• Temos
• Gyvulininkystė

Mėsinių mišrūnų auginimo patirtis Vokietijos ūkyje

LŽŪKT informacija

2013-02-20

Ne vienus metus su Lietuvos mėsinių galvijų augintojais bendradarbiaujantys vokiečių ūkininkai Ernstas Frydrikas bei Feliksas Baumeriai su Lietuvos žemdirbiais dalinasi patirtimi apie galvijų mišrūnų veisimo ypatybes, heterozės efektą (galvijų kryžminimas, siekiant, kad gyvulys paveldėtų geriausias savo pirmtakų genetines savybes – kūno sandarą, ištvermingumą, mėsos kokybę it kt.). Vokiečių ūkininkai mielai dalinasi per kelis dešimtmečius sukaupta patirtimi.

Hofo Šonbergo (Hof Schönberg) ūkyje, Vokietijoje Baumeriai ūkininkauja jau 25 m., dvidešimt dvejus iš jų – užsiima sisteminiu mėsinių galvijų mišrinimu. Ūkyje veisiami klasikiniai grynaveisliai bei genetiškai beragiai Aubraikai, ir jų bei Šorthornų mišrūnai, pavadinti Šorbrakais. Gyvuliai šeriami tik natūraliais žoliniais pašarais ir iš jų pagamintu šienu, šienainiu ir silosu. Silosas ir šienainis galvijams duodamas sumaišytas su miežių ir kviečių šiaudais. Anot E. Baumerio, tai pats tinkamiausias pašaras galvijams. Didelių prieaugių ir geros mėsos kokybės galima tikėtis tik gyvulius šeriant kokybiškais žoliniais pašarais. Jei pievos naudojamos įvairių veislių mėsiniams galvijams ganyti, tausojama aplinka ir išsaugoma pievų agrarinė būklė.

Grynaveisliai Aubrakai

Aubrakų veislės galvijai yra ištvermingi, greitai augantys, labai gerai pasisavina pašarą, jo reikia mažiau, palyginti su intensyvių veislių gyvuliais. Jų nugaros raumenys, palyginti su bendru svoriu, sveria daugiau nei intensyvių veislių gyvulių. Be to, vertingesni šių galvijų užpakaliniai ketvirčiai, kurie maždaug 6 proc. didesni už priekinius.

Veisiant Aubrakus, ūkis daugiau nei 20 metų glaudžiai bendradarbiauja su Prancūzijos Aubrakų veisėjų asociacija. Bandai atnaujinti kasmet Prancūzijoje įsigyjama veislinių bulių, kurių genetinės savybės įvertintos geriausiai – taip ūkio klientai aprūpinami buliais, kurių genetika patikrinta.

Aubrakai – ištvermingi ir ekonomiški

Vokietijoje ūkio buliai įvertinami jų vertinimo stotyje ir lyginami su kitų veislių mėsiniais buliais. Vertinimo rezultatai skelbiami internete. Kontroliuojamų Aubrakų bulių priesvoriai per atitinkamą kontrolinį laikotarpį lyginami su Angusais, Simentalais ir Šarolė. Vertinimo stotyje griežtai kontroliuojant pašaro suvartojimo kiekį, nustatyta, kad Aubrakams pašaro reikia daug mažiau nei kitų mėsinių veislių galvijams.

Ta pati išvada padaryta atsižvelgus ir į kraujo tyrimo rezultatus. Pavyzdžiui, lyginant su Angusais, intensyvaus penėjimo periodu skirtumas gali būti net 3 kg pašaro per dieną, bet gerų priesvorių ir ekonominės naudos galima tikėtis tik tuomet, kai Aubrakai ganosi tinkamai įrengtose ganyklose.

Praktiškai patvirtintos auginimo technologijos

Karves geriausia laikyti grupėmis nuo 15 iki 40 gyvulių (daugiausia). Vasarą jos gali veršiuotis ganyklose, žiemą – šalia ūkio esančioje ganykloje arba atvirame tvarte. Bandos negalima laikyti tamsiame tvarte, iš kurio gyvuliai negali išeiti į lauką, nes nusižengiama jų gerovės taisyklėms. Karves su mažais veršeliais pagal galimybes reikėtų perkelti į šalia tvartų esančias ganyklas. Be to, reikėtų įrengti nuo vėjo apsaugotas šėryklas, kuriose jie galėtų gauti mineralinių papildų.

Pas karves su veršeliais atvestas bulius reproduktorius bandoje turi pasilikti mažiausiai 60 dienų. Jaunas bulius gali aptarnauti ne daugiau nei 20–25 karves, o vyresnis – iki 40 karvių.

