• Temos
• Gyvulininkystė

Pluoštinių kanapių naudojimas gyvulininkystėje: ką verta žinoti (II)

Dr. Ina Stuogė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VA Gyvulininkystės instituto Ekologijos skyriaus mokslo darbuotoja

2018-04-12

Nuotr. cannabigold.pl

Tęsinys

Pluoštiniai augalai (linai, kanapės, dilgelės) jau nuo seno vertinami dėl ypač plataus jų panaudojimo. Pasaulyje kanapės vertinamos dėl jų kokybiško pluošto, maistinių ir medicininių aliejaus savybių. Atsirado ir nauja kanapių panaudojimo galimybė – energijos gamyba. Priklausomai nuo auginimo sąlygų, šių augalų derlius gali būti nuo 5 iki 17 t/ha sausųjų medžiagų. Kanapių stiebai turi daugiau ląstelienos nei kiti žoliniai augalai.

Didėjant ekologiškų medžiagų poreikiui, pasaulyje kanapių sunaudojama vis daugiau. Rinkoje itin paklausus kanapių aliejus. Jų pluoštas labai atsparus puvimui ir tvirtas. Iš jo audžiami brezentiniai audiniai, neriami tinklai, sukamos labai stiprios virvės, naudojama kaip izoliacinė medžiaga statyboje, celiuliozei gaminti, išgauti furfurolą, kuris ypač vertinamas chemijos pramonėje. Iš spalių gaminamos baldų gamybos plokštės. Jie tinka pakratams. Spaliai – geras kuras, o jų pelenai (4,2 proc. fosforo, 2,6 proc. kalio, 27 proc. kalcio) yra puiki trąša daugeliui augalų. Tai ypač svarbu ekologiniams ūkiams, nes spalių pelenai gali būti vienas svarbiausių mineralinių medžiagų šaltinių.

ES leidžiama auginti 40-ties veislių kanapes. Iš jų aliejaus išgaunamas fitinas, kuris yra vertingas vaistas gydant mažakraujystę, neurasteniją ir kitas ligas. Jame gausu vitamino E, todėl tinka sergantiems ateroskleroze ir kitomis kraujo apytakos ligomis. Aliejus plačiai naudojamas kosmetikos pramonėje.

Kanapių pelai turi daug medicininių savybių. Juose esančios organinės rūgštys turi stiprių baktericidinių savybių ir veikia panašiai kaip antibiotikai. Kanapių išspaudos yra vertingas baltyminis pašaras visiems gyvuliams.

Lietuvoje jau daugiau kaip dešimtmetį bandymus su pluoštiniais augalais atlieka ir tarptautiniuose projektuose (FIBRA) dalyvauja LAMMC Žemdirbystės instituto Upytės filialo mokslo darbuotos dr. Zofija Jankauskienė, dr. Elvyra Gruzdevienė.

Riebalų rūgštys reikalingos žmonėms

Žmonių mitybos specialistai yra nustatę, kad šiuolaikinio žmogaus maistas nėra subalansuotas pagal riebalų rūgštis. Dabar žmonių maiste ypač trūksta ilgagrandinių omega-3 riebalų rūgščių. Todėl mokslinėje literatūroje nurodoma, kad žmonėms reikėtų vartoti maisto produktų, kuriuose jų gausu.

Omega-3 riebalų rūgštys žmonių organizme slopina trombų formavimąsi, modifikuoja širdies raumens elektrinį aktyvumą, slopina polinkį į aritmiją, mažina trigliceridų koncentraciją kraujyje ir išeminės ligos riziką, apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir visos eilės kitų ligų.

Ypač svarbios žmogaus organizmui yra dvi omega-3 riebalų rūgštys – eikozapenteno (EPA) ir dokozaheksaeno (DHA). Siekiant apsaugoti žmogų nuo daugelio ligų, pakanka suvalgyti kiaušinio trynį, turintį 3,22 proc. šių dviejų rūgščių.

