Kovo 28 d., ketvirtadienis | 24

Nepatirkite nuostolių dėl gyvulių apsikrėtimo parazitais

Inga Zigmantienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnioji gyvulininkystės specialistė
2020-10-28

© LŽŪKT nuotr.

Baigiantis ganymo sezonui, kiekvienas ūkininkas turėtų tinkamai pasiruošti tvartiniam laikotarpiui. Be tvarto techninės būklės įvertinimo, mikroklimato parametrų užtikrinimo, raciono sudėliojimo šėrimo laikotarpiui, nereikėtų pamiršti vieno svarbaus darbo, apie kurį dažnas nepagalvojame ar pamirštame – tai galvijų dehelmintizacija.

Siekiant pargynus gyvulius nepatirti ekonominių nuostolių dėl gyvulių apsikrėtimo parazitais, dabar pats metas atlikti dehelmintizaciją. Kokias galvijų parazitozes žinome?

Fascioliozė

Tai kepeninės siurbikės Fasciola hepatica sukeliama parazitinė liga, pažeidžianti kepenis, tulžies pūslę ir latakus, kasą.

Kepeninė siurbikė yra plokščias, lapo formą primenantis parazitas, kuris prie gleivinės tvirtinasi dviem siurbtukais.

Web-pav1Nuotraukahttps://commons.wikimedia.org

Vystymosi ciklas

Kepeninės siurbikės galutiniais šeimininkais būna žmogus ir / arba žolėdžiai gyvūnai: galvijai, avys, ožkos ir kt., o tarpiniais šeimininkais – moliuskai. Galutinis šeimininkas apsikrečia šiais parazitais, kai cistos su invazinėmis lervomis, apkrėsta žole, vandens augalais patenka į jų žarnyną. Čia lerva išsilaisvina, keliauja iki kepenų, kur auga, vystosi, kol tampa suaugusiais parazitais ir pradeda į aplinką išskirti kiaušinėlius. Dažniausiai tai trunka 2–4 mėn. nuo užsikrėtimo.

Klinikiniai požymiai

Esant ūmiai ligos formai, kuomet siurbikių lervos migruoja kepenų audiniu iki prasiskverbia į kepenų kapsulę, pastebimas karščiavimas, pilvo skausmai, viduriavimas, būdingas kepenų padidėjimas, gali išsivystyti mažakraujystė.

Lėtinei stadijai, kuomet suaugusios siurbikės apsigyvena tulžies latakuose, būdingi pilvo skausmai, kepenų padidėjimas.

Liga diagnozuojama išmatose radus siurbikių kiaušinėlių. Ankstyvuoju etapu, kuomet siurbikės dar nesubrendę ir neišskiria kiaušinėlių, liga diagnozuojama atliekant serologinius kraujo tyrimus, tiriant specifinius antikūnus. Kai diagnozė patvirtinama – skiriamas specifinis gydymas.

Diktiokauliozė

Tai žolėdžių gyvulių parazitozė, kurią sukelia Dictyocaulus genties apvaliosios kirmėlės. Gyvuliai apsikrečia su vandeniu ar žole prariję šių kirmėlių lervų. Dažniausia Lietuvoje diagnozuojama apvalioji plaučių kirmėlė Dictyocaulus viviparus . Šis sukėlėjas parazituoja ir jaunų veršelių, ir suaugusiųjų galvijų bronchiolėse. Ligos požymiai – stiprus bronchitas ar plaučių uždegimas.

Klinikiniai požymiai

Gyvuliai kosti, karščiuoja, apatiški, sunkėja ir dažnėja kvėpavimas, sutrinka apetitas, todėl jauni veršeliai netenka daug svorio, o karvės duoda mažiau pieno.

Ligos protrūkiai stebimi antroje ganymo sezono pusėje, nes išgynus gyvulius į ganyklą, šių kirmėlių lervutėmis užsikrečia tik pavieniai gyvuliai, kurie praėjus kelioms savaitėms su išmatomis į aplinką pradeda išskirti daug lervučių. Tada ir pasireiškia ligos protrūkiai.

Liga diagnozuojama išmatose radus kiaušinėlių, vertinant klinikinius požymius, atlikus laboratorinius kraujo tyrimus.

Hipodermozė

Tai gylių lervų sukeliama parazitinė liga. Gyvuliai dažniausiai užsikrečia birželio–rugpjūčio mėnesiais, kuomet būna aktyviausi gyliai. Nors jiems, kaip ir daugeliui parazitų, jautriausi jauni gyvuliai, tačiau labiausiai į ligą reaguoja prastai šeriami, išsekę, liesi gyvuliai.

Web-pav2Nuotraukahttps://insektarium.net

Liga plinta, kuomet vasarą ant gyvulių nugaros patekę gylių lervos prasiskverbia per odą, migruoja gyvulių audiniais, iki tada, kai pavasarį įsitvirtina nugaros poodyje.

Klinikiniai požymiai

Dėl šios parazitozės sukeliamų intoksikacijų mažėja gyvulių produktyvumas, didėja jautrumas, blogėja odos ir skerdenos kokybė.

Web-pav3Nuotraukahttps://www.vetstream.com

Ryškūs ir specifiniai tik šiai ligai būdingi požymiai atsiranda tada, kai nugaros poodyje susiformuoja 3–4 cm dydžio skausmingi, kietoki gumbeliai, kuriems būdinga tai, kad centre susiformuoja maža skylutė, pro kurią, jei lervos nebūna sunaikintos iki tol, gegužės – birželio mėnesiais išlenda lervos. Joms nukritus ant žemės, išsirita vabzdžiai.

Liga diagnozuojama pavasarį , geriausiai – balandį. Tada galima apčiuopti ne vieną, ir ne du didelius kietokus gumbelius. Tačiau reikia atminti, kad norint išvengti didelių ekonominių nuostolių, nereikia laukti pavasario. Rudenį, rugsėjo–spalio mėnesiais, reikia kreiptis į veterinarijos gydytojus ir laiku pradėti taikyti ankstyvąjį gydymą, kad neišsivystytų lervos, žiemos metu gyvulio organizmas būtų apsaugotas nuo intoksikacijų, o vasarą neišsivystytų nauji vabzdžiai.

Vasaros metu reikia nepamiršti ir profilaktinių priemonių – esant stipriam gylių antplūdžiui, patariama galvijus laikyti tvartuose, naudoti gylius atbaidančias specialias purškiamas priemones.

Reikia prisiminti, kad įvairiems parazitams jautriausi maži veršeliai, pirmą kartą išgenami į ganyklą ir parazitozėmis nesirgę, todėl atsparumo parazitams neturintys suaugę gyvuliai. Todėl rudenį ūkininkui kartu su veterinarijos gydytoju reikėtų įvertinti konkrečios bandos atsparumo parazitozėms istoriją, klinikinius požymius, tam tikrų parazitų paplitimą ir nustatyti, kurių parazitų (plaučių, kepenų, virškinamojo trakto) ištyrimui atrinkti apie 10 proc. veršelių arba liesų, galimai apsikrėtusių gyvulių. Nustačius parazitozę, veterinarijos gydytojas skiria gydymą ir dehelmintizacijos programą.

Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

Avininkystė – keičiantiems ūkininkavimo kryptį ar ieškantiems verslo nišos (LŽŪKT specialistas kalba ir apie dehelmintizaciją)

Bandos sveikata – nenuginčijamas argumentas

Parengta pagal Lietuvos ir užsienio spaudą