© Richard Stanton
Gyvulininkystės ūkiai sunaudoja daug vandens. Viename „Adas“ atliktame tyrime teigiama, kad pieno ūkiai vandeniui išleidžia nuo 31 iki 100 svarų sterlingų už karvę per metus. Siekiant sumažinti sąskaitas už vandenį, vertėtų investuoti į lietaus vandens surinkimą, – siūloma portale „Farmers Weekly“.
Lietaus vandens surinkimo sistemų, galinčių sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir sumažinti iki 30 % ūkyje naudojamo vandens, patenkančio į srutų duobę, kiekį yra nemažai. Sistemos įvairios, pradedant nuo „pasidaryk pats“ iki brangesnių, surenkamų iš atskirų komponentų. Kai kuriose montuojamos filtravimo sistemos ir siurbliai, o kitose vanduo tiekiamas naudojant sunkio jėgą.
Gyvulininkystės konsultantas Nilas Rou (Neil Rowe) pateikia keletą patarimų, į kuriuos verta atsižvelgti, jei montuojate lietaus surinkimo įrangą.
1. Įvertinkite investicijų grąžą
Bet kuriame gyvulininkystės ūkyje naudinga įrengti lietaus vandens surinkimo sistemą. Pagrindinis privalumas – galima sumažinti vandens sąnaudas. Paprastai už vandentiekio vandenį Jungtinėje Karalystėje mokama 1–2 £ / m3.
Surenkant lietaus vandenį, galima iš dalies ar visiškai apsirūpinti vandeniu ūkyje ir sumažinti sąskaitas už vandenį. Vis tik numatytas panaudojimas lems, kiek galima sutaupyti. Pavyzdžiui, vandentiekio vandens pumpavimo ūkyje išlaidos jau bus įtrauktos į sąskaitą už vandenį. Bet kurias sutaupytas lėšas reikia įskaičiuoti į turimą kapitalą ir įvertinti, kiek atsieis lietaus vandens surinkimo įrangos išplanavimas.
© Richard Stanton
Investicijų grąžai įtakos turės:
2. Apskaičiuokite potencialą
Atlikite paprastą vandens, kurį galima surinkti instaliavus lietaus vandens surinkimo sistemą, kiekio apskaičiavimą pagal šią formulę:
Potencialiai surenkamas kritulių kiekis (litrais) = stogo plotas (kv. m) x nuotėkio koeficientas* x filtro efektyvumo koeficientas** x metinis kritulių kiekis (mm).
* Nuotėkio koeficientas įvertina vandens nutekėjimą nuo stogo paviršiaus ir prarastą vandens kiekį. Koeficiento vertė 0 reikštų, kad nuotėkio nėra, o jei vertė 1, tai visi krituliai nuteka.
Įprasti stogo koeficientai (ekosistemoms)
** Filtro efektyvumas: lietaus vandens surinkimo filtrai dažnai nepraleis pirmojo nuotėkio nuo stogo, kad nešvarumai nepatektų į rezervuarą. Duomenis apie filtrų efektyvumą dažnai galima gauti iš lietaus vandens surinkimo sistemų komponentų tiekėjų. Tačiau jei tai neįmanoma, reikėtų naudoti efektyvumo koeficientą 0,80 (80 % efektyvumas).
3. Pasirinkite sistemą
Lietaus vandens surinkimo sistemų kaina gali svyruoti nuo kelių šimtų iki 35 000 svarų sterlingų. Kaina priklausys nuo kaupimo masto, ar rezervuarai yra virš žemės paviršiaus, ar po juo, nuo filtrų ir siurblių.
Antžeminių ir požeminių vandens kaupimo sistemų privalumai ir trūkumai
Šaltinis: Aplinkos agentūra
Siurbliai
Netiesioginio pumpavimo sistemos
Lietaus vanduo kaupiamas rezervuare, po to pumpuojamas į kolektorių ir sunkio jėga tiekiamas į agregatus. Privalumai: jei siurblys sugenda, vanduo vis tiek tiekiamas dėka papildymo iki viršaus funkcijos. Jos yra pigesnės, taupančios energiją ir paprastos naudoti. Tačiau slėgis paprastai būna mažesnis.
