Gruodžio 22 d., sekmadienis | 24
Mokslo naujovės: termoizoliacinė medžiaga iš avių vilnos
LŽŪKT informacija
2022-02-22
Ar jau teko girdėti apie avių vilnos pagrindu sukurtą produktą – termoizoliacinę medžiagą? Ši medžiaga pasižymi natūraliomis savybėmis, tinkančiomis pastatams ir patalpoms apšiltinti, skelbiama valstybinėje Taikomųjų inovacijų tyrimų ir rezultatų informacinėje sistemoje (TITRIS). Koks yra gamybos procesas, kokia iš to nauda ūkininkui ir aplinkai?
Problematika
Lietuvoje beveik neliko įmonių, kurios perdirba ir panaudoja lietuvišką vilną (ypač šiurkščiavilnių avių veislių). Todėl šalyje kiekvienais metais susikaupia daug nerūšinės avių vilnos, kuri utilizuojama sąvartynuose (papildomos šiukšlės) arba deginama (išsiskiria papildomas CO2 dujų ir kitų oro teršalų kiekis), arba užkasama žemėje (papildoma tarša).
Galimybės
Lietuvos avininkystės ūkiai turi galimybę ne tik diegti naujoves savo ūkiuose, bet ir bendradarbiaudami su mokslininkais bei konsultantais jas kurti. Apjungus Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto mokslininkų, Vilnius Tech konsultantų ir pažangos siekiančių šalies ūkininkų žinias, patirtį ir galimybes, pagal EIP sritį įgyvendintas projektas „Termoizoliacinės medžiagos iš avių vilnos“.
Projekto partneris – Vilniaus Gedimino technikos universitetas – sukūrė termoizoliacinių medžiagų iš avių vilnos prototipą, atliko jo testavimą, korekcijas, parengė medžiagos naudojimo aprašą, įvertino avių vilnos struktūrinius parametrus, statybinių medžiagų iš avies vilnos technologinius parametrus ir priedais papildytų avies vilnos klodų eksploatacines savybes.
Aukšto slėgio vandens srovė (su plovimo priemonėmis) – gerai pašalina visus taršos šaltinius, išskyrus persipynusias vilnos gijas ir riebalus
Sukurtas produktas, gaminamas iš atsinaujinančių išteklių (avių vilnos), pasižymi natūraliomis savybėmis, tinka pastatams ir patalpoms apšiltinti, skatina efektyvų šių išteklių naudojimą, kadangi avis auginantys ūkininkai vietoj dabar patiriamų vilnos utilizavimo išlaidų galėtų gauti papildomų pajamų ir padidinti savo konkurencingumą. Tokio produkto gamybos organizavimas skatintų perėjimą prie mažesnės aplinkos taršos ir mažesnio anglies dioksido kiekio išmetimo žemės ūkio sektoriuje.
Paruoštas termoizoliacinis vilnos demblys
Ekonominė ir aplinkosauginė nauda
Ekonominė nauda – 1 tonos nepanaudotos vilnos utilizavimo kaina sudaro apie 150 Eur. Termoizoliacinėms medžiagoms gaminti realizuojamos vilnos kaina sudarytų apie 500 Eur/t. Tokiu būdu vietoje pakankamai ženklių išlaidų ūkininkai galės gauti reikšmingų pajamų. Aplinkosauginė nauda – produktui gaminti kasmet galėtų būti panaudota 160–165 tonos (apie 50 proc. šiuo metu gaunamos) avių vilnos, kuri dabar utilizuojama deginant ir didinant išmetamo CO2 kiekį.
Plačiau apie parengiamuosius procesus, tokius kaip: vilnos žaliavos ruošimas, nuriebalinimas, džiovinimas, pirminis vilnos apdirbimą gamykloje, vilnos karšimas ir kt. bei vykusius termoizoliacinės medžiagos iš avių vilnos tyrimus susipažinsite apsilankę valstybinėje Taikomųjų inovacijų tyrimų ir rezultatų informacinėje sistemoje (TITRIS).
