• Temos
• Gyvulininkystė

Pluoštinių kanapių naudojimas gyvulininkystėje: ką verta žinoti (I)

Dr. Ina Stuogė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VA Gyvulininkystės instituto Ekologijos skyriaus mokslo darbuotoja

2018-04-04

Nuotr. elobservador.com.uy

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto mokslininkai įgyvendino inovatyvų parodomųjų bandymų projektą „Gyvūnų gerovė – vartotojų sveikatai“. Vienas iš jo tikslų buvo pademonstruoti mokslinio vertinimo sistemas, atskleidžiant sėjamųjų kanapių (Cannabis sativa L.) naudojimo galimybes, priklausomai nuo ūkio specifikos tradicinėje ir ekologinėje ūkininkavimo sistemose.

Pluoštinėms kanapėms (Cannabis sativa L.) priskiriamos narkotinių medžiagų neturinčios Canabis sativa L šeimos kanapės, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio (THC – natūralios psichiką veikiančios medžiagos) yra ne daugiau kaip 0,2 proc. ir kurios auginamos tik pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei.

Lietuvoje pluoštinės kanapės labai seniai naudojamas kultūrinis augalas. Manoma, kad jos (ir soros) buvo vieni pirmųjų kultūrinių augalų. Kanapės maistingos, greitai auga, atsparios piktžolėms ir kenkėjams. Jos yra vienas iš tų augalų, kurie naudingi žmogui visomis prasmėmis. Tai vienas pačių maistingiausių Žemės augalų. Kaip Pietuose garbinamos kokoso ar datulių palmės, taip kanapės vertinamos mūsų klimato šalyse.

Išskirtinis kanapių sėklų maistingumas ir nauda

Kanapių sėklos yra vienas iš turtingesnių polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, tarp jų ir retesnės omega 3, šaltinių. Omega 6 ir omega 3 riebiųjų rūgščių santykis (O6/O3) kanapių sėklose ir aliejuje svyruoja tarp 2:1 ir 3:1. Nors mokslininkai daug ginčijasi dėl optimalaus šių riebiųjų rūgščių santykio mityboje, kanapių turimas vienas iš pačių geriausių. Be garsiųjų omegų, kanapių sėklose gausu vitaminų B1 ir B2, taip pat svarbių aminorūgščių. Kanapių sėklos turi daug vitamino E, fosforo, magnio, geležies, mangano, cinko, vario – šių medžiagų 100 g kanapių sėklų yra daugiau nei moksliškai rekomenduojama jų paros norma – RPN.

Polinesočiosios riebalų rūgštys, dar vadinamos nepakeičiamomis riebalų rūgštimis, tai – linolo rūgštis ir alfa-linoleno rūgštis, būtinos gyvybinei organizmo veiklai. Šių rūgščių žmogaus organizmas nesintetina. Jos turi būti gaunamos su maistu. Polinesočiosios riebalų rūgštys mažina cholesterolio, trigliceridų koncentraciją kraujyje, stabdo aterosklerozės atsiradimą, todėl yra svarbios širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Jos mažina uždegimines organizmo reakcijas, todėl slopina reumatoidinio artrito, atopinio dermatito, opinio kolito ir kitų uždegiminių ir autoimuninių ligas.

Linolo rūgštis turi įtakos kraujo krešėjimui ir reguliuoja spaudimą. Alfa-linoleno rūgštis mažina uždegimines organizmo reakcijas, kraujo krešėjimą ir trigleceridų kiekį kraujyje. Tokiu būdu šios dvi rūgštys sumažina širdies infarkto pavojų.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamas omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis yra nuo 2:1 iki 5:1. Kuo šis santykis mažesnis, juo produktas naudingesnis sveikatai.

Džiuginantys mokslinių tyrimų rezultatai

Galvijams. Atlikus bandymus, gyvuliams šerti naudojamose kanapių išspaudose nustatyta 92 proc. sausųjų medžiagų, 32,7–33,1 proc. žaliųjų baltymų, 10,4–11,8 proc. žaliųjų riebalų, 27,8 proc. ląstelienos, 5,6–6,6 proc. pelenų, 6,5 g/kg metionino, 5,4 g/kg cistino, 10,2 g/kg treonino, 11,5 g/kg lizino.