Riebalų rūgščių įtaka žmogaus sveikatai maiste yra vertinama pagal polinesočiųjų ir sočiųjų riebalų santykį juose. Remiantis užsienio sveikatos asociacijų rekomendacijomis, sveikuose dietiniuose produktuose polinesočiųjų ir sočiųjų riebalų rūgščių santykis turi būti mažiausiai 0,4–0,5. Šių riebalų rūgščių santykis kiaušinių trynyje yra artimas rekomenduojam polinesočiųjų ir sočiųjų santykiui, t. y. 0,59. Nurodoma, kad omega-6 riebalų rūgščių santykis su omega-3 riebalų rūgštimis sveikuose maisto produktuose turi būti 5:1–4:1 (Hämmal et al., 1998; Clayton, 2001).

Kiti autoriai nurodo, kad geriausias omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis suaugusių žmonių maiste yra nuo 3:1 iki 6:1 (Neuringer et al., 1998; Liutkevičius, 2006), dar kiti, kad nuo 4:1 iki 10:1 (Clayton G., 2001). Rekomenduojamas kasdieninis omega-3 riebalų rūgščių kiekis žmogui yra nuo 350 iki 400 mg. Kitų autorių duomenimis, kasdieninis žmogaus poreikis omega-3 riebalų rūgščių yra 0,4–0,8 g (Leskanich and Noble, 1997).

Produktai iš pluoštinių kanapių

Pluoštinių kanapių sėklų aliejus. Jis spaudžiamas tik mechaniniu šalto spaudimo būdu ir yra nefiltruotas. Gaminamas iš Lietuvoje užaugintų sėklų, pasėliams apsaugoti nenaudojant jokių herbicidų ir pesticidų. Pluoštinių kanapių aliejaus sudėtyje nėra jokių konservantų, dirbtinių priedų, GMO ir gliuteno.

Aliejus papildo maistą omega-3, omega-6, omega-9 riebalų rūgštimis, vitaminais D ir E, kurie būtini palaikyti sveikas organizmo funkcijas, skirti imuninės ir nervų sistemoms stiprinti. Aliejus gerina odos būklę, ją drėkina, atstato elastingumą, skatina negilių raukšlelių mažėjimą. omega-3, omega-6, omega-9 riebiosios rūgštys gerina regėjimą, padeda virškinti, gerina smegenų ir širdies veiklą ir sąnarių būklę.

Pluoštinių kanapių sėklų aliejus yra žmogaus organizmui būtinų medžiagų – linoleno ir alfa-linoleno rūgščių šaltinis. Vartojant kaip maisto papildą, rekomenduojama paros norma – 1 valgomasis šaukštas. Galima vartoti kaip salotų užpilą, puikiai tinka užkandėlėms, užtepėlėms gaminti, taip pat pagardinti įvairius patiekalus, sriubas ar net vaisių sultis.

Aliejų patartina laikyti tamsoje ir nuošaly nuo šilumos šaltinių, termiškai neapdoroti. Jis neskirtas kepimui, yra puikaus sėklų ir riešutų aromato subalansuoto skonio. Jo tankis – 0,9224 g/ml, drėgmė – 0,03 procento.

Nelukštentos pluoštinių kanapių sėklos. Užaugintos ir pagamintos Lietuvoje, nenaudojant jokių herbicidų ir pesticidų. Nelukštentų kanapių sėklų sudėtyje nėra jokių konservantų, dirbtinių priedų, GMO ir gliuteno.
Pluoštinės kanapės yra laikomos vienu iš maistingiausių augalų pasaulyje. Jų sėklose yra visų svarbiausių aminorūgščių, todėl kanapės yra idealus baltymų šaltinis veganams ir žalia valgiams.

Valgant nelukštentas kanapių sėklas, išvalomas žarnynas ir iš organizmo pašalinami toksinai, nes būtent lukštas valo žarnyno sieneles. Nelukštentose sėklose daugiau mineralų, ląstelienos, jos ilgiau tinkamos vartoti.

