Gruodžio 08 d., ketvirtadienis | 22

Puutsa ūkis Estijoje – puikus ekologiško, tvaraus ūkininkavimo pavyzdys

LŽŪKT informacija
2022-10-21

Siekiant išvengti maisto medžiagų nuotėkio Puutsa ūkyje, visas mėšlas surenkamas ir kompostuojamas nedidelėse mėšlo krūvose su dideliu kiekiu šiaudų

Nuo pat ūkininkavimo pradžios Airi Külvet labai domėjosi aplinkosaugos problemų sprendimo būdais, taikydama tvaraus ūkininkavimo praktiką ir didindama biologinę įvairovę ekologiškame mėsinės gyvulininkystės ūkyje Puusta. Ji aktyviai dalyvauja įvairiuose moksliniuose tyrimuose ir bendradarbiavimo projektuose su daugeliu ūkių Estijoje ir užsienyje. Moksliniai duomenys, naujoviški metodai ir geriausia ūkininkavimo praktika naudojami kasdienėje ūkio gamyboje, taip pat aktyviai propaguojami mokant kitus ūkininkus ir studentus.

BIOMAS GROW straipsnio viduje

Puutsa ūkis Airi Külvet šeimai priklauso jau šimtmečius. Pirmieji įrašai siekia 1684 m. ir rodo, kad istoriškai pagrindinė veikla šioje žemėje buvo ganymas. „Net SSRS laikais, kai iš ūkininkų buvo atimta privati nuosavybė, dirbama žemė naudota kolūkio telyčioms ganyti. Mano senelis buvo piemuo, turėjo arklį ir šunį“, – sako Airi.

Vos baigusi vidurinę mokyklą Taline, 1995 m. Airi perėmė ūkį iš savo senelio. Nuo to laiko ji atnaujino ūkio pastatus ir parplėtė dirbamos žemės plotą nuo 45 iki 300 ha. Ekologiškame ūkyje auginama šiek tiek javų ir aliejinių augalų, taip pat čia ganosi mėsinių galvijų banda – moteris didžiuojasi galėdama tęsti šią tradiciją.

„Kadangi ūkis įsikūręs tokioje vietoje, kur gamtinė aplinka labai skirtinga, tarp upės ir upelio su natūraliomis pievomis ir miško ganyklomis, mėsinę galvijininkystę pasirinkau pirmiausia“, – sako Airi.

Mažinamas galvijienos gamybos poveikis aplinkai

„Manau, kad galvijienos gamyba pateisinama tik tada, jei ji duoda naudos aplinkai“, – sako Airi. Ji yra žole šeriamų galvijų kokybės programos, kuriai priklauso dar apie 100 ūkininkų, įkūrėja, ir siekia, kad visoje Estijoje būtų plėtojama aplinkai draugiška mėsinė galvijininkystė.

„Mėsinės galvijininkystės sektorius pasaulyje turi savo tamsiąją pusę, nes mėsos gamyba dažnai daro daug žalos aplinkai. O žole šeriamų galvijų auginimo sistema yra ekologiška. Jei ji tinkamai valdoma, ganymas gali padėti atkurti biologinę įvairovę, kaupti anglies dioksidą ir kurti naujas buveines“, – sako Airi.

Pasak ūkininkės, mėšlas gali būti ir teršalas, ir biologinę įvairovę skatinantis veiksnys. Viskas priklauso nuo to, kaip jis tvarkomas. Siekdama užkirsti kelią eutrofikacijai, Airi ir ūkiai, kuriuose ji dirba, be kitų priemonių daug dėmesio skiria mėšlo tvarkymui. Dalyvaudama įvairiuose bendruose projektuose su mokslininkais, ji išmoko, kaip kompostuoti mėšlą, kad būtų išvengta maisto medžiagų nuostolių.

Dėmesys kompostavimui ir mėšlo tvarkymui

Puutsa ūkyje visas mėšlas surenkamas ir kompostuojamas mėšlo krūvose su dideliu kiekiu šiaudų. Žiemojimo vietos sutvirtinamos betoniniais pamatais, kad būtų kuo mažiau nuotekų ir gyvuliams būtų sudarytos geros sąlygos.

