• Temos
• Gyvulininkystė

Planuokime mėsinių karvių reprodukcijos procesą

Laura Jodokienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresn. gyvulininkystės specialistė

2021-07-30

Mėsinių veislių įvairovė ir galvijų skaičiaus didėjimas šalyje rodo, kad mėsinė galvijininkystė vis dar išlieka patraukli ir perspektyvi ūkininkavimo šaka. Mėsinių galvijų bandos plėtra ir ekonominis augimas neatsiejami nuo planingo reprodukcijos proceso. Aptarkime svarbiausius mėsinių galvijų reprodukcijos ciklo etapus.

Pirmas įspūdis, kad mėsinių galvijų reprodukciją organizuoti gana paprasta – tereikia įsigyti gerą bulių, ir viskas bus išspręsta – ne visuomet teisingas. Veislinių bulių paieška vyksta įvairiais keliais ir daugumoje atvejų būna sėkminga. Iš pirmo žvilgsnio veislinę buliaus vertę įvertinti sudėtinga, o eksploatacijos metu dominuojantys požymiai ne visada teigiamai veikia karvių apvaisinimo rodiklius, tuo pačiu ir bandos pažangą.

Vienas svarbiausių aspektų veisiant mėsinius galvijus – gebėjimas pažinti ir valdyti visą jų reprodukcijos ciklą. Žinios, patirtis, turimi ištekliai bei galimybės užtikrina sėkmingą grynaveislių galvijų veisimą ir auginimą. Pirma, ką turi padaryti ūkininkas – susidaryti savo veiklos planą ir išsikelti tikslus – šiuo atveju veisti sveikus ir grynaveislius galvijus. Visa tai pasiekiama užtikrinant mėsinių galvijų bandos sveikatingumą, tinkamai juos šeriant ir prižiūrint. Tinkama šėrimo programa, dėl kurios palaikoma gyvulių fiziologiškai normali kūno kondicija, vykdoma atidi kiekvienos karvės reprodukcinių savybių stebėsena, pasirenkamas geras bulius – lemia visą reprodukcijos ciklą. Neužtenka stebėti ir kaupti duomenis apie turimus galvijus, reikia neužmiršti juos naudoti, nes bandos valdymas prasideda nuo jos pažinimo.

Aptarkime svarbiausius mėsinių galvijų reprodukcijos ciklo etapus.

Telyčių atranka

Veisiant mėsinius galvijus, svarbus etapas – telyčių pasirinkimas ir užauginimas. Šiandien pagrindinis siekis – telyčių veršiavimasis sulaukus 24 mėn. amžiaus, nes taip užtikrinamas galvijų produkcijos kiekio ir gyvulio ilgaamžiškumo didėjimas.

Mėsinių telyčių reprodukcijos laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo lytinio subrendimo pradžios, kuri priklauso nuo genetikos (veislės) ir šėrimo. Telyčios turėtų būti kergiamos arba sėklinamos tik pasiekusios veislei būdingą lytinį amžių ir sverti apie 65–70 proc. suaugusio gyvulio svorio. Skirtingos mėsinių galvijų veislės yra skirstomos į subrendimo tipus: ankstyvo, vidutinio ir vėlyvo. Taigi mėsiniai galvijai lytiškai subręsta skirtingu metu, o lytinės brandos metu kitoks ir jų svoris, todėl kiekvienos veislės branda, augimas, mėsos struktūra, kūno sudėjimo klasė, šėrimo poreikiai skiriasi.

Pirmoji mėsinių telyčių ruja pasireiškia vidutiniškai apie 12–15 mėn. amžiaus, priklausomai nuo lyties ir veislės. Rujai įtakos turi genotipas, šėrimas, sezonas, socialinė aplinka bandoje, egzogeninių hormonų naudojimas, sveikatos būklė. Atsižvelgiant į tai, kada įvyko pirmoji ruja, pradedama planuoti telyčios reprodukcijos ,,karjera“. Dažnai pirmasis sėklinimo ar kergimo rezultatas būna nesėkmingas, todėl siūloma leisti paeiliui bent du kartus surujoti, tik tada sulaukiamas teigiamas efektas – iki 20 proc. didesnis apvaisinimas.

Norint nustatyti telyčaitės lytinę brandą, atsižvelgiama į jos elgesį, į išorinių lytinių organų pakitimus. Siekiant, kad telyčios veršiuotųsi sulaukusios 24 mėn. amžiaus arba vėliau, lytiškai subrendusios turi būti 15 mėn. amžiaus, tačiau, remiantis statistiniais duomenimis, apie 35 proc. tokio amžiaus telyčių lytinės brandos dar būna nepasiekusios, todėl atliekami bendrieji ir specialieji diagnostiniai reprodukcijos sistemos tyrimai, t. y. rektalinis ir ultragarsinis tyrimas, o gautais rezultatais remiamasi vertinant telyčios fiziologinį subrendimą ir pasirengimą veisimui – nustatoma lytinio ciklo stadija ir pasirenkamas tinkamas laikas sėklinti arba kergti.

