Pagalba nustatant reprodukcijos problemas – ultragarso aparatas

Vytas Gudaitis

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės ekspertas

2013-05-15

Paskutiniais metais karvių produktyvumas ženkliai padidėjo. Jau ir Lietuvoje yra karvių bandų, kurių vidutinis metinis primilžis – 9 000 kg pieno ir daugiau. Tačiau lazda visada turi du galus, padidėjus primilžiui atsiranda įvairių problemų – pablogėjusi gyvulių sveikata, sutrumpėjęs produktyvus amžius, suprastėjusios karvių reprodukcinės savybės.

Ultragarso

Dažnas ūkininkas ar bendrovės specialistas susiduria su bandos ar individualių karvių reprodukcijos problemomis. Karvės reprodukcijos eiga yra normali, jei kas 12 mėnesių ji atveda veršelį. Kad per šį laikotarpį gimtų veršelis, karvė turi apsivaisinti per 85 dienas po apsiveršiavimo. Žinoma, nėra labai blogai, jeigu didelio produktyvumo karvė atveda veršelį kas 13–14 mėnesių, bet tiktai ne rečiau.

Laiku nustačius ir pradėjus spręsti reprodukcijos problemas, apvaisinimo rezultatai pagerėtų. Aukšto produktyvumo karvių bergždumą lemia bloga reprodukcijos vadyba, netinkamas šėrimas užtrūkimo laikotarpiu ir pirmoje laktacijos fazėje, o dažnai ir netinkamos laikymo sąlygos.

Reprodukcijos vadyba – viena svarbiausių pieno ūkio vadybos dalių. Jei dėl netinkamo šėrimo pasekmės gali pasireikšti pieno gamyboje jau kitą dieną, tai netinkamos reprodukcijos vadybos pasekmės dažniausiai matomos tik po gero pusmečio ar metų. Ištaisyti reprodukcijos vadybos klaidas reikia daug laiko ir tai lemia didelius ekonominius nuostolius.

Vienintelis veršiavimosi intervalo etapas, kurio metu galima daryti poveikį kontrolės metodais, yra servis periodas. Tai laikotarpis nuo apsiveršiavimo iki apsivaisinimo. Dažniausiai servis periodas užsitęsia todėl, kad praleidžiamas rujos laikotarpis. Veršiavimosi intervalą įmanoma pastebimai sutrumpinti, tinkamai stebint rują bei apskaičiuojant sėklinimo laiką ir kuo ankščiau nustatant neveršingas karves. Atliekant veršingumo diagnostiką rektalinės palpacijos metodu, tik patyrę specialistai praėjus po sėklinimo 45–50 dienoms gali įvertinti ar karvė veršinga, ar ne.

Patikimiausia veršingumą tirti ultragarsu

Vienas iš patikimiausių reprodukcijos gerinimo metodų yra reprodukcijos organų tyrimas ultragarsu. Būtent ultragarso aparatas dažniausiai naudojamas ankstyvajam veršingumui nustatyti ir sužinoti, kurios karvės yra neveršingos. Ultragarso aparatu galima įvertinti veršingumą jau 26–28 dieną po sėklinimo ir, kas svarbiausia, pasakyti, kuri karvė neveršinga.

Tirdamas su ultragarso aparatu, specialistas ir ūkio savininkas gauna labai daug informacijos apie kiaušidžių ir gimdos būklę. Visa tai įvertinus, galima priimti greitus ir efektyvius sprendimus dėl gydymo, rujų sinchronizavimo ar gyvulio brokavimo.

Ultragarso teikiama nauda:

tiksli kiaušidžių struktūros ir funkcinio pajėgumo diagnozė;
diagnozuojami slapti gimdos uždegimai;
diagnozuojamas vaisius gyvybingumas;
tikslus vaisiaus amžiaus nustatymas.

Apie kiaušidžių funkcinį pajėgumą galima spręsti ir pagal jų palapuojamąją formą. Tikrinama, ar kiaušidžių dariniai atitinka lytinio ciklo periodą. Tiksliau tai galima nustatyti skenuojant ultragarsu, t. y. kiaušidžių darinius įmanoma skaičiuoti, matuoti, o svarbiausia, kad atliekant pakartotinį tyrimą, – tiksliai įvertinti folikulų ir geltonkūnių augimą ar regeneraciją. Diagnostikos tikslais ypač svarbu įvertinti folikulų augimą. Kadangi šį procesą reguliuoja hormonai, augimo faktorius, ląstelių tarpusavio sąveika ir genai, folikulų augimas geriausiai atspindi karvės reprodukcinį pajėgumą. Lytinio ciklo metu folikulai auga dviem bangomis, rečiau – trimis ir keturiomis. Folikulų augimo bangų skaičiui įtakos turi karvės amžius, sezonas, primilžis.

