Mėšlo perdirbimo galimybės aptartos Olandijoje

Erika Mankutė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rinkodaros skyriaus vadovė

2011-03-15

Nors azotas yra gyvybiškai svarbi maistingoji medžiaga, padedanti augalams ir pasėliams augti, didelė jo koncentracija kenksminga žmonėms ir gamtai. Žemės ūkyje naudojamose organinėse ir cheminėse trąšose esantys nitratai – vienas pagrindinių vandens taršos šaltinių Europoje. Įsigalėjus Nitratų direktyvai, vis labiau kreipiamas dėmesys į tinkamą mėšlo panaudojimą, perdirbimo galimybes. Naudojant mažiau mineralinių trąšų, jas keičiant mėšlu, ūkininkai ne tik sutaupo pinigų, bet kartu mažiau teršia gamtą.

Konferencijoje aptartos mėšlo panaudojimo galimybės

Europos Komisijos Olandijoje (Wageningene) surengtoje mokslinėje konferencijoje dalyvavo LŽŪKT Inžinerijos skyriaus vadovas Dalius Aksenavičius bei Augalininkystės skyriaus vyresnioji specialistė Kristina Narvidienė. Diskutuota apie mėšlo perdirbimo galimybes bei jų panaudojimą įvairiuose Europos Sąjungos regionuose, kartu aptariant būsimų rezultatų vertinimą.

Vienas pagrindinių konferencijos tikslų – suformuoti požiūrį į mėšlo perdirbimo naujoves 2014–2020 metų periodui. Šį laikotarpį daugiausia dėmesio bus skiriama aplinkosauginių priemonių įgyvendinimui, vadovaujantis kompleksinės paramos reikalavimais. Aptarta ir vandens apsaugos problema, kurią spręsti siūlyta įrengiant reikiamo dydžio mėšlides, tinkamai mėšlą paskirstant laukuose. Dalyviai taip pat ieškojo kelių, kaip derėtų tinkamai perdirbti mėšlą.

Į konferenciją susirinkę specialistai aptarė ir ateities Bendrosios Europos žemės ūkio politikos tikslus, pavyzdžiui: tvarią maisto gamybą, klimato kaitos pokyčius. Didelis dėmesys buvo skirtas Nitratų direktyvos įgyvendinimui – jos dėka pavyko pristabdyti žemės ūkio keliamą taršą. Svarbu subalansuoti tręšimą, mėšlo paskleidimo laiką ir kiekį, naudoti inovatyvias mėšlo tvarkymo ir perdirbimo technologijas. Todėl šiuo metu sprendžiama, kaip sumažinti mėšlo kiekį, kad reiktų mažesnių laikymo, transportavimo talpų. Vienas iš būdų – minimalus mėšlo perdirbimas.

Ūkiuose olandai įrengė parodomuosius bandymus, kurių metu dvejus metus taikė įvairias technologijas mėšlui perdirbti ir panaudoti. Anot olandų, prieš planuojant įdiegti naujas technologijas, visuomet reikia išspręsti du klausimus: kokia technologija ir kokiam ūkiui taikoma? Vienodas technologijas pritaikyti keliems ūkiams labai sunku, todėl reikia atsižvelgti į konkretaus ūkio situaciją.

Vokiečių mokslininkas Sebastianas Wulfas (Sebastian Wulf) akcentavo, kad paskleidžiant mėšlą reikia itin atidžiai atsižvelgti į paros laiką, nes mėšlas gali prarasti didžiąją dalį maistingųjų medžiagų (ypač azoto).
Anot LŽŪKT Inžinerijos skyriaus vadovo D. Aksenavičiaus, svarbu atkreipti dėmesį ir į oro sąlygas ne tik mėšlo paskleidimo dieną. Reikėtų pasidomėti sinoptikų prognozėmis ir 3–4 dienoms į priekį. „Kai šilta ir saulėta, labai padidėja amoniako garavimas ir taip prarandamas mėšle esantis azotas. Geriausia mėšlą paskleisti vėsiu, apsiniaukusiu ar darganotu oru. Bet jei per artimiausias 48 val. prognozuojamas stiprus lietus, mėšlą skleisti nepatartina“,– teigė LŽŪKT specialistas.

Olandijos ūkininkų patirtis

Konferencijos dalyviams buvo organizuojami vizitai į eksperimentinį „De Marke“ bei Johano Dekkerio (Johan Dekker) ūkius, kuriuose vykdomi ilgalaikiai bandymai.

„De Marke“ – išskirtinis ūkis-mokymo centras, įkurtas 1989 m. Jis yra išlaikomas kitų ūkių – kiekvienas ūkininkaujantis šiam eksperimentiniam ūkiui moka 30 eurų metinį mokestį. Vykdomų bandymu metu daugiausia dėmesio skiriama nustatyti maistinių medžiagų balansą mėšle – tai viena iš priemonių, padedančių saugoti aplinką bei gauti/neišleisti pinigų mineralinėms trąšoms pirkti. Kiekvienam laikotarpiui rengiami tręšimo planai, vėliau skaičiuojamas realus mėšlo paskleidimo kiekis. Gauti tyrimų rezultatai platinami viešai, naudojami žemės ūkio mokyklose.

Johanas Dekkeris (Johan Dekker) valdo 48 ha žemės, tvarte laiko per 140 melžiamų karvių ir 113 prieauglio, gyvuliai neganomi. Įrengti 3 atskiri skysto mėšlo rezervuarai. Kadangi mėšlo susidaro daugiau nei reikia paskleisti savo laukuose (azoto ne daugiau nei 170 kg/ha), jis atiduodamas augalininkystės ūkiams.

LŽŪKT konsultantai skatina naudoti inovatyvias technologijas

Pastaruoju metu aplinkos apsaugai skiriamas ypatingas dėmesys. Konsultavimo tarnyba tam telkia daugiau pajėgų. Kad gyvulininkystės ūkiai mažiau terštų aplinką, reikia statyti reikalingos talpos mėšlides, tinkamai paskleisti mėšlą, o ateityje – pagalvoti, kaip jį perdirbti.

Ūkininkus, siekiančius gyvulių mėšlą tvarkyti nepriekaištingai, Konsultavimo tarnybos specialistai skatina naudoti inovatyvias ir labiausiai tinkančias technologijas (angl. best available technologies – BAT). Tai tokios technologijos, kurios atitinka tris rodiklius: techninius, aplinkosauginius, ekonominius. Jei nors vienas rodiklis neatitinka normų, tokią technologiją negalima vadinti tinkamiausia.

Siekiant paskatinti inovacijas ūkiuose, planuojama parengti mokymų programas, metodinę ir demonstracinę medžiagą. Per mokymus numatyta pristatyti mėšlo tvarkymo, atsinaujinančios energetikos ir kitas pažangias technologijas ne tik teoriškai, bet ir praktiškai.

Kad Jums būtų patogiau apskaičiuoti mėšlo kiekį, ūkyje susidarančias nuotekas, pasinaudokite Konsultavimo tarnybos inžinierių parengtomis skaičiuoklėmis, kuriomis apytiksliai galima apskaičiuoti reikalingas mėšlidžių talpas. Norintieji tiksliai žinoti, kokios talpos mėšlo talpyklų reikia, turi kreiptis į specialistus.