Nelukštentos pluoštinių kanapių sėklos vartojamos tradiciniams patiekalams gaminti: karštos bulvės su apkeptomis ir sūdytomis kanapių sėklomis; kanapinė druska – sėklos paspraginamos panašiai kaip linų sėmenys, sumalamos, įberiama druskos, česnako, kitų prieskonių. Valgoma su bulvėmis, kitomis daržovėmis, beriant į įvairius patiekalus, salotas, sriubas. Paskaninama lėtaeigio kepimo būdu gaminama duona.

Lukštentos pluoštinių kanapių sėklos. Užaugintų Lietuvoje lukštentų kanapių sėklų sudėtyje nėra jokių konservantų, dirbtinių priedų, GMO ir gliuteno. Jos – puikus augalinių baltymų, reikalingiausių vitaminų ir natūralių omega riebalų rūgščių šaltinis.

Vartoti galima kaip pabarstus įvairiems patiekalams: salotoms, sumuštiniams, sriuboms, troškiniams, plovui, kepiniams, makaronams (prieš pat patiekiant). Puikus priedas sausiems pusryčiams, vaisių kokteiliams, jogurtams, desertams. Sėklas galima sutrinti ir pagardinti užtepėles, padažus, vaikų maistelį, vartojamas aliejiniams salotų užpilams gaminti, pomidorams ir kitoms daržovėms įdaryti, sūriui, pyragams paskaninti.
Iš lukštentų sėklų gaminamas kanapių pienas – sėklos sumalamos, užpilamos vandeniu ir suplakamos. Vartojamas kaip gėrimas, priedas vaisių ar daržovių kokteiliams, pagardas sriuboms, pyragams, salotoms, kitiems patiekalams.

Pluoštinių kanapių baltymai. Pluoštinių kanapių sėklos, iš kurių gaminami baltymai, yra vienas iš geriausių natūralios augalinės kilmės baltymų šaltinis. Kanapių baltymų sudėtyje nėra jokių konservantų, dirbtinių priedų, GMO ir gliuteino.

Pluoštinių kanapių baltymai yra idealus maisto papildas sportininkams ir sveikos gyvensenos propaguotojams. Šis 100 proc. augalinės kilmės produktas – puikus pieno išrūgų baltymų pakaitalas sportuojantiems, nepakeičiamas baltymų šaltinis veganams ir žaliavalgiams. Vartojant kaip maisto papildą sportuojantiems viena porcija – 25 g (2 valgomieji šaukštai), rekomenduojama paros norma – 2 –3 porcijos. Vartojant kaip maisto papildą nesportuojantiems, rekomenduojama paros norma priklauso nuo dietos. Puikiai tinka pieno ir sulčių kokteiliams.

Pluoštinių kanapių miltai. Pluoštinių kanapių sėklos, iš kurių gaminami miltai, yra vienas iš geriausių natūralios augalinės kilmės baltymų šaltinis. Sudėtyje yra omega-3, omega-6, omega-9 riebalų rūgščių, baltymų ir skaidulinių medžiagų.

Pluoštinių kanapių miltai yra idealus energijos šaltinis, pasižymintis dideliu baltymų (35 proc.) kiekiu. Kanapių miltų sudėtyje nėra jokių konservantų, dirbtinių priedų, GMO ir gliuteino.

Miltai tinka kepiniams (sausainiams, duonai, pyragui) pagardinti. Rekomenduojama norma – 15 proc. kepimo masės. Galima paskaninti salotas, sultis (nedideliais kiekiais, pagal skonį), padažus, užtepėles, sriubas ir kitus patiekalus.

Puikus desertas – įvoliokite nuluptą bananą ar kitą vaisių kanapių miltuose ar lukštentose sėklose ir supjaustykite griežinėliais. Norint galima apkepti.