• Temos
• Gyvulininkystė

Patarimai medaus vartotojams

LŽŪKT informacija

2017-10-11

Medus – vienas seniausių žmonijos vartojamų maisto produktų. Tai ir maistas, ir vaistas. Tad vartotojai turėtų žinoti, kad medus, tiekiamas į Lietuvos rinką ir eksportuojamas į Europos Sąjungos valstybes, privalo atitikti tam tikrus reikalavimus.

Lietuvos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 3D-333 patvirtintas Medaus techninis reglamentas (Žin., 2003, Nr. 81-3714) nustato apibrėžties, sudėties, įvairių medaus rūšių ir ženklinimo reikalavimus medui, pagamintam Lietuvoje arba importuojamam į Lietuvą. Medus, tiekiamas į Lietuvos rinką ir eksportuojamas į Europos Sąjungos valstybes, privalo atitikti šio reglamento nustatytus reikalavimus. Juo reglamentuota, kad medus – saldi medžiaga, naminių bičių (Apis mellifera) gaminama iš augalų nektaro, augalų gyvųjų dalių išskyrų arba ant augalo gyvųjų dalių likusių augalais mintančių vabzdžių išskyrų, kurias bitės surenka, perdirba, papildydamos specifinėmis savo medžiagomis, suneša į korius, padeda išgarinti drėgmę ir palieka koriuose subręsti.

Pagal kilmę medus skirstomas:

• nektaro medus – medus iš augalų nektaro;
• lipčiaus medus – medus, gautas iš augalais mintančių vabzdžių (Hemiptera būrio) išskyrų, likusių ant augalų gyvųjų dalių arba iš augalų gyvųjų dalių išskyrų.

Pagal gamybos ir / arba pateikimo būdą, medus gali būti:

• korinis – medus užakuotame koryje;
• medus su korinio medaus gabaliukais – medus, kuriame yra vienas ar keli gabaliukai korinio medaus;
• nuvarvėjęs medus – surinktas nuo korių nuvarvėjęs medus, kuris paprastai supilamas į medsukį ir sumaišomas su pagrindiniu medumi;
• išsuktas medus – medus gaunamas medsukyje sukant atakuotus korius be perų;
• išspaustas medus – medus gaunamas presuojant nepašildytus arba pašildytus iki 45 ^oC korius be perų;
• filtruotas medus – medus, iš kurio filtru pašalintos žiedadulkės;
• konditerinis medus – medus, naudojamas kaip sudedamoji kitų maisto produktų dalis. Gali būti perkaitintas arba pradėjęs fermentuotis, turėti pašalinį skonį ir kvapą.

Ženklinimas

Fasuotas medus privalo būti suženklintas pagal Lietuvos higienos normos HN 119:2002 ,,Maisto produktų ženklinimas“ reikalavimus. Ant kiekvienos taros turi būti nurodyta:

• medaus pavadinimas;
• įmonės pavadinimas arba bitininko pavardė, adresas;
• užrašas ,,Geriausias iki ...“, nurodant datą;
• medaus kilmės šalis. Jei medus kilęs iš daugiau nei vienos ES valstybės narės arba trečiosios šalies, šis žymuo turi būti priklausomai nuo atvejo: ,,EB medaus mišinys“, ,,ne EB medaus mišinys“, ,,EB ir ne EB medaus mišinys“.

Medaus etiketėje gali būti papildomai nurodyta:

• biologinė medaus kilmė (augalinė), jei medus rinktas vien ar daugiausia iš nurodyto šaltinio ir turi jo juslines, fizikines, chemines bei mikroskopines savybes;
• regioninis, teritorinis ar topografinis regiono pavadinimas, jei medus surinktas vien tik iš nurodyto regiono;
• konkretūs kokybės kriterijai – diastazės aktyvumas ar drėgnumas.

Patarimai vartotojams

• Nepirkite medaus gatvėse ir iš neaiškių asmenų. Daugiausia garantijų jeigu medų pirksite iš žinomo bitininko.
• Jeigu perkate medų prekyvietėse įsitikinkite, kad prekiautojas turi bityno pasą, kuriame surinktas medus.
• Pirkdami medų parduotuvėse ir prekyvietėse ir norėdami gauti pakankamas garantijas dėl medaus sudėties kriterijų, turite teisę paprašyti, kad prekiautojas pateiktų parduodamo medaus laboratorinio tyrimo protokolą su medaus tyrimų rezultatais. Žinodami medaus sudėties kriterijus ir palyginę juos su tyrimo rezultatais, galėsite įvertinti perkamo medaus kokybę.
• Perkant medų, reikėtų atkreipti dėmesį į medaus spalvą, kvapą ir skonį. Žiūrėti, kad medus nebūtų suputojęs. Masėje esantys burbuliukai ar rūgštokas skonis parodo, kad medus gali būti surūgęs.
• Reikėtų atkreipti dėmesį į medaus konsistenciją – ar medaus masė nėra susisluoksniavusi. Skystas medus turėtų kelti įtarimą, nes retai tokio šviežumo pateikiamas pardavimui. Medus natūraliai pradeda kristalizuotis jau per keletą parų po išėmimo ir ilgiausiai nesusikristalizavęs gali išlikti iki 3 mėnesių. Skystas medus gali pasidaryti po jo apdorojimo aukštesnėje nei +40 0C temperatūroje, kai siekiama meduje sustabdyti prasidėjusį medaus rūgimo procesą. Toks pakaitintas medus yra praradęs gydomąsias ir maistines savybes.
• Šviežią medų geriausia išpilstyti į švarius, sausus stiklainius ir sandariai uždaryti plastmasiniais ar metaliniais dangteliais, kad neišgaruotų aromatinės medžiagos ir medus iš aplinkos neprisigertų drėgmės. Negalima medaus laikyti cinko, vario, švino arba iš šių metalų lydinių pagamintuose induose, nes, veikiant meduje esančioms rūgštims, susidaro cheminiai junginiai, nuo kurių galima apsinuodyti. Negalima medaus laikyti ir geležiniuose induose, nes dėl korozijos medus įgauna nemalonų skonį ir kvapą.
• Medų reikia laikyti tamsioje, vėsioje (iki +10 ºC temperatūros) patalpoje arba šaldytuve. Jo negalima laikyti šviesoje, ant palangės ar stalo, kur kaitina saulė.
• Suaugęs žmogus per dieną gali suvalgyti 60–90 gramų medaus. Bitininkystės produktus reikia vartoti 1–3 mėnesių periodais, o medų vietoje cukraus galima vartoti visą laiką, žinoma, nepadauginant.

Naudinga vaizdo informacija

Žinotina: maisto sauga ir kokybė

Parengta pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informaciją