Pavasario orų įtaka galvijų sveikatingumui

Vidas Tolevičius

LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vyresn. gyvulininkystės specialistas

2017-05-29

Neįprastai permainingi ir šalti šio pavasario orai ir staigus atšilimas lėmė, kad ganyklose ir pievose esantys augalai nespėjo iš dirvožemio pasiimti pakankamo kiekio fosforo ir kitų maistinių medžiagų. O tai turėjo neigiamos įtakos galvijų sveikatingumui.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Daugelis ūkininkų ganydami gyvulius jau pastebėjo, kad jie yra aptiški ir vangūs, sumažėjo primelžiamo pieno ir baltymų kiekis piene, rujos tapo sunkiai pastebimos arba jų visai neliko. Taip nutiko, nes galvijų organizme pradėjo trūkti itin svarbaus makroelemento – fosforo. Priežastis – ganyklose ir pievose esantys augalai nespėjo iš dirvožemio pasiimti pakankamo kiekio fosforo ir kitų maistinių medžiagų.

Nuo ko priklauso fosforo pasisavinimas?

Fosforo (P) pasisavinimas priklauso nuo trąšų tirpumo, dirvožemio pH ir nepalankių oro sąlygų. Fosforas yra palyginti mažai judrus elementas dirvožemyje. Dėl mažo tirpumo dažnai trūksta jo judriųjų formų, ypač molinguose, sunkesniuose dirvožemiuose, todėl augalams jis tampa limituojančiu veiksniu. Fosforas tiesiogiai dalyvauja ir skatina azoto fiksacijos procesus ir aktyvina gumbelinių bakterijų veiklą, todėl jo trūkstant, blogai pasisavinamas ir azotas. Jei dirvožemyje trūksta ne tik fosforo, bet ir kalio, augalų lapai ir stiebai įgauna violetinį atspalvį. Tai daugelis ūkininkų pastebėjo savo žolynuose ir laukuose.

Fosforas gyvulių, ypač atrajotojų, gerai pasisavinamas tiek iš organinių, tiek iš neorganinių fosforo junginių. Jis yra svarbus organizmo buferinės sistemos komponentas ir reikšmingas faktorius, lemiantis organizmo pH, bei pagrindinė kartu su kalciu (Ca) kaulų sudėtinė medžiaga. Fosforas įeina į fosfolipidų, fosfoproteinų, nukleino rūgščių ir energiją akumuliuojančių molekulių, tokių kaip adenozintrifosfato (ATP), sudėtį (Reinhardt, 1988).

Kraujo tyrimai – svarbus galvijų svekatingumo rodiklis

Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistai mobilia laboratorija lankėsi Jurbarko, Raseinių, Radviliškio ir Ukmergės rajonų ūkiuose, kuriuose tyrė gyvulių sveikatingumą. Paimti kraujo mėginiai ištirti biocheminiu kraujo analizatoriumi. Rezultatai parodė, kad visuose kraujo mėginiuose nustatytas ženklus fosforo trūkumas. Jo kiekiai svyravo nuo 0,55 iki 1,80 mmol/l. Lietuvos mokslininkų duomenimis (Stundžienė et al., 2000), normali fosforo (P) koncentracija galvijų kraujo serume yra 1,51–2,15 mmol/l (užsienio autoriai nurodo kiek kitokią koncentraciją – 1,82–2,6 mmol/l, Reinhard, 1988). Aštuoniuose iš dešimties mėginiuose nustatytas ir padidėjęs laktatdehidrogenazės (LDH) fermento kiekis, pastebėtas padidėjęs šarminės fosfatazės (ŠF) fermento aktyvumas. LDH fermentas rodo, kad galvijų organizme vyksta uždegiminiai procesai. Uždegimas gali būti kepenyse, gimdoje, tešmenyje arba raumenyse. Gali būti, kad uždegiminis procesas išsivystė dėl fosforo, kuris dalyvauja energijos, baltymų, riebalų, angliavandenių ir vitaminų apykaitoje, šarmų ir rūgščių pusiausvyros palaikymo procese, trūkumo žolėje. Kai uždegimas užsitęsia ilgesnį laiką, gali stipriai susilpnėti gyvulių imunitetas.

Dėl išoriškai nepastebimų gyvulio organizmo procesų ir reprodukcijos išsiderinimo, laiku nepastebėjus arba neatkreipus dėmesio į anksčiau minėtus galvijų klinikinius požymius, ūkininkai gali patirti didelių ekonominių nuostolių dėl sumažėjusio primilžio, baltymų kiekio piene.

Jei Jūsų pastebėjote panašius galvijų elgesio simptomus, rekomenduojame susisiekti su veterinarijos ar Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistais, kurie, atvykę į ūkį ir atlikę gyvulių sveikatingumo įvertinimą, pateiks tikslias rekomendacijas, kaip išspręsti atsiradusias problemas. Tik laiku imantis atitinkamų priemonių, galima išvengti ekonominių nuostolių, turėti sveikus gyvulius ir konkurencingą žemės ūkį.