Projekto „Lietuvos žolinių pašarų bazės valdymas panaudojant palydovų duomenis ir žemės ūkio mokslo inovacijas“ sprendimai orientuoti į ateitį (su vaizdo įrašu)

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2023-04-17

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) įgyvendino projektą „Lietuvos žolinių pašarų bazės valdymas panaudojant palydovų duomenis ir žemės ūkio mokslo inovacijas“. Rezultatai aptarti nuotolinėje konferencijoje.

Pasak konferenciją pradėjusios LŽŪKT Plėtros padalinio vadovės Ilmos Rimkevičienės, svarbu skleisti žinią apie tai, ką projekto komandai pavyko sukurti.

„Tikiuosi, kad po rezultatų viešinimo sukurtu rezultatu bus naudojamasi ir ateityje. Juk inovacijos yra tai, kas leidžia mums priimti sprendimus, orientuotus į ateitį“, – sakė I. Rimkevičienė.

Projekto rezultatus pasiekti padėjo specialistai iš Kauno kolegijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro, Vokietijos įmonės Geocledian GmbH.

Tyrimai buvo atlikti ūkininkų Jono Baublio (Šilalės r.), Gintario Petrėno (Zarasų r.), Tautvydo Jungevičiaus (Lazdijų r.), Evaldo Laucevičiaus (Šiaulių r.), Truskavos žemės ūkio bendrovės (Kėdainių r.) ir UAB „Agrolina“ (Šakių r.) iki 5 ir daugiau nei 5 metų žolynuose.

Nauja paslauga sistemoje IKMIS

Pasak vienos iš projekto iniciatorių, Konsultavimo paslaugų ir produktų valdymo skyriaus vadovės Redos Milčiuvienės, norint surinkti įgyvendinant projektą reikalingus duomenis, tirtas dirvožemis, žolių biocheminė, o pievų ir ganyklų botaninė sudėtis, kaupti ir analizuoti palydovų duomenys, kasti dirvožemio profiliai. Visi duomenys išanalizuoti, susisteminti, nustatytas ryšys tarp palydovų vaizdo ir antžeminių tyrimų.

„Labai norėjosi, kad sukauptos žinios ir duomenys neprapultų, o jomis galėtų naudotis ūkininkai, kurie atnaujina pievas ir ganyklas, siekia, kad jos būtų produktyvesnės. Todėl informacinėje sistemoje IKMIS sukūrėme viešą prieigą, tai yra nemokamą šeštą paslaugą. Čia paskelbta mokslininkų informacija apie žolynus, taip pat yra interaktyvi skaičiuoklė, skirta žolyno mišiniui sudaryti pagal ūkio turimą laukų situaciją”,– sakė R. Milčiuvienė.

Pranešime daugiau dėmesio skyrusi palydovinių duomenų apibendrinimui, pranešėja akcentavo, kad bandymai buvo atlikti ūkio sąlygomis, todėl duomenų imtis nedidelė, mokslo pagrįstų išvadų daryti negalima, nors sąsajos tarp palydovinių duomenų indeksų ir žolyne esančių sausųjų medžiagų, chlorofilo augale kiekio, pagal kuriuos būtų galima nustatyti žolyno vegetaciją, tam tikrais momentais apčiuopiamos. Susidomėjusius projekto idėja, ji kvietė atlikti išsamesnius mokslinius tyrimus.

„Žolynai yra vieni svarbiausių gyvulių šėrimo elementų, todėl siekis nustatyti augalų savybes ir kitus parametrus pagal palydovinius duomenis, optimaliausią laiką, kada reikėtų žolę pjauti, yra mūsų artima ateitis. Ja domėtis ir žinoti apie galimybes yra būtina“,– apibendrino R. Milčiuvienė.

Vertinti visi dirvodaros procesai

Koks dirvožemio vaidmuo daugiamečiuose ir trumpaamžiuose žolynuose? Atsakymų projekto metu ieškojusi Technologinių paslaugų skyriaus vyresnioji augalininkystės specialistė dr. Romutė Mikučionienė sakė, kad važiuojant kasti dirvožemio profilio, reikėjo išanalizuoti tos vietovės situaciją. Naudojantis Geoportalo duomenimis, išsiaiškinta kiekvieno tiriamo žolyno dirvožemio granuliometrinė sudėtis, kokie dirvožemiai turėtų vyrauti. R. Mikučionienė aptarė kiekvieno profilio geomorfologinę situaciją, kokia buvo dirvodarinė uoliena, kokie augalai vyravo pievoje, drėkinimo būdą, karbonatų putojimo pradžios gylį, kas turėjo įtakos baziniam dirvožemio našumo balui.

„Profiliai buvo gilūs, kad būtų galima įvertinti visus dirvodaros procesus. Nustatyta, kad dirvožemis nėra vienodas, nors ir pagrindinė grupė ta pati. Savybės labai priklauso nuo vietos, kokiame gylyje karbonatai, koks drėkinimas ir granuliometrinė sudėtis“,– teigė pranešėja.

