• Temos
• Gyvulininkystė

Pašariniai priedai gyvuliams šerti – mitai ir tikrovė

Rita Samalionienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Radviliškio r. biuro gyvulininkystės konsultantė

2020-05-22

© LŽŪKT nuotr.
Pastaruoju metu gyvulininkystei Lietuvoje tenka rimtų iššūkių – reikia intensyvinti gamybą, didinti gyvulių produktyvumą, stengtis iš ūkyje laikomų gyvulių gauti maksimalią produkciją, nes turime būti konkurencingi, kad išgyventume negailestingos rinkos sąlygomis. Naujos gyvulių veislės, modernesnės pašarų ruošimo technologijos lemia vis didėjančius primilžius iš karvės, didesnius mėsai auginamų gyvulių priesvorius. Intensyvėjant gamybai, kai siekiama ūkininkauti konkurencingai, ūkinių gyvūnų racionuose neišvengiamai tenka naudoti įvairius naujus pašarinius priedus, nes aukštam produktyvumui pasiekti, nedidinant laikomų gyvulių skaičiaus, būtini gerai subalansuoti, turtingi visomis reikalingomis maisto medžiagomis gyvulių šėrimo racionai.

Norint gauti daug produkcijos, nepakanka vien sočiai pašerti gyvulį, reikia gerai išmanyti ir jų fiziologinius poreikius. Visiems puikiai žinoma, kad ir už žmogaus, ir už gyvūnų organizmo sveikatą atsako imuninė sistema. Jos veiklos principas labai paprastas – kuo ją maitinsi, tą ir turėsi. Mokslininkai nustatė, kad gyvūnų imuninę sistemą net 80 proc. lemia virškinamojo trakto veikla. Ko reikia? Subalansuotos mitybos, o be pašarų priedų subalansuoti racioną – misija neįmanoma.

Dėl pašarų priedų naudojimo gyvuliams šerti vis dar gana dažnai kyla diskusijų. Oponuojantys intensyvios gyvulininkystės plėtojimui dažnai nepagrįstai išreiškia nuogąstavimų, kad ūkinių gyvūnų subalansuotam šėrimui naudojami pašarų priedai nėra saugūs, o tuo pačiu vėliau nesaugi ir iš jų gaminama produkcija, skirta žmonėms. Ar tikrai taip yra, kur riba tarp šių svarstymų mitų ir tikrovės?

Laisvas saugaus, kokybiško ir sveiko maisto bei pašarų judėjimas Europos Sąjungoje yra svarbus gyventojų sveikatai ir gerovei, jų socialiniams ir ekonominiams interesams. Vienas pagrindinių būdų maisto ir pašarų saugai bei kokybei užtikrinti –pašarų verslo įmonių ir vartotojų sąmoningumo didinimas. Būtent todėl ES pašarus ir maistą reglamentuojantys teisės aktai paremti principu, kad pašarų ir maisto verslo įmonės tiesiogiai atsako už tai, kad pašarai ir maistas atitiktų saugos reikalavimus visais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais. Gyvulininkystės verslo pelningumas tiesiogiai priklauso nuo naudojamų pašarų saugos ir kokybės. Be abejo, pašarai pirmiausia lemia gyvūnų sveikatą ir produktyvumą, o taip pat turi įtakos gyvūninės kilmės produktams (mėsai, pienui, kiaušiniams) ir aplinkai.

Vienas iš itin svarbių pašarų komponentų – priedai, tai yra medžiagos, mikroorganizmai ar preparatai, kurių sąmoningai dedama į pašarus, kad pagerintų jų ar gyvūninių produktų savybes, patenkintų gyvūnų mitybos poreikius, teigiamai veiktų skrandžio ir žarnyno mikroflorą, pašaro virškinamumą ar darytų kokcidiostatinį ar histomonostatinį poveikį (aktualu paukštininkystės ir kiaulininkystės ūkiams).

Tačiau gana dažnai problemų kyla todėl, kad supainiojamos pašarų produktų sąvokos. ES teisės aktuose pašarai suskirstyti į tam tikras rūšis: pašarų žaliavos, pašarų papildai, visaverčiai pašarai, premiksai ir pašarų priedai. Nekalbant teisiniais terminais, galima teigti, kad pašarų priedai – tai vitaminai, mikroelementai, fermentai, mikroorganizmai, birumą gerinančios medžiagos, konservantai ir pan.

Premiksai neskirti tiesiogiai šerti gyvūnams

Premiksai yra vieno ar kelių pašarų priedų mišinys su užpildu (pašarų žaliavomis, pvz., kviečių sėlenomis), neskirtas tiesiogiai šerti gyvūnams. Pašarų priedai ir premiksai yra pakankamai koncentruoti produktai, todėl jie naudojami pramoninėje pašarų gamyboje, t. y. ten, kur technologinės galimybės padeda užtikrinti homogenišką šių medžiagų pasiskirstymą pašaruose. Premiksai dažnai painiojami su pašarų papildais (greičiausiai tai susiję su anksčiau galiojusių ir dabartinių sąvokų skirtumais). Gyvūnų savininkai turėtų žinoti, kad pašarų papildus galima tiesiogiai naudoti gyvūnams šerti, nes juose nėra tiek daug pašarų priedų, kiek gali būti premiksuose.

