, kai galvijai auga ėsdami žolinius pašarus, šieną, žolę, šienainį. Jei ėda grūdus, mėsa būna prastesnė“, – teigia ūkininkas, neabejodamas, kad kompostuoto mėšlo granulėmis patręšta pieva lems dar geresnę auginamų mėsinių galvijų mėsos kokybę.

Ne galvijai kalti

M. Kinderis tikisi granuliavimo liniją įsirengti kitų metų pradžioje. Dabar laukia iš Kinijos gabenamo granuliuotuvo. Ūkininkas stebisi žaliojo kurso ultra propaguotojų teiginiais, kad galvijai labai teršia aplinką.

„Aplinkos ministerijos duomenimis, mėšlo ir gyvulininkystės tarša sudaro mažiau nei 9 proc. viso Lietuvoje išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o augalininkystė – daugiau nei 12 proc. Ne mėšlas kaltas dėl žemės ūkio taršos, o gausiai naudojamos mineralinės trąšos. Lietuvoje nuo 1990-ųjų galvijų skaičius drastiškai sumažėjo. Taigi vien dėl to Lietuva jau įvykdė ES žaliojo kurso įsipareigojimus. Gamtą labiausiai teršia ne galvijai, o pramonė, transportas ir energetikos sektoriai. Galvijai ne didina, o mažina gamtos taršą. Esu skaitęs apie mokslinį tyrimą, kurio rezultatai patvirtino, jog vienas galvijas į aplinką išskiria tik 3 proc. anglies dvideginio kiekio, kurį 100 proc. „sugeria“ pievos plotas, reikalingas tam galvijui maitintis“, – tvirtina jaunasis ūkininkas.

Arčiau gamtos

Prieš 8 metus M. Kinderis baigė ekonomikos studijas, pasiėmė banko paskolą ir įsigijo ūkį su limuzinų veislės mėsiniais galvijais. Mat troško su gamta susijusio gyvenimo būdo. Bendradarbiaudamas su kaimynu ir ketindamas dalyvauti trumpojoje maisto tiekimo grandinėje, įkūrė įmonę „Kinderio limuzinai“. Dabar jis siekia ekologinio mėsinių galvijų ūkio statuso. Baigia įsirengti jautienos išpjaustymo ir brandinimo cechą. Norėdamas tiekti savo ūkio galvijų mėsą klientams, uteniškis ūkininkas naudojasi kito asmens skerdyklos, kurioje mėsa dar ir išpjaustoma, sufasuojama, paslaugomis.

Kompostavimo technologijoms – žalią šviesą

Doc. dr. Juozas Pekarskas, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros Agroekologijos centro vadovas

Mėšlas – labai vertinga organinė trąša, gerinanti dirvožemio agrochemines ir fizikines savybes. Netinkamai tvarkomas ir laikomas mėšlas teršia aplinką. Mėšle, ypač šviežiame, gausu amoniakinio ir nitratinio azoto, kuris iš mėšlo gali greitai išgaruoti ar išsiplauti į gilesnius dirvožemio sluoksnius, užteršdamas ir gruntinius vandenis.

Azotas – viena pagrindinių maisto medžiagų žemės ūkio augalams. Tik niekas neskaičiavo, kiek pinigų prarandama dėl azoto nuostolių netinkamai tvarkant mėšlą. Tai ūkininko pinigai, kuriuos jis praranda to net nesitikėdamas. Mėšle esančiu azotu galima kompensuoti dalį mineralinių trąšų azoto.

Mėšlas turi būti kompostuojamas, kad mineralinio azoto formos virstų organiniu azotu, kuris jau nei išgaruoja, nei išsiplauna. Komposto tręšiamoji ir dirvožemio savybių gerinimo vertė gerokai didesnė nei mėšlo. Kompostu greičiau nei mėšlu galima atstatyti nualintą dirvožemį.

Kompostavimo technologijos labai įvairios. Šiuo metu plinta biofermentacijos technologijos. Jas pasitelkus, su specialiais įrenginiais galima mėšlą sukompostuoti per dvi savaites. Įprastai kompostavimo procesas trunka 4–6 mėnesius.

Kartu su UAB „Agrolinija“ darbuotojais kūriau mėsinių galvijų mėšlo kompostavimo, pagaminto komposto granuliavimo technologijas ir atitinkamą įrangą. Už darbo rezultatus buvome įvertinti nacionaliniu Lietuvos Inovacijų prizu. Siekiant mėšlą tvarkyti pagal šias technologijas, Kaišiadorių rajone buvo įkurta ir sėkmingai veikia organinių trąšų gamykla „Biodinamika“.

Granuliuotų mėšlo komposto trąšų gamybos technologija gana sudėtinga. Mat tam reikalinga kokybiška žaliava, tinkama kompostavimo technologija, kita reikiama įranga. Visos šios grandys turi būti gerai suderintos. Ne vieni tai bandė daryti, bet nesėkmingai. Tam reikia labai daug žinių.

Linkiu, kad granuliuotų mėšlo komposto trąšos būtų gaminamos daugelyje žemės ūkių bei įmonių. Technologijų kopijavimas šiuo atveju nėra geriausia išeitis. Jas reikia tobulinti ir pritaikyti konkrečioms sąlygoms.

Granuliuotas mėšlo komposto trąšas galima ilgai saugoti, transportuoti tolimais atstumais, lengvai paskleisti dirvoje. Sukūrėme trąšų granules, kurias galima įterpti lokaliai su sėjama sėkla. Tai labai efektyvus būdas augalus aprūpinti maisto medžiagomis, o kartu gausinti ir organinių medžiagų kiekį dirvožemyje.

Kompostavimo technologijos turi plisti Lietuvos žemės ūkyje. Kompostas – efektyviausia priemonė valdyti, lėtinti ir stabdyti dirvožemio biodegradacijos procesus.

ŪP korespondentė Jolanta Kažemėkaitytė, autorės ir Mindaugo Kinderio nuotraukos