• Temos
• Gyvulininkystė

Priešpienis – primiršta galimybė

„Ūkininko patarėjo“ informacija

2020-12-08

Mūsų senoliai po žiemos nusilpusį organizmą stiprindavo vartodami gamtos sukurtus produktus, pavyzdžiui, karvių krekenas (priešpienį). Jų atsirasdavo pavasariais, kai veršiuodavosi karvės.

Gyvybiškai svarbu

Stiprus imunitetas – svarbu ne tik žmogui. Pieno ūkyje tik ką atvestas veršelis neturi imuniteto. Jį įgyja gavęs pirmųjų krekenų, todėl jos yra gyvybiškai svarbios. Taip kalba mokslininkai, veterinarijos specialistai, ūkininkai.

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius ir Nacionalinio pienininkystės komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas sakė, jog šiandien žmogus atitolęs nuo gamtos, ir tai jam primena įvairūs virusai, atsiųsdami paukščių gripus, kiaulių marus ir, galiausiai, koronavirusas.

Žemdirbiai, ypač pieno ūkių šeimininkai, turi galimybę pasinaudoti gamtos suteiktomis imuniteto stiprinimo priemonėmis – karvių krekenomis. Kai kam tai atrodo senolių praeityje vartotas produktas, svetimas XXI amžiaus žmogui, tačiau mokslas jau kalba kitaip.

Energinis gėrimas

„Olandų ūkininkas, su kuriuo senokai esu pažįstamas, krekenas surenka iš pieno ūkių, šaldo ir parduoda farmacijos ir maisto gamybos įmonėms, – pasakojo Lietuvos ūkininkų sąjungos Skuodo skyriaus pirmininkas Kazimieras Jucevičius, – iš jų gaminami vaistai nuo onkologinių ligų, maisto papildai sportininkams.“

Žinomas šalies pieno ūkių ekspertas, asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas prisiminė, kaip sovietmečiu jo tėvukas iš Plungės į Rietavo pieninę veždavo bidonus iš kolūkio fermų ir gyventojų ūkių surinkto pieno. Viename bidone teliūskavo krekenos. Buvo žinoma, jog krekenos važiuodavo Maskvos kryptimi, iš jų buvo gaminamas maistas sportininkams ir kosmonautams.

„Dabar krekenos nevertinamos, – kalbėjo J. Kuzminskas, – lankydamasis viename latvio pieno ūkyje mačiau, kaip melžimo robotas atskiria ir į kanalizaciją išpila krekenas, kadangi jose automatika nustatė didelį somatinių ląstelių kiekį.“

Pasak J. Kuzminsko, Kanadoje ir JAV pieno ūkiuose galioja kiti žaliavos kokybės ir sudėties standartai. Ten pienas tinkamas perdirbti ir vartoti, jeigu jame nustatoma 700 tūkst. somatinių ląstelių kubiniame centimetre, Lietuvoje – 400 tūkst. Europoje jų skaičius mažinamas vaistais, Šiaurės Amerikoje – vakcinuojant karves.

Vertingesnis už pieną

Pasak dr. E. Gedgaudo, krekenos – ypatingas pieno produktas. Jų sudėtis visiškai kitokia nei pieno. Jo sudėtyje yra 33 proc. sausųjų medžiagų, o piene tik 13 proc. Pienu krekenos tampa po apsiveršiavimo praėjus 3 dienoms. Krekenose yra daugybė imunoglobulinų (81 g/l, kai piene – tik 2 g/l), t. y. antikūnų, kurie apsaugo veršelį nuo patogenų. Taip pat jose 6,7 proc. riebalų ir 14 proc. baltymų (piene atitinkamai 3,7 proc. ir 3 proc.), laktozės – 2,7 proc. (piene – 5 proc.). Vitaminų krekenose taip pat daugiau, ypač daug vitaminų A (2950 mg/l, kai piene – 340 mg/l), D, B2, B4.

Mokslininko dr. E. Gedgaudo teigimu, pirmomis gyvenimo valandomis veršelis gali lengvai absorbuoti antikūnus iš krekenų į savo kraujotakos sistemą. Tai įmanoma dėl specialios žarnyno funkcijos, kuri praleidžia imunoglobulinus. Po 36 valandų žarnynas blokuoja šiuos baltymus ir jie nebegali prasiskverbti pro žarnų sieneles. Savybė greitai rezorbuoti baltymus pradeda mažėti iškart po veršelio atvedimo. Po atsivedimo praėjus 6 val., ši savybė sumažėja net 40 proc. Kuo greičiau sugirdomos krekenos, tuo geriau. Rekomenduojama karvę pamelžti iškart po atsivedimo.

Užšaldytos krekenos

Pirmojo melžimo krekenos yra geriausios kokybės, vėliau antikūnų mažėja. Jei pirmojo melžimo krekenų yra daug, patariama jomis veršelį girdyti ir antrą ar net trečią dieną. Vėliau galima naudoti antrojo melžimo krekenas. Svarbu jas laikyti šaldytuve, žemesnėje nei 7 ^oC temperatūroje.

Šiltai laikomų krekenų kokybė sparčiai prastėja, sukuriamos sąlygos, kuriose greitai dauginasi bakterijos ir patogenai. Kai girdoma tokiomis krekenomis, didelis kiekis patogenų, ligos sukėlėjų patenka į veršelio kraują ir yra kenksmingi. Šaldytuve laikomos krekenos tinkamos naudoti ne ilgiau kaip 3 dienas.

