Pažangios technologijos Olandijos pieno ūkiuose (I)

Reda Milčiuvienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Konsultavimo paslaugų ir produktų valdymo skyriaus vadovė

2012-07-31

Sparčiai tobulėjančios automatizuotos technologijos pieno ūkyje turi didelę įtaką pieno gamybos procesams, jų nauda – didesnis ūkio pelningumas, geresnė pieno kokybė, gyvulių gerovė ir sveikatingumas. Viena iš pažangiausių šalių, nuolat kurianti ir diegianti naujas technologijas žemės ūkyje – Olandija.

Olandijos-pieno2

Kokios gyvulių melžimo, šėrimo technologijos taikomos Olandijos pienininkystės ūkiuose, domėjosi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės konsultantai ir specialistai.

Teminiai susitikimai vyko įgyvendinanant projeką ,,Pažangių technologijų svarba, pritaikymo galimybių ir informacijos sklaida Lietuvos pieno ūkyje“ Nr. 4NT-KK-11-1-0076-PR001, vykdomą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės ,,Techninė pagalba“ veiklos sritį ,,Nacionalinis kaimo tinklas“.

Pažangios technologijos – efektyvesnis darbas

Kiekvienas pereinamasis laikotarpis, t. y. gyvulio prisitaikymas prie naujų šėrimo sąlygų ar fiziologinių pokyčių, gyvulininkystės ūkiams yra didelis iššūkis, kuriems įgyvendinti pasitelkiamos naujos technologijos. Melžimo robotų, stambių pašarų automatizuotos šėrimo sistemos, modernios guoliavietės, veršelių šėrimo sistemos užtikrina ne tik optimalias laikymo sąlygas ir gyvulio gerovę, bet tuo pačiu gerina darbo sąlygas ir mažina laiko sąnaudas. Taigi naudojamos pažangios technologijos leidžia ūkio savininkui efektyviai valdyti ūkio situaciją, mažinti produkcijos savikainą.

Pagal atliktus tyrimus nustatyta, kad pieno gamybos išlaidos pasiskirsto taip: pašarų sąnaudos – 47 proc., darbo laiko sąnaudos – 28 proc., kitos su pieno gamyba tiesiogiai susijusios išlaidos – 10 proc., pastatų ir konstrukcijų priežiūra – 7 proc. ir kitos. Išsamiau analizuojant darbo laiko sąnaudas nustatyta, kad 11 proc. jų sudaro melžimo procesas, 5 proc. – šėrimas, po 3 proc. laiko sąnaudų skiriama pakaitinės bandos ir veršelių priežiūrai, kiti rutininiai darbai (mėšlo šalinimas) sudaro iki 3 proc. visų laiko sąnaudų. Taigi pieno ūkių savininkai, rinkdamiesi automatizuotas technologijas, gamintojams kelia tokius reikalavimus: nesudėtingas įrangos naudojimas, mažos montavimo sąnaudos, galimybė melžti ir šerti kuo daugiau gyvulių, esant minimaliam darbuotojų skaičiui, tačiau pagrindinis reikalavimas – sumažinti darbo laiko sąnaudas.

Robotizuota šėrimo sistema

Kai kuriuose Olandijos pieno ūkiuos sėkmingai pritaikytos ir robotizuotos šėrimo sistemos. Viename iš aplankytų ūkių, kuriame laikoma apie 100 melžiamų karvių, automatinė šėrimo sistema buvo įrengta 2010 m. Pašarų mišinys gaminamas iš įvairių rūšių siloso, laikomu tranšėjoje arba supresuotas ritiniuose. Pradėjus naudoti šią šėrimo sistemą, karvių primilžis padidėjo 10 proc. Iš karvės per laktaciją primelžiama 10 000 kg pieno. Svarbus šios šėrimo sistemos privalumas – nedidėlės (tik 25 kW per parą) elektros energijos sąnaudos. Jos sumažėjo 40 procentų.

Ūkyje naudojama automatizuota šėrimo sistema yra vienintelė, kurioje galima naudoti nesmulkintą stambųjį pašarą. Tokios technologijos įdiegtos iš viso 21 Olandijos ūkyje, dar 11 jų planuojama įrengti. Viena tokia automatinė šėrimo sistema veikia ir Latvijoje. Didžiausiame ūkyje, kuriame karves šeria robotai, laikoma 500 karvių. Vienu robotu pašeriama 500–600, dviem – apie 800 karvių. Didžiausias privalumas, naudojant automatizuotą šėrimo sistemą, – mažos darbo laiko sąnaudos. Gyvuliams pašerti ūkininkas sugaišta tik 2 val. per savaitę, į talpyklas pakraudamas pašarą.

