• Temos
• Gyvulininkystė

Pavasarinis žolynų įvertinimas: nuo būklės iki priežiūros sprendimų

Vidas Tolevičius

LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vyresn. gyvulininkystės specialistas

2025-05-06

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Kiekvieną pavasarį situacija gamtoje skirtinga. Šiais metais drėgmės yra pakankamai vegetacijos pradžiai. Kol kas trūksta tik šilumos, bet ir ji turėtų pasirodyti. Labai svarbu anksti pavasarį tinkamai įvertinti ūkio žolynų būklę ir priimti ekonomiškai pagrįstus jo priežiūros sprendimus: kuris žolynas jau yra išretėjęs, įsivyravusios piktžolės, kurį būtina tręšti, kurį kalkinti, o kurį suarti ar atsėti.

Kodėl svarbu išsitirti dirvožemį?

Norint teisingai planuoti darbus, iki tręšimo darbų pirmiausiai reikia pasidaryti dirvožemio tyrimus. Kodėl? Tuomet sužinoma tiksli informacija apie dirvožemyje esančias maisto medžiagas. Pagal dirvožemio tyrimų rezultatus sudaromas kintamos normos tręšimo planas. Sužinojus dirvožemio rūgštingumą, galima nuspręsti, ar reikia lauką arba atskiras jo dalis kalkinti.

Dirvožemio paėmimas ir ištyrimas padeda sutaupyti, nes žinant tikslius rezultatus skirtingose lauko vietose mažiau išleidžiama trąšoms.

Įsivertinti žolyno botaninę sudėtį

Kitas labai svarbus darbas – įvertinti žolyno botaninę sudėtį. Šalyje kuriasi specializuoti pieno bei mėsos gamybos ūkiai. Daugelyje vietų pievos ir ganyklos yra senos, įrengtos daugiau kaip prieš 10– 15 metų, mažai derlingos, ankštinių (pupinių) šeimos augalų čia beveik nėra, nes jie jau išnykę. Dėl tos priežasties pašarų racionuose trūksta baltymų bei kitų svarbių maisto komponentų. Natūralių žalienų derlingumas tesiekia 2–3 t/ha SM, tuo tarpu daugiamečių pašarinių žolių lauko nauda būna 3–4 kartus didesnė.

Vyraujant pieno ūkiams, kurie jau sugeba gaminti konkurencingus produktus pasaulio rinkose, labai svarbu tolygiai ir stabiliai aprūpinti gyvulius žaliais visaverčiais pašarais iki pat vėlyvo rudens. Be to, laikant labai produktyvias karves, iš kurių per metus primelžiama 7–9 tūkst. kg pieno, pašarų racionuose turi būti subalansuota ląsteliena, baltymai, angliavandeniai, vitaminai ir kitos medžiagos. Šiam tikslui bandoma auginti vertingesnius pašarinius augalus, kurie pilnai pateisintų gyvulių augintojų lūkesčius.

Kiekvieną pavasarį mišrios specializacijos ūkiuose atnaujinama dalis pievų ir ganyklų, parenkant pagal esamas dirvas įsėliui tinkamiausius augalus. Vis daugiau bandoma auginti daugiamečių ankštinių pašarinių žolių, nors ne kiekvieni metai daugiametėms pašarinėms žolėms būna palankūs, nes būna ir šaltų žiemų bei periodiškai ilgai besitęsiančių sausringų dienų vasarą. Daugelis ūkininkų suprato, kad pravartu turėti įvairios botaninės sudėties žolynus, nes tai leidžia sumažinti įvairius rizikos faktorius.

Pagiriamieji žodžiai liucernai

Pastaruoju metu daugelyje ūkių išsiplėtė liucerninių žolynų plotai. Liucernos yra vertingiausios ankštinės pašarinės žolės, nes jos turi daug virškinamųjų proteinų, įvairių mineralinių medžiagų, didelį kiekį vitaminų.

Mėlynžiedės liucernos pasėlis

Dažnai galima nuimti 3–4 žolės derlius, gaunant iš 1ha apie 40–50 tonų žalios masės. Šie augalai yra ne tik puikus pašaras, bet ir svarbūs agrotechniniu požiūriu, nes dirvoje palieka iki 100 cnt/ha šaknų, kurios ne tik gerina dirvos struktūrą, bet ir žymiai praturtina dirvą azotu, nes ant jų šaknų įsikūrusios gumbelinės bakterijos gali sukaupti 2 kartus daugiau azoto nei plačiai auginami dobilai.

Dirvoje, kurioje liucernos augo keletą metų, ženkliai sumažėja pašaknio ligų sukėlėjų ir kenkėjų. Šie augalai, turėdami stiprią ir gilią šaknų sistemą, geriau apsirūpina vandeniu sausringuoju vasaros laikotarpiu, taip pat mažiau jautrūs šalčiams bei pavasario šalnoms. Dažnai pasėlio išretėjimą spartina ganomi gyvuliai, kurie drėgnose dirvose išklampoja augalų šaknų sistemą ir žiemojimui palieka per trumpą žolės stiebą. Žiemojimui liucernos turėtų būti paliekamos 10–15 cm aukščio. Paskutinis nupjovimas turi būti apie spalio vidurį.

Liucernų šaknys labai tvirtos, smarkiai išsišakojusios, į dirvą įsiskverbia 1–3 m, o kartais ir giliau. Didžiausia šaknų masė būna išsidėsčiusi ariamajame dirvos sluoksnyje. Šaknys yra labai gyvybingos, greitai atželia.