Kanapių išspaudos yra alternatyvus pašaras sojų pupelių rupiniams, baltyminis lesalo pagrindas penimiems galvijams. Jomis šeriant gyvulius, gaunami tokie pat gyvulių augimo ir skerdienos rodikliai kaip ir šeriant sojų pupelių rupiniais ar miltais.

Nustatyta, kad buliukų, šertų kanapių išspaudomis, skerdienos išeiga (paskerdus juos 650 kg) buvo didesnė, palyginti su buliukais, šertais sojų produktais.

Veršeliai, šerti pašaru, kuriame yra kanapių išspaudų, daugiau jo suvartoja, todėl jų mažesnė pašarų konversija.

Nustatyta, kad veršeliai, šerti pašaru su kanapių išspaudomis, geriau virškino, palyginti su kontroliniais, šertais sojų pupelių miltais.

Atlikus kanapių išspaudomis penėtų galvijų mėsos tarpraumeninių riebalų rūgščių sudėties tyrimus, rasta daugiau žmonėms naudingos konjuguotos linolo rūgšties (CLA), taip pat ir omega-3 riebalų rūgščių.

Kanapių išspaudų į penimų galvijų racioną rekomenduojama dėti nuo 9 iki 14 procentų.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad melžiamų karvių racioną papildžius kanapių išspaudomis, didėja produktyvumas, piene daugėja žmogui naudingų polinesočiųjų riebalų rūgščių ir mažėja blogųjų sočiųjų riebalų rūgščių.

Avims. Nustatyta, kad duodant kanapių išspaudų penimiems ėriukams, jų augimo greitis buvo toks pat kaip ir negavusių kanapių. Mokslininkai nustatė, kad avių pašarą papildžius iki 20 proc. kanapių sėklų išspaudų nuo visų pašaro sausųjų medžiagų sudėties, pašarų pasisavinimas nesiskyrė. Atlikus kanapių išspaudomis šertų avių mėsos riebalų rūgščių sudėties tyrimus, nustatyta, kad avienoje daugiau žmonėms naudingos konjuguotos linolo rūgšties (CLA), taip pat ir omega-3 riebalų rūgščių. Gyvuliai buvo šerti tik Lietuvos tradiciniuose ir ekologiniuose ūkiuose užaugintų pluoštinių kanapių sėklų išspaudomis. Pluoštinių kanapių išspaudos – geras natūralus pašaras, kurių maistinė vertė prilygsta rapsų išspaudoms. Kanapių sėklų išspaudomis galima šerti avis, duodant joms šio pašaro iki 0,5 kg per dieną.

Paukščiams. Pluoštinių kanapių sėklose yra pakankamai daug energijos, jų kaina nėra aukšta, todėl jos yra tinkamas lesalas paukščiams.

Viščiukams-broileriams į lesalą galima įmaišyti iki 20 proc. kanapių išspaudų. Nustatyta, kad nuo jų padidėja paukščių krūtinės, šlaunelių ir blauzdelių raumenų svoris. Manoma, kad tai yra susiję su gera šio augalo baltymų ir lipidų kokybe. Taip pat kanapių išspaudose nėra virškinimo fermento tripsino inhibitoriaus, todėl kanapių išspaudos gerai virškinamos ir pasisavinamos. Be to, kanapių išspaudose nustatytas naudingas gyvūnų organizmui antioksidantas kanabidiolis. Lesinant viščiukus -broilerius kanapių išspaudomis, gerėja jų lesalų konversija ir paukščių išsaugojimo procentas. Nustatyta, kad broilerių lesale sojų pupelių rupinius, kurie yra svarbiausi lesalo baltymai, galima pakeisti kanapių išspaudomis. Į broilerių lesalą įmaišius nuo 1,5 iki 9,0 proc. kanapių išspaudų, pagerėja paukščių organizmo imunologinė būklė.

Atliekant tyrimus, pastebėta, kad vištos-dedeklės gavusias su lesalu iki 20 proc. kanapių išspaudų, daugiau dėjo kiaušinių, palyginti su dedeklėmis, negavusiomis kanapių. Taip pat gavusių kanapių išspaudų vištų kiaušiniai daugiau svėrė, bet lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės gauti, dedeklių kūno svoris ar kiaušinių kokybės rodikliai nesiskyrė. Nustatyta, kad didinant vištų lesale kanapių išspaudų kiekį, kiaušiniuose buvo mažiau žmogui žalingos palmito riebalų rūgšties ir daugiau žmogui naudingos alfa-linoleno riebalų rūgšties.

Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, galima teigti, kad kanapių išspaudos didina naudingų žmogui n-3 riebalų rūgščių kiekį kiaušinių tryniuose.

Inovacinės technologijos pritaikymo fragmentiškai naudojant pluoštinių kanapes tyrimų rezultatai suteikia gyvulius ir paukščius laikantiems ūkininkams naujų žinių, atveria galimybes naudotis naujomis technologijomis, siekiant ūkininkavimą padaryti efektyvesniu, palankesniu aplinkai ir sveikesniu vartojantiems gyvūninės kilmės produktus.

Pasaulyje atliekami riebalų rūgščių tyrimai

Pastaraisiais metais pasaulyje labai aktualūs tapo riebalų rūgščių tyrimai įvairiuose maisto produktuose. Nurodoma, kad atskirų maisto produktų riebalų rūgštys turi įtakos žmonių sveikatai. Įrodytas ryšys tarp polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekio maiste ir širdies, kraujagyslių ir vėžinių ligų.

Kuo daugiau maisto produktuose randama omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių, tuo jie sveikesni. Atskiri tyrinėtojai nurodo, kad žemės ūkio gyvulių ir paukščių mėsos riebalų rūgščių sudėtis priklauso nuo gyvūno veislės, lyties, gyvulių ar paukščių laikymo būdo, atskirų raciono komponentų. Mokslinėje literatūroje yra duomenų apie dviejų skirtingų galvijų veislių Holšteinų ir Simentalų, augintų ganykloje ir tvarte, taip pat ir nevienodai šertų, skirtingą ilgiausiojo nugaros raumens riebalų rūgščių sudėtį, taip pat apie skirtingą atskirų aborigeninių ir kultūrinių kiaulių veislių riebalų rūgščių sudėtį. Vokiečių tyrinėtojai nustatė vietinių Skudžių veislės avių mėsos riebalų rūgščių sudėties skirtumą, kai jos buvo skirtingai šertos ir laikytos.

Atlikta visa eilė tyrimų su atskiromis paukščių rūšimis lesinant juos sojomis, rapsais, sėmenimis. Gauti skirtingi atskirų sočiųjų, mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiai.

Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad ekologiškai auginti paukščiai, palyginti su pramoniniu jų laikymu, sukaupia skirtingą atskirų polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekį krūtinės ir kojų mėsoje.

Nustatyta, kad kaitaliojant lesalo sudėtį, galima iki 200 miligramų padidinti omega-3 riebalų rūgščių kiekį kiaušinių trynyje (Leskanich and Noble, 1997). Kiaušiniai yra vieni iš pigiausių maisto produktų, turinčių pakankamai daug polinesočiųjų riebalų rūgščių. Ištirta, kad komercinių paukštynų kiaušiniuose yra 20 proc. polinesočiųjų, 44 proc. mononesočiųjų ir 35 proc. sočiųjų riebalų rūgščių nuo visos kiaušinių trynio lipidų sudėties.

Atlikta visa eilė tyrimų siekiant padidinti n-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekius kiaušinių trynyje. Į vištų dedeklių lesalus įmaišomi žuvų taukai ar žuvų miltai (1,5–7 proc. ir 12 proc.), kuriuose daug n-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių. Nurodoma, kad n-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių sudėtį kiaušinių tryniuose taip pat gerina linų sėmenys ir išspaudos, linų sėmenų aliejus, rapsų išspaudos, jūros dumbliai (Cherian and Sim, 1992; Grashorn, 2008). Tokių vištų kiaušiniai turi omega-3 dokozaheksaeno riebalų rūgšties (C22:6 n-3) 30 kartų daugiau nei įprasti. Žmogui per dieną suvartojus vieną tokį kiaušinį, visiškai patenkinamas kasdienis omega-3 riebalų rūgščių poreikis. Pavyzdžiui, taip vadinami Columbus kiaušiniai turi apie 600 mg omega-3 riebalų rūgščių.