Gegužės 24 d., antradienis | 22

Kaip veršelius laikyti tinkamai?

Kamilė Turskytė
LŽŪKT gyvulininkystės specialistė
2022-01-20

Tik tinkamai auginami veršeliai yra sveiki. Ir tik iš jų išauga produktyvios karvės, gerai įmitę penimi galvijai.

Naujagimių veršelių laikymas

BIOMAS GROW straipsnio viduje

Individualus naujagimių veršelių laikymas tvarte arba lauke yra susijęs su geresne jų sveikata. Teisės aktai leidžia veršelius laikyti individualiuose gardeliuose ne ilgiau kaip iki 8 savaičių amžiaus, vėliau, tik esant veterinarijos gydytojo nurodymams, dėl ligos veršelius galima perkelti iš grupinio gardelio į individualų.

Naujagimių veršelių laikymas individualiuose gardeliuose leidžia užtikrinti, kad kiekvienas jų gaus pakankamą kiekį krekenų (pieno arba pieno pakaitalo) bei tinkamą priežiūrą. Be to, laikymas grupiniuose gardeliuose sumažina darbo sąnaudas.

Gardeliai gali būti mediniai arba padaryti iš plastmasės ar metalo. Ilgaamžiškesni yra metaliniai gardeliai, tačiau šaltuoju metų laiku, jei tvartai nešildomi, tokiuose gardeliuose veršeliams gali būti šalta. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad medžiagos, naudojamos gardams statyti ir įrengti, įrenginiai, prie kurių gali prieiti veršeliai, privalo būti nekenksmingi, paprastai valomi bei dezinfekuojami.

Individualūs gardeliai gali būti įrengiami tiesiog ant grindų arba pakelti nuo grindų ant 30–40 cm aukščio kojelių. Kitu atveju, kad srutos iš po gardelio greičiau nutekėtų ir į patalpos orą išgaruotų mažiau amoniako, grindų nuolydis turėtų būti 5–6 procentai.

Jei veršeliai auginami karvidėje, jų gardeliams turėtų būti parenkama vieta, kurioje nėra skersvėjų, o pastatyti gardeliai netrukdytų atlikti kasdienių darbų.

Individualių gardų matmenys

Norint išvengti didelės gyvulių koncentracijos tvarte, ar trūkstant vietos jame, iki 2 mėnesių amžiaus veršelius bet kuriuo metų laiku galima auginti individualiuose lauko nameliuose. Nameliai statomi 1,3–1,5 m ilgio, 1,0–1,2 m pločio (plotas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m2 ) ir 1,2–1,3 m aukščio, be grindų, su stogo nuolydžiu užpakalinės sienelės link. Sienos montuojamos iš lentų taip, kad neperpūstų vėjas. Namelio priekyje landa – išėjimui į lauką. Priešais namelį įrengiamas aptvarėlis, kurio plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 1,5 m2 .

Labai svarbu namelyje įrengti sausą, šiltą guolį (40–50 cm storio sausų šiaudų sluoksnis), taupant šiaudus apačioje galima pripilti pjuvenų, o paviršių kreikti šiaudais.

Nameliams turi būti parenkama pakilesnė, sausa, apsaugota nuo vėjų vieta. Nameliai statomi ant betono ar asfalto aikštelės, nuo kurios srutos nuteka į kauptuvą. Juos galima statyti ant žemės ar žolės, tada nameliai kas du mėnesius perkeliami vis į kitą vietą. Į lauko namelį gali būti iškeliami tik sausi (12–24 val. po gimimo) veršeliai. Taip pat visada galima rinktis iš rinkoje siūlomų individualių lauko gardelių veršeliams.

Gardo, namelio ir veršiavimosi aptvaro higiena

Veršeliai gimsta be imuninės sistemos, todėl pirmosiomis gyvenimo dienomis ankstyvas patogenų poveikis gali būti ir mirtinas. Karvėms dėl veršiavimosi metu patiriamo streso taip pat gali susilpnėti imuninės sistemos funkcijos, o tai gali padidinti riziką susirgti ligomis. Todėl reikėtų stengtis sumažinti aplinkoje esančius patogenus, kad jie nepaveiktų nei vedusios karvės, nei ką tik pasaulį išvydusio veršelio.

Veršelių gardeliai, nameliai turi būti valomi ir dezinfekuojami po kiekvieno veršelio, aptvarai – po kiekvienos veršelių grupės laikymo ir perkėlimo, veršiavimosi gardas valomas ir dezinfekuojamas po kiekvieno veršiavimosi. Grupiniams gardeliams taikyti sistemą „pilna tuščia“ (angl.„all in, all out system“). Infekcijų rizika didėja, kai aplinkoje kaupiasi bakterijos, virusai ir pirmuonių kiaušinėliai. Geriausias pasirinkimas yra išvalyti ir dezinfekuoti prieš kiekvieną gyvūnų įvedimą.

