Mišeikių šarolė ūkis: Nemuno užliejamos pievos nesustabdo siekio ūkininkauti atsakingai

2025-11-20

Ž.Morkvėno nuotrauka

Pagėgių savivaldybėje, Nausėdų kaime, įsikūręs Mišeikių šeimos ekologinis ūkis. Čia išskirtiniai šarolė veislės mėsiniai galvijai pradėti auginti daugiau nei prieš penkiolika metų. Ūkio įkūrėja Laura Mišeikienė (nuotr.) sako, jog jo atsiradimą lėmė didelis noras gyventi kaime. O idėja užsiimti mėsine galvijininkyste gimė akimirksniu – paragavus ypatingo skonio bei kokybės jautienos viešnagės JAV metu. Dabar Mišeikių ūkyje galvijai ekstensyviai ganosi išskirtinėse, biologine įvairove turtingose Nemuno užliejamose pievose, kur prisideda prie vietovės kraštovaizdžio, gamtinės įvairovės išsaugojimo.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Ūkininkavimas harmonijoje su gamta

Laura pasakoja, jog veiklos pradžia buvo kupina iššūkių – kai kūrė savo ūkį, toks mėsinių galvijų auginimas Lietuvoje dar buvo besivystanti žemės ūkio šaka, trūko informacijos ar praktinių patarimų. Ž.Morkvėno nuotrauka

Ji šypsodamasi sako, jog, nors galvijų veislę rinkosi pirmiausiai galvodama apie gyvulių grožį, labai džiaugiasi, kad vietovė, kurioje ūkininkauja, jiems yra ypač tinkama. Čia galvijai laisvai ganosi pievose, maitinasi tik žoliniais pašarais. Mišeikių ūkio bandoje auga iki 50 galvijų, kurie ganosi ypatingoje ir išskirtinėje vietoje. Praktiškai visa ūkio teritorija yra Nemuno užliejamos pievos, čia ir ornitologiniai draustiniai, saugomos „Natura 2000“ teritorijos, paukščių perėjimo vietos. Laura pasakoja, jog be galo įdomu stebėti ūkį supančią gamtą: „ganyklose jautiesi kaip safaryje: čia ir paukščiai, ir gyvūnai, įvairiausios kitos rūšys, kurių anksčiau tikrai nematydavome“, teigia ji.

Tvarumas – natūralus pasirinkimas, o ne mada

Ekologinio ūkio savininkė sako, jog jiems labai svarbus dėmesys aplinkai bei tvarumui, todėl ūkininkauti santarvėje su gamta atrodė tiesiog logiška. Laura pasakoja, jog jų ūkis prisitaikė prie aplinkos, kurioje veikia, šeima jaučiasi atradusi balansą. Ūkininkavimas Nemuno užliejamose pievose tikrai ypatingas: „būna momentų, kai mes virstame sala ir tuomet tikrai turime pasispausti, nepavyks karvytėms išeiti pasivaikščioti iš tvarto. Tada ir muziką leidžiam, kad nervus nuramintume“, – juokdamasi pasakoja ji. Ūkyje galvijai ganosi laisvai, taip tarsi papildo šias teritorijas, kur palaiko jų biologinę įvairovę. Tvartai čia – gilaus kraiko, o žiemomis, tam, kad kompostuojamas mėšlas iškart pradėtų fermentuotis, naudojamos gerosios bakterijos.

Iš rytų Prancūzijos kilę šarolė veislės galvijai atrodo išskirtinai ir įspūdingai – jų svoris gali perkopti toną. Ž.Morkvėno nuotrauka

Šių galvijų mėsa itin vertinama dėl aukštos kokybės, skoninių savybių. Pagrindinė Mišeikių ūkio veikla – veislinių galvijų auginimas ir pardavimas, bet čia taip pat parduodama ir jautiena, kuri klientus pasiekia tiesiai iš ūkio. Tačiau Laura pasakoja, jog ateityje norėtų asortimentą plėsti – realizuoti ne tik mėsą, bet ir jau pagamintus jos produktus. Taip pat svarsto sieti savo veiklą su agroturizmu, nes nori prisidėti prie žmogaus bei gamtos ryšio atkūrimo. Ūkininkė mano, jog labai svarbu visuomenei parodyti, jog renkantis atsakingai užaugintus ir paruoštus produktus, galima teigiamai nulemti žemės ūkio sektoriaus poveikį aplinkai.

Paklausta, kas yra geras ūkininkas, Laura sako, kad tai yra labai sudėtingas ir platus klausimas. Bet kalbant apie gyvulininkystės sektorių, ji mano, jog čia esminės pamatinės vertybės – „labai svarbu mylėti ir mėgti gyvulius, gerbti tą aplinką, kurioje gyveni. Nereikia visada norėti viską tik paimti, reikia nepamiršti ir duoti“, teigia ūkininkė.

Ūkis už taikomus gamtai palankius ūkininkavimo principus buvo nominuotas vienu iš trijų 2025 metų „Gero ūkininko“ čempionato ambasadorių. Visi jie išsamiau pristatomi svetainėje gerasukininkas.lt. Čia galima ir atiduoti savo balsą už vieną iš jų „Publikos simpatijos“ rinkimuose. Balsavimas vyks iki gruodžio 1 d.

„Gero ūkininko“ čempionatas – tai iniciatyva, kurios metu norima suburti ir parodyti santarvėje su gamta ūkininkaujančių ūkininkų pavyzdžius bei agrarinės aplinkosaugos priemones labiausiai skatinančias seniūnijas. Čempionatas vyksta jau penktą kartą. Šiemet komisijos vertinimui visuomenė pasiūlė net 49 ūkius. Po pirminės atrankos, komisija aplankė 9 ūkius, įvertino jų taikomas praktikas, naudą gamtai ir vietos bendruomenei, ir išrinko tris šių metų ambasadorius.

„Baltijos aplinkos forumo“ informacija