Šėrimo sistemos įranga

Pašarų talpykla. Lankomame 100 melžiamų karvių Olandijos ūkyje įrengtos šešios pašarų talpyklos (bunkeriai) skirtingiems pašarams laikyti. Talpyklos pagal ilgį skirstomos į trumpas (6 m), vidutinio ilgio (7,35 m) ir ilgas (8,68 m). Vienoje vidutinio ilgio pašaro talpykloje galima laikyti apie 17,5 t kukurūzų siloso. Pašarai į talpyklą ūkyje kraunami penktadieniais ir antradieniais. Per vieną kartą pakrautų pašarų kiekio užtenka penkioms dienoms. Iš tranšėjos atpjauti siloso blokai ar presuoti pašaro ritiniai kraunami frontaliniais krautuvais.

Pašaro atpjovimo mechanizmas atpjauna pašarą reikiamo storio riekėmis. Labai svarbu yra tai, kad pašaro atpjovimo metu yra nepažeidžiama pašaro struktūra, pašaras išlieka suspaustas, negenda. Pašaras pjaunamas tam tikru kampu, pasviręs, nes jei būtų pjaunama tiesiai, pašaras kristų ne ant transporterio, o kur šalia jo. Pjovimo sistema ,,įsimena“, kur buvo pjauta paskutinį kartą ir kitą kartą pradeda pjauti nuo tos, kurioje baigė. Pasiekus reikiamą pašaro svorį, kuris fiksuojamas ant konvejerio, pašaro atpjovimo mechanizmas sustoja.

Konvejeriu pašaras transportuojamas į pašaro dalytuvą-maišytuvą. Konvejeris ir dalytuvas turi integruotas svarstykles pašarui sverti. Visą laiką yra žinomas pašaro kiekis, esantis ant konvejerio ir jo kiekis, patenkantis į dalytuvą, pvz., jei karvėms pašerti reikia 200 kg kukurūzų siloso, sistema žino, kad dalytuve jau yra 190 kg ir reikia atpjauti likusius 10 kg. Trūkstama pašaro dalis yra atpjaunama lėtai, kad būtų labai tiksliai pasveriamas reikalingas kiekis. Atpjaunamos pašaro riekės storis reguliuojamas pagal reikalingą pašaro svorį nuo 2,5 iki 35 cm. Atpjovimo greitis taip pat nustatomas pagal pašaro rūšį.

Pašarų dalytuvas-maišytuvas yra 3 kub. m talpos, jame įmontuoti du vertikalūs maišymo sraigtai. Kad būtų kuo mažesni pašarų nuostoliai, dalytuvo šonuose sumontuotas pašaro pristūmimo įrenginys, stumiantis pašarą tuo pat metu, kai jis dalijamas.

Svarbiausias robotizuotos šėrimo sistemos privalumas – tikslus gyvulio poreikius atitinkantis šėrimas. Pritaikius šią šėrimo sistemą, karvės nekonkuruoja dėl pašaro, nes yra šeriamos dažnai, nuolat patiekiant šviežią pašarą. Vasarą esant dideliems karščiams, didesnė raciono dalis gyvuliams sušeriama naktį. Kiekviena karvių grupė (melžiamos, užtrūkusios ir kt.) gauna gerai subalansuotą ir tik tai grupei skirtą racioną. Mineralinės medžiagos į racioną įmaišomas porcijomis kiekvieno šėrimo metu. Taip užtikrinama, kad visi bandos gyvuliai gautų reikiamą mineralų kiekį.

Svarbu, kad šėrimo robotą galima valdyti nuotoliniu būdu, t. y. internetu ar namie iš asmeninio kompiuterio, kuris turi prieigą prie valdymo programos. Sistemos valdymo programoje galima matyti visas turimas pašaro rūšis, juose esančias maistines medžiagas, racionus atskiroms gyvulių grupėms, kuriuos galima koreguoti pridedant kitą pašarą ar komponentą, didinti ar mažinti jų normas. Taip pat programa surenka visą informaciją apie gyvulių grupes, pavyzdžiui, kuriame tvarte ar jo dalyje yra gyvulių grupė (pvz., 600 m nuo šėrimo roboto), kiek kartų ji buvo šerta (galima iki 12 kartų per parą). Programoje galima matyti sunaudotų pašarų kiekio metines ar periodines ataskaitas, taip pat gauti įvairius pranešimus į mobilųjį telefoną.

Pritaikius šią sistemą, karvių sveikatingumas ūkyje pagerėjo, sumažėjo ir veterinarinės išlaidos. Nors pašarų sunaudojama apie 5 proc. daugiau, tačiau sumažėjo jų nuostoliai, padidėjo raciono efektyvumas: sušėrus 1 kg SM pagaminama 1,6–1,7 l pieno (Olandijos vidurkis yra 1,35 l/kg SM), todėl sutaupoma 200 EUR (690 Lt) 1 karvei per metus.

Lietuvoje šėrimo sistemos, kurioje būtų galima naudoti nesmulkintą stambųjį pašarą, nėra. Gamintojai rekomenduoja šią sistemą diegti turint automatizuotą melžimo sistemą, tik tada ūkis gali tikėtis didžiausios ekonominės naudos.

Vaizdo informacija

Bus daugiau...