Tiesioginio pumpavimo sistema
Slėginė sistema, kai lietaus vanduo surenkamas ir kaupiamas cisternoje ar rezervuare, o paskui pagal poreikį pumpuojamas į naudojimo vietą.
Paprastai vamzdyninio ar magistralinio tiekimo galimybė padeda patenkinti minimalų trumpalaikį poreikį. Vanduo tiekimas palaikant slėgį, todėl nereikia jokio kolektoriaus. Tačiau, sugedus siurbliui, vandens tiekimas nutrūksta.
© Richard Stanton
Sunkio jėgos dėka veikiančios sistemos
Lietaus vanduo surenkamas nuo stogo, filtruojamas ir sunkio jėgos veikiamas vamzdžiais nuteka į kolektorių. Galima taip pat numatyti vandens papildymo liniją. Tam nereikia nei siurblio, nei elektros energijos tiekimo. Tačiau vandens slėgis bus žemas, todėl gali prireikti slėgio siurblių.
Filtrai
Filtrų sistema yra svarbi, nes be jos gali būti didelė ligų plitimo per užterštą vandenį rizika. Tinklinis filtras bet kokioms nuokritoms sulaikyti, pvz., lapams ar nuosėdoms nuo stogo, yra minimalus reikalavimas.
Kainos svyruoja nuo mažiau nei 100 svarų sterlingų už paprastą tinklelį iki daugiau nei 2 000 svarų sterlingų filtrams, kurie skaido vandenį ir automatiškai valo tinklą.
Tačiau norint išvengti bet kokio užteršimo, vanduo turi būti praleidžiamas per UV filtrą, kad jį galėtų gerti gyvūnai ar galima būtų plauti melžimo aikštelę. UV filtrų kaina priklauso nuo vandens srauto greičio ir paprastai svyruoja nuo 360 svarų sterlingų (8 litrai per minutę) iki 710 svarų sterlingų (54 litrai per minutę).
Taip pat patartina įdiegti sistemą, kuri užtikrintų, jog vanduo nepatenka iš rezervuaro apatinio 0,6 m sluoksnio ir viršutinio 0,3 m sluoksnio, nes būtent ten dažniausiai kaupiasi visi toksinai. Norint tai pasiekti, įmanoma, kad vanduo į rezervuarą patektų per fiksuotą vamzdį su rutuliniu vožtuvu rezervuaro viduje. Tai reiškia, kad vanduo nenukris žemiau tam tikro lygio. Plūduriuojantis išleidimo vamzdis taip pat neleis siurbti vandens iš apačios. Reikėtų įdiegti tinklinį filtrą, kad šiukšlės neužkimštų vamzdžių.
Patartina ištirti, ar vanduo neužterštas E coli. Kita išeitis – skystųjų mineralų sistema ir grynintuvas, tvirtinamas prie ištekėjimo vamzdžio. Tokiu būdu į vandens lovius patektų tik reikalingi mineralai, be to, būtų pašalinami vandenyje esantys nešvarumai, galintys patekti gyvūnams geriant vandenį.
4. Reglamentavimas
Pienininkystės higienos reglamentai reikalauja, kad bet koks vanduo, naudojamas rankoms, tešmeniui ar melžimo įrangai plauti, turi būti iš geriamojo vandens šaltinio. Jei tai nėra vandentiekio vanduo, jį kasmet turi patikrinti vietinis aplinkos apsaugos pareigūnas. Vamzdžiai, kuriais tiekiamas ne geriamasis vanduo, taip pat turėtų būti aiškiai pažymėti.
Vertė Saulius Zagorskis, LŽŪKT