Balandžio 27 d., šeštadienis | 24

Per sausrą bitėms darbą palengvina medingieji augalai

LŽŪKT informacija
2012-04-30

Kiekvienam bitininkui svarbu, kad jo bitės neštų daug ir skanaus medaus. Pastaruosius dvejus metus vyravę karšti ir sausi orai turėjo neigiamos įtakos medaus produkcijai daugelyje Lietuvos rajonų. Kaip bitėms padėti, kai trūksta drėgmės ir ore, ir dirvoje?

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Vienas iš būdų – netoli bičių avilių įsėti medingųjų augalų. Tik reikėtų žinoti, kad esant sausrai ir trūkstant drėgmės, daugelis medingųjų augalų greičiau baigia vegetaciją, tad jų augimas sulėtėja per pus. Tai ypač būdinga vienmečiams medingiesiems augalams, pvz., grikiams, facelijoms, garstyčioms.

Reikėtų pasėti kuo anksčiau

Siekiant padidinti medingųjų augalų nektaringumą, būtina juos pasėti kuo anksčiau. Bandymais nustatyta, kad faceliją pasėjus balandžio pabaigoje, sėklos norma 10–12 kg/ha, nektaro produktyvumas yra 240 kg/ha, o pasėjus gegužės viduryje – nektaringumas tesiekė tik 160 kg/ha.

Bitininkai turėtų žinoti, kad medinguosius augalus reikia sėti į dirvą, suartą iš rudens. Pavasarinis arimas išdžiovina dirvą ir neduoda norimų rezultatų.

Vienas pagrindinių augalų augimo ir vystymosi agrometeorologinių rodiklių – drėgmės atsargos dirvoje. Klimato šiltėjimas ir kasmet pasikartojančios sausros itin sumažina drėgmę augalų šaknų augimo sluoksnyje. Pavasarinės atsargos optimaliai drėgme augalus aprūpina per 30 dienų. Jos trūkstant, gegužės ir birželio mėnesiais medingųjų augalų nektaringumas žymiai sumažėja, ypač vienmečių.

Sausroms atsparūs medingieji augalai

Kiek mažesnę įtaką sausra turi dvimečiams ir daugiamečiams medingiesiems augalams. Mažiausiai jai „pasiduoda“ rytinis ožiarūtis. Augalas unikalus tuo, kad vegetuoti pradeda anksti pavasarį, tad gegužės viduryje būna 100–120 cm aukščio ir pradeda žydėti. Žydi ilgai, 30–35 dienas, ir vis dar auga. Žydėjimo pabaigoje augalai siekia iki 150–180 cm. Augalų žaliosios masės derlingumas –300–400 cnt/ha. Nektaringumas per visą žydėjimo laiką būna iki 130–140 kg/ha. Dar šis augalas yra geras žiedadulkių tiekėjas – bitės iš 1 ha gali surinkti 180–200 kg.

Palyginus daugelio metų tyrimus, nustatyta, kad rytinis ožiarūtis – puikus nektaro ir žiedadulkių tiekėjas praktiškai visomis meteorologinėmis sąlygomis.

Per sausrą geri nektaro tiekėjai ir paprastasis ežeinis, ir geltonasis barkūnas. Šie medingieji augalai gerai dera vienas prie kito ir jų žydėjimo laikas sutampa.

Paskutiniųjų metų sausros turėjo reikšmės medingųjų augalų žydėjimo pradžiai ir visam žydėjimo periodui. Daugelio metų stebėjimų duomenys rodo, kad žydėjimas trunka apytikriai 50 dienų, tai paskutiniaisiais metais – tik 35 dienas, nepaisant to, kad minėtų augalų nektaro produktyvumas –pats didžiausias: augalai turi ilgą liemeninę šaknį ir sugeba pasiekti drėgmę iš gilesnių dirvos sluoksnių (2,5 metro).

Apskritagalvis bandrenis – dar vienas naudingas medingasis augalas sausringomis sąlygomis. Astrinių šeimos augalas žydėti pradeda liepos 10–15 dienomis, žydi 30–35 dienas. Gerai skiria nektarą per visą dieną. Bitės gali surinkti iki 1000 kg/ha. Galima sakyti, kad geresnio medingojo augalo, žydinčio antroje vasaros pusėje, nėra.

Rugpjūtį, kai bičių šeimas pradedame ruošti žiemai, žydi rytinio ožiarūčio atolas (pražysta rugpjūčio 10–15 dienomis). Hektaras šio pasėlio nektaru ir žiedadulkėmis aprūpina 5–10 bičių šeimų.

Bitininkams, turintiems 50 bičių šeimų, rekomenduojama auginti 10 ha rytinio ožiarūčio, 10 ha paprastojoežeinio, 5 ha apskritagalvio bandrenio. Tai leistų net ir sausros sąlygomis iš kiekvienos bičių šeimos prisukti po 35–40 kg prekinio medaus.

Nuotraukos iš knygos ,,ATLAS MEDONOSOV PČELOVODA-PRAKTIKA". Autorius Kirill Bogomolov, 2008 m.