Pašarų priedai klasifikuojami į 4 kategorijas:

• technologiniai priedai (konservantai, antioksidantai, emulsikliai, birumą gerinančios medžiagos, silosavimo medžiagos ir kt.),
• jusliniai priedai (dažikliai, aromatinės medžiagos),
• maistiniai priedai (vitaminai, provitaminai, mikroelementai, amino rūgštys ir kt.),
• zootechniniai priedai (virškinamumą gerinančios medžiagos, žarnyno mikrofloros veiklą gerinančios medžiagos ir kt.).

Šios kategorijos savo ruožtu skirstomos į funkcines grupes. Pavyzdžiui, zootechniniai pašarų priedai skirstomi į šias funkcines grupes: virškinamumą gerinančios medžiagos (pvz., fermentai), žarnyno floros stabilizatoriai (pvz., mikroorganizmai), medžiagos, palankiai veikiančios aplinką, ir kiti zootechniniai priedai (mikroorganizmai, organinės rūgštys, augaliniai ekstraktai, kitos medžiagos, gerinančios gyvūnų produktyvumo parametrus ar turinčios teigiamą poveikį aplinkai).

Pašarų priedai turi būti autorizuoti

Naudoti ir tiekti į rinką galima tik ES autorizuotus pašarų priedus. Vadinasi, pašarų priedai neautorizuojami nacionaliniu mastu. Europos Komisija skelbia ES autorizuotų (leidžiamų naudoti) pašarų priedų registrą, kurį galima rasti internete šiuo adresu.

Registras nuolat atnaujinamas, todėl juo patogu naudotis. Ir premiksų, ir pašarų papildų autorizuoti ES nereikia, tačiau šiuose produktuose negali būti ES neautorizuotų pašarų priedų. Jų autorizacija – saugos ir veiksmingumo vertinimas. Autorizuojami tik tie pašarų priedai, kurių veiksmingumas ir sauga (gyvūnams, vartotojams, aplinkai) yra teigiamai įvertinti. Taigi, jei laikantis autorizacijoje nurodytų sąlygų į pašarus įdedama ES autorizuotų pašarų priedų, jie nedaro neigiamo poveikio vartotojui, gyvūnui, aplinkai.

Tinkamai naudojant pašarų priedus, teisingai subalansavus gyvūnų šėrimą, galima puikiai išnaudoti genetinį gyvūnų produktyvumo potencialą ir pasiekti aukščiausių produktyvumo rezultatų. Gyvūnų genetinių galimybių ir mitybos poreikių išmanymas atvėrė naujas galimybes pašarų pasisavinimui gerinti, o tuo pačiu ir gyvulininkystės produktyvumui didinti. Tai reiškia, kad, pritaikant mokslo pasiekimus, tam pačiam gyvūninių produktų kiekiui gauti sunaudojama mažiau pašarų. Taigi pašarų priedai, t. y. fermentai, mikroorganizmai, organinės rūgštys, didina gyvūnų produktyvumą. Tačiau reikia pabrėžti, kad ES draudžiama kaip pašarų priedus naudoti augimą skatinančias medžiagas – antibiotikus ar hormonus.

Susirūpinimas dėl GMO

Dar viena susirūpinimą kelianti problema – genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas ūkiniams gyvūnams šerti. Šiandien dar tiksliai žinoma, ar sukurti GMO kelia pavojų mūsų sveikatai. Nors moksliniai tyrimai atliekami nuolat, reikia, kad praeitų 20–50 m., kuomet galėtų pasireikšti GMO šalutinis poveikis mums ar kitiems gyviems organizmams.

Tačiau mitas yra tai, kad neįmanoma nustatyti, ar maisto produkte yra GMO, jeigu to nenurodo gamintojas. Šiuo metu pakankamai gerai išvystyti genetiškai modifikuotų organizmų nustatymo analizės metodai. Kasdien sukuriama vis daugiau genetiškai modifikuotų organizmų, todėl ir analizių skaičius sparčiai auga. Pastaruoju metu kuriami nauji ar tobulinami senesni metodai, leidžiantys nustatyti, ar šalia natūralaus produkto yra GMO. Lietuvoje GMO ar jų produktų teikimo į rinką valstybinę saugos ir naudojimo laboratorinę kontrolę atlieka Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI). Laboratorijoje atliekama tam tikrų produktų kontrolė. NMVRVI duomenimis, didžiąją dalį GMO tyrimų sudaro sojų ir jų produktų, kukurūzų ir jų produktų, rapsų ir jų produktų, ryžių tyrimai. Produktų, savo sudėtyje turinčių genetiškai modifikuotų organizmų, sąrašai nuolat atnaujinami, papildomi, informaciją apie tai galima rasti VMVT interneto puslapyje www.vet.lt.

Parengta pagal Lietuvoje publikuotus straipsnius