Pradėk nuo savęs – tausojantis ūkininkavimas

Aplink Baltijos jūrą gyvena beveik 90 mln. gyventojų, kuriuos maisto produktais aprūpina regione ūkininkaujantys žemdirbiai. Retas kuris pagalvojame, kiek pastangų reikia, kad kasdieniai produktai pasiektų mūsų stalą, o dar mažiau pamąstome, kokios ūkininkavimo pasekmės mus supančiai aplinkai. Mokslininkai apskaičiavo, kad daugiausia atliekų žemės ūkyje lieka iš gyvulininkystės ūkių veiklos. Mokslininkai pastebi, kad anksčiau buvęs švarus Baltijos jūros vanduo per pastarąjį šimtmetį tapo stipriai eutrofinis – perpildytas maistingomis medžiagomis. Tai rimta problema ne tik jūros ekosistemai, bet ir Baltijos šalių gyventojams. Iniciatyva mažinti vandens taršą iš žemės ūkio bendram projektui suvienijo septynias Baltijos regiono šalis – Švediją, Suomiją, Daniją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją. Projekto „Baltic Deal“ tikslas – efektyviai gerinti Baltijos jūros aplinkos būklę, sumažinti maisto medžiagų nuostolius žemės ūkio sektoriuje, bet nepakenkiant konkurencingumui ir gamybai. Lietuvai projekte atstovauja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Vienas didžiausių „Baltic Deal“ įgyvendintų darbų – projekto partnerių šalyse įkurtas daugiau nei 100 demonstracinių ūkių tinklas, kuris jau funkcionuoja. Dauguma ūkių aprašyti, o informaciją apie juos publikuojama projekto interneto puslapyje http://www.balticdeal.eu/farms. Lietuvoje parodomųjų ūkių yra 12, kurie veiklą vykdo skirtinguose šalies regionuose. Vienas svarbiausių kriterijų atrenkant ūkius buvo geografinė padėtis – ūkis turėjo būti arti vandens telkinio (upės ar ežero). Planuojama, kad ūkininkai, dalyvaujantys projekte, turės galimybę lankytis kaimynėse šalyse įsikūrusiuose demonstraciniuose ūkiuose, turės progą pasidalinti draugiško aplinkai ūkininkavimo patirtimi. Demonstracinių ūkių savininkai taip pat bus konsultuojami aplinkosauginiais, ekonominiais, technologiniais klausimais. Baltijos šalių vyriausybės yra patvirtinusios, kad eutrofikacija yra viena pagrindinių Baltijos jūros problemų, ir įsipareigojo mažinti taršą maisto medžiagomis. Vienas iš Helsinkio komisijos HELCOM parengto ir aplinkos ministrų patvirtinto Baltijos jūros apsaugos veiksmų plano pagrindinių tikslų – 42 proc. sumažinti fosforo patekimą į Baltijos jūrą ir 18 proc. – azoto.

Red. Erika Mankutė