Dažniausiai pirmo melžimo metu primelžiama vidutiniškai 8 l krekenų. Kuo daugiau jų pagamina karvė, tuo labiau prasiskiedžia antikūnai. Tai nenaudinga, nes norint, kad veršelis gautų reikiamą kiekį antikūnų imunitetui formuoti, jam reikia sugirdyti daugiau krekenų. Geriausia girdyti 40^oC temperatūros krekenas.

„Krekenos stiprina veršelio imunitetą, skatina augimą, vėliau lemia didesnius primilžius, – tvirtino dr. E. Gedgaudas, – jei veršelis per pirmuosius du mėnesius augs sveikas, dvimetė telyčia per pirmąją laktaciją gali duoti iki 1,5 tūkst. kg daugiau pieno. Tešmens audinys taip pat formuojasi pirmosiomis veršelių gyvenimo savaitėmis, todėl taisyklingas krekenų girdymas yra savotiška mastito prevencija.“

Krekenos žmonių maistui

Kadangi krekenose yra tiek daug naudingų medžiagų, jos tinkamos ir žmonėms. Tinkamiausios yra antrojo melžimo krekenos. Jos ypač naudingos sportininkams, kadangi turi didelę energinę vertę. „Jėgoms atgauti, imunitetui stiprinti galima vartoti loifilizuotų krekenų kapsules, – pasakojo dr. E. Gedgaudas, – jos gaminamos Vokietijoje, o Lietuvoje platina bendra dviejų šalių įmonė.“

Žinomi šalies ūkininkai ir visuomenininkai J. Kuzminskas ir K. Jucevičius pastebėjo, jog anksčiau kiekvienoje kaimo ar miestelio sodyboje lietuviai laikė po karvę. Ji veršiuodavosi pavasarį, krekenos buvo vartojamos ir žmonių maistui. Po žiemos žmogaus imunitetas būdavo susilpnėjęs, todėl patiekalai iš krekenų būdavo pačiu laiku.

Nepaisant to, kad ūkyje, ypač nedideliame, krekenų būdavo vos kelias dienas per metus, žmonės iš jų mokėjo pagaminti gardžių patiekalų. Vienas populiariausių būdų ruošti krekenas – jas šildyti neaukštoje temperatūroje (anksčiau tas būdavo daroma šiltoje krosnyje), kol jos sukrekės ir taps panašios konsistencijos į labai švelnų, minkštą omletą. Sutrauktos krekenos gali būti sūdomos arba saldinamos, į jas dedami įvairūs priedai – nuo cinamono iki krapų.

Vaikų ligų (šeimos) gydytojai šiandien agituoja mamytes duoti vos gimusiam kūdikiui savo pieno, nes motinos piene, o ypač priešpienyje, yra daugybė antikūnų, padedančių naujai gyvybei apsisaugoti nuo aplinkos poveikio, suformuoti ir palaikyti imunitetą. Priešpienis yra svarbiausia apsauga naujai gyvybei. Jame yra kone šimtą kartų daugiau natūralių antikūnų nei paprastame piene. Antikūnai padeda organizmui atsilaikyti prieš virusus ir bakterijas, stiprina imuninę sistemą, o augimo faktoriai stiprina organizmo ląstelių atsinaujinimą.

Karvės priešpienis naudingas ne tik veršeliui, bet ir žmogui. Senstant organizmui, imuninių ir augimo faktorių gamyba mažėja, o kovoti su ligomis reikia, todėl priešpienis gali padėti palaikyti silpstančius raumenis, paskatinti smegenų veiklą, deginti riebalus, reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Nustatyta, kad priešpienis padeda gydant alergijas, sinusitus, autoimunines ligas, artritą, astmą, virškinimo sutrikimus, nuovargį, peršalimą ir gripą.

Iki penicilino ir kitų sintetinių antibiotikų išradimo XX amžiuje priešpienis buvo skiriamas kaip priemonė imunitetui stiprinti ir kovoti su bakterinėmis infekcijomis.

Poveikis įrodytas tyrimais

Daugybę metų vykdomi moksliniai tyrimai įrodė, kad karvių priešpienis savo molekuline struktūra yra identiškas žmonių priešpieniui. Tačiau karvių priešpienyje antikūnų yra net 40 kartų daugiau nei moters priešpienyje. Pagrindinis tyrimais įrodytas priešpienio poveikis – antibakterinis efektas ir imuninio atsako skatinimas. Šiandien natūralų karvės priešpienį (krekenas) retai kas vartoja. Tačiau jame esančios vertingosios medžiagos vis dažniau tampa maisto papildų sudėtinėmis dalimis. Pietų Australijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas patvirtino, kad koncentruoti karvių priešpienio papildai mažina viršutinių kvėpavimo takų infekcijų dažnį, yra naudingi mikrobinių infekcijų, įskaitant gripą, profilaktikai ir gydymui. Nustatyta, kad priešpienis yra efektyvus ir viduriuojantiems vaikams, apsaugo juos nuo sunkių komplikacijų. Priešpienis užkerta kelią ir nesteroidinių priešuždegiminių vaistų sukeliamiems virškinamojo trakto pažeidimams. Tyrimais patvirtinta jo nauda kaulų formavimuisi ir kaulų audinio retėjimo mažinimui.

„Visuomenė menkai žino apie pieno ūkių tiekiamus produktus, – sakė dr. E. Gedgaudas, – pasaulyje vartojamas žmogaus nealergizuojantis A2A2 pienas, melatonino hormono turintis „naktinis pienas“, imunitetą stiprinantis karvės priešpienis (krekenos), tačiau būtina didinti tokių produktų žinomumą, ugdyti jų vartotoją.“

Justinas ADOMAITIS