„Mėsinė galvijininkystė Estijos sąlygomis nėra pelninga veikla, todėl reikia rinktis pigius ir aplinkai nekenksmingus metodus. „Kompostavimas krūvose yra pigesnis sprendimas nei betoninės srutų duobės ir grotelių grindys fermose. Taip pat jis yra ekologiškesnis“, – sako Airi.

Puutsa ūkio mėšlo kaupimo metodų veiksmingumas išbandytas neseniai ūkiui dalyvaujant „GreenAgri“ projekte, kurio metu dvejus metus kompostuojamos mėšlo krūvos buvo praturtintos veiksmingais mikroorganizmais, kad procesas vyktų greičiau. Analizuota mėšlo likučių sudėtis, nuostoliai ir optimalaus kompostavimo būdai. Rezultatai parodė, kad tinkamai sudėjus mėšlą į krūvas ir į jas įterpus pakankamai šiaudų, azotas neišsiplauna.

„Tai patvirtino, kad mano ūkyje taikomi metodai yra teisingi ir galiu juos rekomenduoti kitiems ūkininkams“, – sako Airi.

Svarbi biologinė įvairovė ir kova su klimato kaita

Puutsa ūkyje kompostuojamas mėšlas naudojamas nedaugiametėms pievoms tręšti, kad pagerėtų dirvos būklė. Tokiu būdu Airi pavyko praturtinti anksčiau buvusias įprastas žemės ūkio naudmenas ir paversti jas pievomis su biologiškai įvairiais augalų mišiniais. Siekiant dar labiau pagerinti dirvožemio biologinę įvairovę ir sumažinti per didelio nuganymo riziką, taikomas rotacinis ganymas.

„Įdomu stebėti, kaip greitai paprasti ganymo metodai gali duoti teigiamų rezultatų biologinei įvairovei. Tuo pat metu kai kurių įprastai žemdirbystei naudotų laukų, kuriuos išsinuomojau, būklė dirvožemio biotos atžvilgiu yra tokia prasta, kad reikia daugiau pastangų“, – sako Airi.

Ūkininkės pastangos davė puikių rezultatų. Ūkyje pavyko sumažinti maisto medžiagų nuotėkį, padidinti pievų derlingumą, suaktyvinti dirvožemio biotą ir pagerinti gyvulių sveikatą. Biologiškai įvairi augmenija ūkyje sukuria buveines paukščiams ir smulkiems žinduoliams.

Taip pat, organizuojant kasdienį ūkio valdymo procesą, siekiama skatinti gamtos atkūrimą, tai yra stengiamasi išsaugoti šalia esančius vandens telkinius, medžius ir natūralius kraštovaizdžio elementus, kurie naudingi ir biologinei įvairovei, ir ūkio gyvūnų sveikatai.

Airi taip pat stebi ūkio išlaidas degalams, planuoja visų galvijų pašarų, šiaudų ir mėšlo transportavimą, kad nebūtų tuščių važiavimų. Norėdama susidaryti išsamesnį vaizdą apie ūkio poveikį klimatui, ji dalyvavo „CAP2ER“ programoje ir įvertino savo ūkį. Rezultatai atskleidė, kad jos ūkyje vienam gyvo svorio prieaugliui tenka 2,3 kg anglies dioksido.

Didelės įtakos turi tai, kad galvijus šeriame žole, naudojame daug nuolatinių ganyklų ir natūralių pievų. Ne mažiau svarbu ir tai, kad pas mus veršiavimosi intervalas trumpesnis nei 360 dienų, o penimi gyvuliai parduodami iki 30 mėnesių amžiaus“, – sako Airi.

Moteris mielai dalijasi savo patirtimi su kitais ūkininkais. Kasmet bendradarbiaudama su Estijos ekologinio ūkininkavimo platforma (Mahepõllumajanduse Koostööökogu). Ji savo ūkyje rengia lauko dienas, kviečia į ūkį mokytis Estijos gyvybės mokslų universiteto studentus.