Dezinfekcija

Dezinfekcijos tikslas – infekcines ligas sukeliančių patogeninių mikroorganizmų (virusų, bakterijų ir kt.), esančių aplinkoje, naikinimas. Išskiriamos profilaktinė ir židininė dezinfekcija.

Profilaktinė dezinfekcija atliekama iki infekcinių ligų pasireiškimo. Ji daroma nuolat, net ir nesant susirgimų infekcinėmis ligomis. Židininė dezinfekcija daroma infekcinės ligos židinyje, pasireiškus infekciniams susirgimams.

Dažniausiai yra atliekama profilaktinė dezinfekcija. Kokį dezinfekcijos būdą ir priemonę pasirinkti, nėra konkretaus ir vieno teisingo atsakymo, nes vienos priemonės, kuri sunaikintų viską, tiesiog nėra, o dezinfekcijos būdą renkasi kiekvienas pagal savo ūkį.

Svarbu prieš atliekant dezinfekciją tiek fermoje, tiek individualiuose veršelių gardeliuose nuo paviršių pašalinti nešvarumus. Fermoje prieš atliekant dezinfekciją reikia kruopščiai nuplauti nuo sienų, lubų, girdyklų, durų, kitos įrangos, esančios fermoje, žemes, kraują, išmatas, voratinklius, dulkes ir kitus nešvarumus. Tam, kad ant paviršių geriau patektų dezinfekuojančios medžiagos, nes kitu atveju negausime norimo rezultato.

Nuo kokių patogenų dažniausiai dezinfekuojamos veršelių laikymo vietos?

Veršelių pneumonija ir viduriavimas gyvulininkystės ūkiams kasmet gali kainuoti didelius pinigus ir atnešti nuostolių. Nuostoliai atsiranda ne tik dėl veršelių mirčių, bet ir dėl sumažėjusio pašarų suvartojimo, prasto augimo, taip pat ir dėl gydymo išlaidų bei darbo jėgos.

Sprendžiant naujagimių veršelių viduriavimo problemas, reiktų atsiminti, kad kritiškiausias laikotarpis yra pirmosios dienos po gimimo. Todėl krekenų surinkimo ir girdymo sistemos po kiekvieno naudojimo turi būti nedelsiant išvalytos ir reguliariai dezinfekuojamos. Nustatyta, kad papildomi nuostoliai atsiranda, kai veršeliai laikomi uždarose patalpose, kur viduriavimą sukeliančių patogenų perdavimo galimybė padidėja dėl jų kaupimosi aplinkoje. Kaip žinoma, viduriavimą sukeliantys patogenai gali būti virusai (rotavirusas, koronavirusas), bakterijos (E. coli, salmonella) arba parazitai (Cryptosporidium parvum). Todėl ūkyje naudojama dezinfekcinė priemonė turi apimti šių trijų tipų patogenus.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad rinkoje yra daug produktų, kurių veikliosios medžiagos veikia virusus ir bakterijas, tačiau yra tik keletas alternatyvų, kurios veikia Cryptosporidium parvum.

Veršelių laikymo vietų dezinfekcijos schema

1.Išneškite visą kilnojamą įrangą / priemones (pvz. kibirus) iš tvarto.

2. Sausas valymas. Pašalinkite visą mėšlą, kraiką ir pašaro likučius.

3. Plovimas. Purkškite su stipriai veikiančio ploviklio putomis. Nupurškiami visi paviršiai: sienos, grindys, lubos, pašaro ir vandens talpyklos.

4. Pagrindinis plovimas ir nuskalavimas. Plaukite aukšto slėgio vandens srove ir nuplaukite visus paviršius (sienas, grindis, lubas, pašaro ir vandens talpyklas, namelius ir kt.). Nepamirškite gerai nuskalauti ir ploviklį.

5. Perteklinio vandens pašalinimas ir džiovinimas. Pašalinkite visą vandens perteklių iš namelių / gardelių / boksų ir leiskite išdžiūti. Svarbu pradėti dezinfekavimą paviršiams esant sausiems, kad nebūtų praskiesta dezinfekcinė medžiaga.

6. Dezinfekcija. Dezinfekcinę priemonę naudoti tiksliai pagal gamintojo nurodymus ir rekomendacijas, laikytis nurodyto minimalaus kontaktinio laiko. Dezinfekuotus kibirus perplaukite vandeniu.

Parengta pagal užsienio ir lietuvių literatūrą

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.