Ruja

Ūkyje atliekant mėsinių galvijų stebėseną, svarbu pažinti savo gyvulius, kad būtų lengviau pamatyti jų lytinio ciklo požymius, padedančius identifikuoti tam tikrą lytinio ciklo etapą. Reikia atkreipti dėmesį į lytinį cikliškumą, kas kiek laiko pasikartoja ruja, periodo po apsiveršiavimo trukmę (ne mažiau kaip 50 d.), nes kuo greičiau atsistato organizmas, tuo greičiau galima didinti bandą.

Taip pat reikia stebėti reprodukcinius sutrikimus (kiaušidžių cistas, piometrą, lytinės sistemos infekcijas, metritą, nuovalų užsilaikymą), įmitimą ir fiksuoti duomenis apie veršiavimąsi. Ekstensyvių mėsinių veislių karvių rujos požymiai geriau išreikšti nei intensyvių. Patikimiausias ir ryškiausias rujos požymis – karvė leidžiasi kitiems ant jos šokti ir šokimo ant jos metu stovi (tai yra tinkamiausias vaisingo periodo požymis).

Vertinant mėsinių karvių reprodukcijos ciklą, nustatant jo periodą, geriausia gyvulius stebėti kelis kartus per dieną – ankstyvą rytą ir vėlyvą vakarą. Ryškiausi rujos požymiai: karvė šokinėja ant kitų ir tos karvės nestovi; suvelti ar pašiaušti uodegos gumburo plaukai ar purvina ketera; nerimas, skaidrios, tąsios gleivių išskyros (gali reikšti, kad tuoj prasidės ruja arba kad jau rujoja). Išskyros su krauju dažniausiai pastebimos 2–3 d. po rujos.

Karvių periodas po apsiveršiavimo

Po apsiveršiavimo prasideda periodas, kada nepasireiškia lytinis ciklas, vadinamas postpartum (pp) anestrus – rujos nebuvimas tam tikru laikotarpiu po apsiveršiavimo. Šis laikotarpis neišvengiamas. Pailgėjusį postpartum periodą sąlygoja distokija, tam tikri sutrikimai postpartum periodu, lytinių organų involiucija, lytinio ciklo eigos ir trukmės sutrikimai, motiniški instinktai, šėrimas, laikymo sąlygos. Rujos nebuvimas po apsiveršiavimo yra pereinamasis laikotarpis, per kurį atsistato gyvulio lytinė sistema, pasiruošiama kitam lytiniam ciklui.

Šiuo laikotarpiu vyksta gimdos involiucija – tai yra gimdos dydžio, formos, padėties, audinių atsistatymas ir vaisiaus membranų pasišalinimo etapas. Esant komplikacijoms, šis procesas prailgėja. Gimdos involiucija yra neigiamas barjeras apvaisinimui įvykti.

Netinkamas racionas po veršiavimosi, kai galvijai gauna nepakankamai energijos su pašarais, turi įtakos liuteinizuojančio hormono sekrecijai, todėl šiuo periodu svarbus subalansuotas ir visavertis šėrimas.

Mėsinėms žindenėms karvėms lytinis cikliškumas paprastai sugrįžta praėjus 30–60 parų po apsiveršiavimo. Nustatyta, kad mėsinių galvijų pirmaveršių postpartum periodas vidutiniškai trunka apie 86 paras, o vyresnių karvių – apie 68 paras.

Mėsinės karvės fizinę ir fiziologinę brandą pasiekia 4 metų amžiaus, todėl pačios produktyviausios būna nuo 4–10 metų. Svarbiausia per anksti neįtraukti telyčios į visą bandos reprodukcijos ciklą, kad jos reprodukcijos galimybės nebūtų sugadintos.

Svarbiausi mėsinių galvijų bandos didinimo, galvijų veisimo tikslai yra:

• telyčių veršiavimasis 24 mėnesių amžiaus;
• 16–18 proc. pakaitinių gyvulių poreikis;
• 80 proc. karvių veršiuojasi per 42 dienas;
• 95 proc. sėkmingai atjunkomų veršelių;
• 365 d. intervalas nuo veršiavimosi iki veršiavimosi;
• 5 proc. metinis brokavimas dėl reprodukcijos problemų;
• ilgalaikis genetinio bandos branduolio gerinimas, atranka pagal ekonomiškai naudingus

požymius;

• veršiavimosi laikas sutaptų su ganiavos pradžia arba būtų prieš ją.

Naudota literatūra

Vaitkus V. Bulių reproduktorių įtaka mėsinių galvijų apsiveršiavimo lengvumui. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas, 2020

Žilinskas H., Rekešiūtė A. Mėsinių galvijų lytinio ciklo reguliavimo galimybės, Specializuotas leidinys mėsinių galvijų augintojams, 4/2019

Žilaitis V., Karvės fiziologiniai ypatumai po apsiveršiavimo. 2013

Van der Westhuizen, Japie. "Making sense out of maturity types in beef cattle." SA Stud Breeder/SA Stoetteler 2014, 37-23-25.

Scully S, Evans ACO, Carter F, Duffy P, Lonergan P, Crowe MA. Ultrasound monitoring of blood flow and echotexture of the corpus luteum and uterus during early pregnancy of beef http://dx.doi.org/10.1016/j.theriogenology.2014.10.009

Carvalho PD, Souza AH, Amundson MC, Hackbart KS, Fuenzalida MJ, Herlihy MM.

Relationships between fertility and postpartum changes in body condition and body weight in lactating dairy cows. 2014. pp. 3666-68.