Pagrindiniai taškai, parodantys gyvulio sveikatą ir laikymo sąlygas

LŽŪKT informacija

2015-12-15

Dažniausiai ūkio pelningumas priklauso nuo gyvulių sveikatingumo. Tik tada, kai karvės sveikos ir tinkamai šeriamos, galima primelžti daug geros kokybės pieno. Sveikos karvės reguliariai rujoja, laiku apsivaisina ir atveda sveikus, gyvybingus veršelius.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Karvių sveikatą reikia stebėti pastoviai, tai yra šeriant, melžiant ar atliekant kitus darbus. Apžiūrint karvę, vertinami atskiri jos kūno taškai, kurie rodo sveikatos būklę ir laikymo sąlygų tinkamumą.

Karvių elgsena. Jeigu karvė nerami, susijaudinusi, jai gali stigti energijos arba būti padidėjęs prieskrandžių rūgštingumas. Karvių elgsena pakinta joms rujojant.

Akys. Sveikų karvių akys šviesios, švarios, skaidrios, žvalios. Sergančių – įdubusios, liūdnos, ašarojančios, paraudusios, raudonos, bespalvės. Ašarojančios raudonos akys būna karvių, sergančių kvėpavimo ligomis. Taip pat karvės gali ašaroti ir akys parausti nuo dulkių, dėl vitamino A trūkumo. Jei ašaroja tik viena akis, ji gali būti sužeista ar įkritęs krislas. Reikia atkreipti dėmesį į plaukų spalvą aplink akis. Esant vario trūkumui, pirmiausiai čia išblunka tamsūs plaukai.

Šnervės. Jos turi būti švarios. Jeigu matosi gleivių su pūliais ar krauju, gali būti sužalota nosis, arba gyvulys serga virusiniu nosies gleivinės uždegimu, yra ją nušalęs, ar serga kitais kvėpavimo takų susirgimais. Pūlingos išskyros iš šnervių gali atsirasti dėl vitamino A trūkumo.

Snukis. Jeigu pastebimas nedidelis seilėjimas – tai alkio požymis. Jei seilėjimasis gausus – priežastimi gali būti rijimo sutrikimai arba skausmas burnoje. Rijimo sutrikimai gali būti dėl užspringimo, taip pat burnos, ryklės, stemplės gleivinės uždegimo. Karvės gausiai seilėjasi apsinuodijus ir sirgdamos kai kuriomis užkrečiamomis ligomis.

Atrajojimas. Sveikos karvės atrajoja vieną kąsnį kramtydamos 55–75 kartus. Susilpnėjęs atrajojimas rodo ląstelienos trūkumą racione. Sirgdamos karvės visiškai neatrajoja. Kąsnio išspjovimas atrajojimo metu rodo, kad yra dantų problemų, skauda. Taip gali būti ir dėl į pašarą patekusių aštrių daiktų. Esant fluoro trūkumui, gyvuliai negali normaliai ėsti, sukramtyti pašarų.

Kojos, sąnariai. Jeigu karvių kojos sveikos, jos stovi vienodai tvirtai ant visų kojų. Sąnariai turi būti švarūs, nesužaloti, visi padengti oda ir plaukais. Nutrinta oda riešo srityje rodo, kad yra kietas guoliavietės pagrindas. Jeigu sutinęs riešo sąnarys, guoliavietė gali būti per maža. Kulno sąnariai gali nuplikti dėl šiurkščios guoliavietės. Jeigu sutinusios kulkšnys – per ankštos, per kietos, nepatogios guoliavietės. Sąnariai gali būti pabrinkę ir dėl D vitamino trūkumo. Šašai ant sąnarių rodo uždegimą dėl drėgmės ir purvo.

Nagos. Sveikos nagos sudaro 45^o kampą. Jų ilgis turi būti 7,5 cm. Jeigu karvių nagos deformuotos ar yra žaizdelių, rodo apie netinkamą karvių nagų priežiūrą. Taip pat priežastis gali būti netinkamas šėrimas, mineralinių medžiagų trūkumas, netinkamos laikymo sąlygos. Nagų ligos pasireiškia šeriant rūgščiais pašarais, esant mažai ląstelienos. Baltymų perteklius taip pat neigiamai veikia nagas.

Oda ir plaukai. Normalūs plaukai lygūs, žvilgantys, o sveika oda elastinga, lengvai tamposi į visas puses, švari. Nenormali oda šiurkšti, sugrubusi, pleiskanota, išsitempusi ant šonkaulių ir kitų kaulų, prakaituota, plaukai ant jos sausi, vietomis išplikę. Priežastys gali būti dėl vidinių ir išorinių parazitų, blogai subalansuoto raciono, sutrikusios vandens apykaitos. Trūkstant organizme kobalto, oda pasidaro sausa, neelastinga, plaukai netenka blizgesio, pasišiaušia, iškrinta kuokštais. Trūkstant cinko, plaukai pradeda slinkti. Esant vario trūkumui, gyvulių plaukai papilkėja, pasidaro šiurkštūs, tiesūs, pradeda slinkti. Tokius odos ir plaukų pakitimus gali sukelti ir ligos. Stebint odos švarą, jeigu užpakalinė kūno dalis užteršta išmatomis, reiškia per skystos išmatos. Jeigu odos užterštumas išmatomis asimetriškas, vadinasi per daug užteršta aplinka.