Stiebai gana stori, daugumoje statūs, apvalūs arba keturbriauniai. Nupjovus, greitai atželia. Lapai trilapiai, vidurinysis lapelis su ilgesniu koteliu. Butonizacijos metu lapai sudaro 70–75 proc., o pradėjus žydėti – 50–60 proc. viso derliaus.

Pagal paplitimą ir duodamą naudą respublikos žemdirbiai daugiausia augina mėlynžiedę liucerną. Augalas auginimo faktoriams nėra reiklus, nemėgsta tiktai smėlėtų, šlapių ir rūgščių dirvų. Jeigu pasėlis neišretėja, liucerna vienoje vietoje gali būti auginama daug metų. Pradedamas auginti įsėlio pagrindu, įsėjant anksti pavasarį į žiemkenčius, vienmečių žolių mišinius, vasarojų arba vikių – avižų mišinį (30 % vikių, 70 % avižų. Sėjama 100–120 kg/ha. Papildomai galima pridėti 7 kg vienmetės svidrės). Sėklos norma – 13–15 kg. Darant įsėlį rankomis, kad pakaktų drėgmės, tai atlikti reikėtų kuo greičiau. Sėjant mechanizuotai, kad sėklas pavyktų tolygiai įterpti 1–2 cm gylyje, lauką tikslinga prieš sėją ir po sėjos privoluoti.

Pasėtos sėklos, priklausomai nuo oro temperatūros, sudygsta per 10–20 dienų, jei dirvos temperatūra yra 6 ˚C. Geriausiai auga, kai būna 18–22 ˚C šilumos. Sėjos metais auga gana lėtai, peržiemojusios pradeda augti vėliau negu kitos žolės. Orams sušilus, pradeda augti labai sparčiai ir pražysta panašiai tokiu pat laiku, kaip ir dobilai.

Pastaruoju metu mokslininkai rekomenduoja šį augalą sėti be dengiamųjų augalų, tačiau patartina daryti tai tik tuomet, jei dirva nepiktžolėta. Pasėjus be dengiamųjų augalų, jei būna palankios sąlygos, jau sėjos metais galima gauti du žolės derlius.

Ūkininkams lengviau pasirašyti baltyminių žaliavų pirkimo sąskaitą, negu užsiauginti baltymų savo pievose. Liucerna yra lengviausiai ūkyje užauginamas baltymų šaltinis.

Viskas priklauso nuo pjovimo laiko

Visos žolės turi pakankamai baltymų. Viskas priklauso nuo pjovimo laiko. Dažniausiai pavėluojamas pirmas pjovimas. Lietuvoje pirmą pjovimą rekomenduojama atlikti gegužės 15–20 d. Jei vėluosime pirmą pjovimą bent savaitę, galime prarasti vieną pjovimą per sezoną. Augalą nupjovus anksčiau, jis užprogramuojamas greičiau atželti. Rekomenduojama pjauti pradėjus formuotis pupinių žolių butonams. Antras pjovimas turi būti ne vėliau kaip po 35 d., nepriklausomai nuo žolyno aukščio, nes vėliau žolė tik bręsta ir prastėja būsimo pašaro kokybė.

Priklausomai nuo augimo sąlygų ir liucernos vešlumo, šienaujama tris–keturis kartus. Pirmą ir antrą kartą žolė pjaunama butonizacijos pabaigoje–žydėjimo pradžioje (birželio pradžioje ir liepos pabaigoje), paskutinį kartą – spalį. Siekiant išsaugoti normalų žolyno tankumą, būtina vieną kartą leisti augalui peržydėti, o taip pat nešienauti nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio pradžios. Šiuo laikotarpiu augalo šaknyse kaupiasi maisto medžiagos, vyksta savotiškas pasiruošimas žiemai.

Liucernai išretėjus, arba toje vietoje pagal sėjomainą ruošiantis auginti žiemkenčius, lauką reikia įdirbti turimomis žemės dirbimo priemonėmis ir sėti planuojamus augalus.

Vertėtų pasikonsultuoti

Kai kurie ūkininkai sėja raudonuosius dobilus, varpinių – ankštinių daugiamečių žolių mišinius. Kiekviename ūkyje situacija yra skirtinga ir priklauso nuo daugelio objektyvių ir subjektyvių sąlygų. Šiuo klausimu vertėtų pasikonsultuoti su patyrusiu LŽŪKT konsultantu ar gyvulininkystės specialistu, kurie patars priimti teisingiausią sprendimą.

LŽŪKT klientai gali pasinaudoti pašarų kokybės nustatymo paslauga – žolės tyrimu prieš silosavimą. Šiuo metu turime du mobiliosiose gyvulininkystės laboratorijose naudojamus pašarų analizatorius, kuriais dirba mūsų specialistai Vidas Tolevičius ir Vytas Gudaitis. Su prietaisais galima ištirti ir žalią žolę bei įvertinti, ar jau tinkamas laikas pradėti pašarų gamybą. Kreipkitės, visuomet sulauksite pagalbos.

Parengta pagal doc. E. Klimo metodinę medžiagą ,,Produktyvių žalienų įrengimas ir tvarkymas“ bei kitų lietuvių ir užsienio autorių straipsnius

Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti:

Žolynų įrengimas ir priežiūra: kaip pasiruošti ir ką apmąstyti

Patirtis ūkyje: produktyvaus žolyno svarba ir tinkamas jo įrengimas (I)

Patirtis ūkyje: produktyvaus žolyno svarba ir tinkamas jo įrengimas (II)

Praktiniai pastebėjimai: pašarų kokybės įtaka mėsinių galvijų augimo schemose

Žolynas produktyvus ar ne? Patarimai ūkyje

Žolynų įrengimas: kaip pasirinkti tinkamą veislę

Karvė – ne bebras, medžių negraužia. Žolynų įvertinimas