Naudoti pasauliniai geodezinių koordinačių sistemos duomenys

Kauno kolegijos dėstytojas Aurelijus Živatkauskas kalbėjo apie topografinių ir erdvinių duomenų rinkinių, reikalingų įgyvendinant projektą, sukūrimo procesą. Parengta antžeminių matavimų metodika, sudaryti antžeminių matavimų planai, kad matytųsi reljefas, atrinkti ir suprojektuoti demonstraciniai laukeliai. Naudojant globalios padėties nustatymo sistemą (GPS), taško koordinatės skaičiuotos pagal tam tikrus algoritmus. Dėstytojas minėjo, kad susieti duomenis su palydoviniais vaizdais buvo reikalingi pasauliniai geodezinių koordinačių sistemos duomenys. Naudojant aukštos matavimo kokybės prietaisus, labai tiksliai nustatyti visi topografiniai ir hidrografiniai elementai. „Buvo įdomu pamatyti praktinę pusę, kur reikalingos matininko-geodezininko-žemėtvarkininko žinios“,– sakė A. Živatkauskas.

Dėmesys lietuviškoms žolių veislėms

LAMMC mokslininkas dr. Vaclovas Stukonis, kalbėdamas apie daugiamečių ir trumpaamžių (sėjomaininių) pievų ir ganyklų privalumus ir trūkumus, sakė, kad daugiamečių pievų, priklausomai nuo ekonominių sąlygų, mažėja. Sėjomaininės pievos naudojamos dirbamos žemės sėjomainoje ir yra derlingesnės, bet joms įrengti reikia daugiau lėšų. Daugiametes vieną kartą įrengus ir tinkamai prižiūrint, pašarus galima gaminti daug metų. Taip pat jos yra kraštovaizdžio, biologinės įvairovės dalis.

„Nuo 2004 iki 2021 m. pievų ir ganyklų plotai Lietuvoje sumažėjo 27 procentais. Tai rodo, kad pamažu traukiasi gyvulininkystė“, – situaciją komentavo V. Stukonis.

Mokslininkas patarė, atsižvelgiant į dirvožemį, į sėjomainines pievas sėti rečiau pasirenkamas žoles: rytinį ožiarūtį, paprastąjį perluotį, paprastąjį gargždenį, aukštąją avižuolę, gelsvąją vizgę, beginklę dirsuolę, pievinį pašiaušėlį, sėjamąjį esparcetą, didžiąją smilgą. Jis rekomendavo rinktis LAMMC Žemdirbystės institute sukurtas naujausias derlingas ir prisitaikiusias prie Lietuvos klimato sąlygų žolių veisles.

Ką galima padaryti geriau

LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vyresnysis gyvulininkystės specialistas Vidas Tolevičius apžvelgė ūkiuose atliktų tyrimus ir dalinosi patarimais, ką galima padaryti geriau prižiūrint ir įrengiant žolynus.

„Tinkamus žolių mišinius galima parinkti konkrečiam ūkiui ir gauti gerą rezultatą. Daugiausiai praranda tie, kurie nieko nedaro. Viena iš pagrindinių klaidų, kurią padaro ūkininkai, yra per žemas žolyno pjovimas. Žemės patenka į pašarą ir atsiranda sąlygos vystytis klostridijoms, sugadinamas pašaras ir ūkiai patiria daug nuostolio. Taip pat netinkamas žolių rūšių parinkimas konkrečiam pašarui. Kiekvienas ūkis turi rasti lauką, kuriame nepatogu ganyti, ir įsisėti ten produktyvų žolyną, iš kurio gauti kokybišką pašarą žiemai“, – įžvalgomis dalijosi V. Tolevičius.

Pasak gyvulininkystės specialisto, kad ir kaip atšils klimatas, Lietuvoje bus žiemos periodas, kai augalai nebeaugs dėl šviesos ir saulės spindulių trūkumo. Todėl laukus, iš kurių žolyno bus gaminamas pašaras žiemai, reikia rasti kiekvienam, kuris galvoja toliau sieti gyvenimą su gyvulininkyste.

„Gyvulininkystė, mano manymu, yra viena perspektyviausių ūkio šakų ir mažiausiai rizikinga. Labai svarbūs ir informatyvūs yra palydoviniai duomenys, tik jų reikia daugiau ir kad kas nors atliktų mokslinį darbą. Tai yra taupanti laiką ateitis“, – apibendrino V. Tolevičius.

Žalienų svarba auginant mėsinius galvijus

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorė, mėsinius galvijus savo ūkyje auginanti Vilma Živatkauskienė akcentavo žalienų svarbą auginant mėsinius galvijus, jų praktinę naudą augintojams. Ji džiaugėsi, kad mėsinių galvijų Lietuvoje daugėja, todėl jiems šiuo metu daugiausia ir reikia žolynų.

„Pievų išlaikymas mėsinėje galvijininkystėje yra vertybė. Pas mus žolynai auga puikiai, ypač tuomet, jei juos atnaujiname“, – sakė V. Živatkauskienė.

Visą konferencijos įrašą rasite čia.

Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

Aukšta žolinių pašarų kokybė – ūkio kapitalas: nemokama el. paslauga gyvulininkystės ūkiams