„Tikimės, kad rezultatai įkvėps ir kitus ūkininkus tvariau ūkininkauti“, sako Airi.

Įteiktas Baltijos jūros regiono 2021 m. ūkininko apdovanojimas

Už Puutsa ūkyje dedamas pastangas mažinti maisto medžiagų nuotėkį Airi buvo įteiktas Estijos nacionalinis Baltijos jūros regiono metų ūkininko apdovanojimas.

„Džiaugiuosi, kad buvau pripažinta! Akivaizdu, kad laimėjimas leis spaudoje plačiau informuoti apie mano ūkyje taikomą praktiką ir paskatins diskusijas apie aplinką tausojantį ūkininkavimą“, – sako ji.

Pasak Airi, aplinkosaugos klausimai turi būti sprendžiami. Deja, ir stambūs gamintojai, ir smulkūs ūkininkai dažnai laikosi požiūrio, kad gaminant maisto produktus (dėl pasaulinio bado problemos sprendimo ir pan.) taršūs ūkininkavimo būdai priimtinesni.

Ūkininkė įsitikinusi, kad maistą galima gaminti ekologiškai atsakingai, taikant paprastus nuo amžių žinomus metodus. Anot jos, visiems ūkiams turėtų būti savaime suprantama, kad mėšlo tvarkymas turėtų būti ekologiškesnis. „Dažnai tai yra žinių ir požiūrio trūkumo klausimas. Todėl manau, kad lauko dienų organizavimas ūkininkams ir informacijos perdavimas yra labai geras būdas atkreipti dėmesį į aplinkosaugos problemas. Tikimės, kad Estijos universitetai ir profesinės mokyklos taip pat modernizuos žemės ūkio mokymą“, – sako Airi.

Airi Külvet apie ūkininkavimo ateitį

Ūkininkė pastebi, kad pokyčiai vyksta labai greitai. Po penkerių ar dešimties metų nebebus laiko reaguoti į aplinkos ir klimato kaitą – gamybos metodus reikia atitinkamai keisti dabar. Vyriausybės ir žemės ūkio organizacijos niekaip negali išeiti iš savo komforto zonos. Didžiausias pavojus, jos nuomone, yra tas, kad daug laiko ir išteklių bus skiriama klimato kaitai neigti arba ieškoti kaltų, užuot ieškojus sprendimų. Galiausiai nukentės ūkininkai, jei nepavyks susitarti dėl žemės ūkio paramos priemonių, kurios padėtų atkurti ir išsaugoti aplinką.

Anot Airi, per pastaruosius metus žemės ūkio politikos kryptis labai pasikeitė. Per trumpą laiką išnyko stambiosios pramoninės gamybos pirmenybė, o įvairios ES šalys – kai kurios labiau nei kitos – pabrėžia tvarių ir aplinkai draugiškų šeimos ūkių svarbą. Tuo pat metu labai sunku atsukti laiką atgal, nes žemes supirko didžiosios bendrovės, o galimybės įkurti aplinką tausojantį ūkį išlieka labai sudėtingos. Nežiūrint to, tendencijos ir vartotojų pasirinkimas juda ta linkme, kad darnoje su gamta valdomas šeimos ūkis gali būti ekonomiškai tvarus.

Moters manymu, dabar pagrindinis poreikis – žinios. Tvaraus ir aplinką tausojančio ūkininkavimo nėra mokoma mokyklose, to taip pat nemoko ir žemės ūkio žaliavų pardavėjai, su kuriais bendrauja ūkininkai. Todėl kol kas žinių turi tik tie ūkininkai, kurie gerai kalba užsienio kalbomis ir moka rasti informacijos internete. Tad reikia sistemingo mokymosi ir nuolatinių paprastai paaiškinamų gerosios praktikos pavyzdžių.

Vertė Saulius Zagorskis, LŽŪKT

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.