Kvėpavimas. Sveikas gyvulys kvėpuoja tolygiai. Jo šonkauliai kilnojasi nežymiai. Norma – 10–30 kartų per minutę. Kvėpavimas nenormalus, jei gyvulys kvėpuoja sunkiai ir dažniau. Sutrikęs kvėpavimas būna esant karščio stresui, skausmui, sergant kvėpavimo takų ligomis. Ji padažnėja ir sergant acidoze.

Kairioji alkduobė. Ji rodo didžiojo prieskrandžio prisipildymą pašarais. Jeigu ji įdubusi, vadinasi karvė šią dieną suėdė mažai pašarų. Jeigu žymiai iškilusi, gali būti išpūstas arba perpildytas didysis prieskrandis.
Nugara. Ji turi būti tiesi. Išlenkta gali būti dėl karvės fizinio nusilpimo, nagų skausmo. Sužalojimų nugaros srityje dažniausiai būna dėl netinkamos guoliavietės konstrukcijos.

Įmitimo kondicija (kūno būklė). Ji turi būti normali su nedideliu riebalų kiekiu. Optimalus įmitimas sąlygoja gerą imunitetą, gerina apsivaisinimą ir sveikatingumą prieš apsiveršiavimą. Jeigu karvė per liesa, jai trūksta energijos, jeigu per riebi – energijos per daug. Kūno būklė vertinama 5 balų sistema.

Išmatos. Išmatų konsistencija – karvių šėrimo indikatorius. Ji tiesiogiai priklauso nuo raciono sudedamųjų dalių, laktacijos periodo. Pagal išmatas galima vertinti raciono subalansavimą, pašaro ėdamumą, virškinimą, vandens suvartojimą, bendrą sveikatos būklę. Jeigu laktuojančių karvių išmatos būna kietos, yra per didelis ląstelienos kiekis, racione trūksta baltymų. Šiuo atveju galima įtarti ketozę.

Jeigu išmatos skystos, nukritusios ant žemės išsklinda, nesilaiko krūvoje ir juose yra nesuvirškintų koncentruotų pašarų, galima įtarti, kad racione gali trūkti ląstelienos, yra baltymų ar krakmolo ir cukraus perteklius. Tai gali būti acidozės požymiai. Skystos išmatos būna ir gyvuliams sergant kai kuriomis užkrečiamomis ligomis.

Šlapimas. Normalus šlapimas yra skaidrus, balsvas iki gintarinio gelsvumo. Nenormalu, kai pakinta jo spalva, skaidrumas, kiekis ir šlapinimosi dažnumas. Šlapinimasis gali būti skausmingas. Šlapime neturi būti kraujo priemaišų.

Tešmuo ir speniai. Tešmens edema būna prieš apsiveršiavimą arba esant mastitui. Sutinę ketvirčiai rodo klinikinį mastitą. Speniai gali būti numinti, jeigu neramios karvės, slidžios arba ankštos guoliavietės. Jeigu surandėjęs spenio galiukas, netinkamai sureguliuota melžimo įranga. Patinę, paraudę su kraujosrūvomis speniai rodo tešmens uždegimo pradžią. Išberti speniai, ar šašai ant jų būna sergant virusinėmis ligomis.

Gleivinės. Normalios nosies, akių, lūpų ir vaginos gleivinės būna drėgnos ir rausvos. Sergančio gyvulio gleivinės spalva būna pakitusi. Balsva gleivinė gali būti dėl mažakraujystės ir per mažo geležies kiekio kraujyje, nukraujavus, o paraudusi – patekus infekcijai. Pamėlynavusios gleivinės būna sutrikus širdies ir kvėpavimo organų veiklai, o pageltusios, jei gyvuliai serga gelta. Jos išsausėja, kai pakyla temperatūra arba organizmas netenka daug vandens.

Kūno temperatūra. Normali suaugusio galvijo temperatūra – 38–39 ^oC. Nenormali karvės kūno temperatūra laikoma nukritusi žemiau 38 ^oC arba aukštesnė nei 39 ^oC. Ji būna šiek tiek aukštesnė karvei tik ką suėdus pašarą, rujos metu, labai karštomis dienomis ir po aktyvaus mociono. Aukšta temperatūra pakyla sergant įvairiomis užkrečiamomis ligomis.

Pastebėjus bent kokius nukrypimus nuo normos, reikia kreiptis į specialistus, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir laiku pašalinta.