Taip pat gana dažnai pasitaikantis kiaušidžių sutrikimas – cistos. Karvės, turinčios kiaušidžių cistų, gali nuolatos ar nereguliariai rujoti, apskritai nerujoti. Cistų susidarymo priežasčių yra gana daug:

hormonų disbalansas, kuris atsiranda dėl patiriamo streso, pašaruose esančio didelio estrogenų kiekio;
paveldimumas, tačiau brokuoti cistomis sergančias karves labai nuostolinga, nes dauguma jų yra labai produktyvios;
pašarų ir mitybos įtaka. Manoma, kad didesnis baltymų kiekis, neigiamas energijos balansas racionuose, estrogenų turinti žolė gali turėti įtakos cistų formavimuisi;
produktyvumo įtaka. Dažniausiai cistomis suserga produktyvios karvės, linkusios sirgti medžiagų apykaitos ligomis.

Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti kitą kiaušidžių sutrikimą – susilaikiusį geltonąjį kūną. Būtent dėl jo įtakos karvės nerujoja, nes išskiria didelius kiekius hormono progesterono, kuris slopina rujos pasireiškimą.

Labai dažna neapsivaisinimo priežastis yra gimdos uždegimai, kurie gali būti ryškūs arba slapti. Gimdos uždegimą gali sukelti sunkus, užsitęsiąs veršiavimasis, Cezario operacijos, užsilaikiusi placenta, užtrukusi gimdos involiucija, neprofesionali, nešvari pagalba veršiavimosi metu. Be to, gimdos uždegimas gali būti medžiagų apykaitos ligų pasekmė. Sergančios karvės sunkiai apsivaisina, pailgėja laikotarpis nuo veršiavimosi iki pirmos rujos ir sėkmingo apsivaisinimo. Taikant palpacijos metodą per tiesiąją žarną, nustatyti nedidelę gimdos infekciją (slaptą endometritą) yra labai sunku. Tačiau ultragarsu galima pastebėti šiuos susirgimus ir aiškiai atskirti nuo ankstyvo veršingumo. Kuo anksčiau diagnozuojamas gimdos uždegimas, tuo greičiau galima pradėti taikyti gydymo metodus.

Diagnozuojant vaisiaus gyvybingumą, svarbu įvertinti, ar vaisius gyvas. Embrioninis mirtingumas dažniausiai įvyksta iki 45 veršingumo dienos. Identifikavus žuvusį vaisių, karvę galima gydyti, atlikti rujos sinchronizavimo darbus. Vaisiaus širdies darbas ultragarsu nustatomas jau nuo 21–25 veršingumo dienos.

Vaisiaus amžiaus nustatymas padidina ūkio pelningumą. Tik tiriant karves ultragarso aparatu, galima tiksliai išmatuoti gimdos, veršelio galvos skersmenį ir apskaičiuoti tikslų vaisiaus amžių. Visa tai reikalinga, jei pieno ūkio savininkas nežino, kada karvė buvo susėklinta ar sukergta, ir kada reikia užtrūkinti. Kaip žinoma, per ilgas (daugiau kaip 80 d.) ar per trumpas (mažiau kaip 30 d.) užtrukimo laikotarpis turi neigiamos įtakos būsimam karvės produktyvumui, sveikatingumui, reprodukcijai, gimusio veršelio gyvybingumui.

Pagrindinis skirtumas tarp ultragarso ir palpacijos per tiesiąją žarną yra tas, kad aparato ekrane iš tikrųjų galima pamatyti, kas vyksta gimdoje ir kiaušidėse, o ne tik jausti, kaip liečiant pirštais. Neabejotina, kad sėkmingos pieno ūkio raidos garantas yra optimali bandos reprodukcija. Dėl sutrikusios karvių reprodukcijos ar pavėluoto sėklinimo, ūkininkai patiria išties nemažai nuostolių. Todėl kuo ankstyvesnė problemų ar veršingumo diagnostika pagerina ūkio ekonominius rodiklius.

Pieno ūkių savininkai, norintys ištirti karves ultragarso aparatu, nustatyti ankstyvąjį veršingumą, diagnozuoti reprodukcines problemas ir sumažinti nuostolius dėl reprodukcijos, gali kreiptis į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistus ir rajonų biurų gyvulininkystės konsultantus.

Naudinga vaizdo informacija