Ūkyje įrengiamos pakaitinės ganyklos, kad būtų naudojama jauna žolė. Pirmasis ganymas vienoje ganykloje turėtų užtrukti tiek, kol kitoje bus nupjauta pirmoji žolė ir ataugs atolas. O tuomet jau abi ganyklos nuolat mainomos, priklausomai nuo žolės augimo. Ūkyje sukauptas mėšlas kaskart paskleidžiamas ant nuganytos pievos.

Veislines telyčias reikia laikyti atskirai. Jei yra galimybė – tai net suskirsčius pagal amžiaus grupes. Po nujunkymo joms reikės gerų pašarų, kad 18 mėn. jau svertų maždaug 450 kilogramų. Tokio svorio telyčios jau gali būti kergiamos, kad būdamos 27 mėn. jau galėtų pirmą kartą veršiuotis.

Būtinai reikia pasistengti, kad gyvulių grupės pažintų savo prižiūrėtojus. O taip atsitiks, jei prižiūrėtojas reguliariai duos gyvuliams šiek tiek „skanumynų“. Tokia priežiūra ypač svarbi ir naudinga jauniems gyvuliams, kad vėliau būtų paprasčiau juos prižiūrėti.

Penimos telyčios ir kastruoti buliai

Jei buliai iškastruoti, jie be problemų gali ganytis kartu su telyčiomis. Jei nekastruoti, juos reikia laikyti atskirai. Telyčios dažniausiai mažiau jautrios aplinkai nei buliai. Kastruotus bulius žiemą geriau laikyti pusiau atviruose tvartuose. Tokiu atveju priesvoriai bus šiek tiek geresni. Kastruotiems buliams ir telyčioms, kurie ganosi gerose ganyklose ir šeriami geru pašaru žiemą, prireiks apie 30–36 mėn., kad pasiektų optimalų skerdimo svorį.

60–63 proc. skerdenos išeigą telyčios pasiekia, kai skerdena sveria 375–400 kg, o kastruoti buliukai, – kai skerdena sveria apie 390–425 kilogramus. Skerdenos klasifikacija būna E/U 2/3 kategorijos.

Pastaba: kastruoti 4 m. buliai lengvai gali pasiekti E3 kategorijos 550 kg skerdenos svorį. Prancūzijoje būtent tokia kastruoto buliaus mėsa, kaip ir nupenėtos 5–7 m. karvės, mėsa laikomos delikatesais.

Šiuo metu už nujunkytus buliukus daug mokama, todėl reikia skaičiuoti, ar apsimoka penėti kastruotus bulius.

Kaina už veislines telyčias yra beveik tokia pati kaip už skirtas penėti. Todėl tik labai geras telyčias reikia pasilikti tolesniam veisimui arba parduoti kaip veislines.

Beragių Aubrakų veisimas

Jau 15 metų ūkyje veisiami beragiai Aubrakai, kurie bus įrašyti į Kilmės knygą. Šiuo metu auginama apie 100 beragių gyvulių. Šių gyvulių veisimas yra derinamas su Prancūzijos kilmės knyga, o kontrolė atliekama ir vertinama Vokietijoje. Šiuo metu jau išvesta šeštoji karta ir laukiama veršelių, kurie galės patekti į elitinį Kilmės knygos skyrių A. Tokį bulių tikimasi turėti 2014 metais. Taigi, ūkis jau beragių Aubrakų veisimo finišo tiesiojoje.

Ūkio šeimininkas Ernstas Friedrichas Baumeris džiaugiasi, kad galės pradėti beragių Aubrakų karvių prekybą. Pasak jo, beragius 94–97 proc. Aubrakus ūkio klientams, auginantiems Šorbrakus, jau galės pasiūlyti 2013 metais. Su tokiais buliais jie be problemų galės pasiekti, kad banda būtų 100 proc. beragė.

Beragė banda reikalinga dėl gyvulių palaido laikymo ir siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą. Dažnai stebime, kaip darbuotojai ar gyvulių prižiūrėtojai bijo dirbti su raguotais gyvuliais. Didelėse bandose arba konkuruodami dėl pašaro raguoti gyvulių kelia dar daugiau problemų, žaloja vieni kitus.

Ūkyje siekiama, kad veisiant beragius gyvulius būtų išsaugotas veislės grožis ir kiti vertingi privalumai – ištvermingumas, morfologinės savybės, produktyvumas, ramus temperamentas ir, žinoma, pašarų pasisavinimo efektyvumas.

Mišrūnai Šorbrakai jau beragiai

Per daugiau nei 22 m. ūkyje sukaupta daug patirties veisiant mišrūnus. Pradžioje bandoje buvo 500 Galovėjų ir Hailendų karvių. Tada pradėjo plisti kempinligė, dėl kurios nebebuvo parduodami grynaveisliai galvijai. „Mes jau galvojome, kad reikės atsisakyti šių nuostabių gyvulių, bet paanalizavę tarptautinę rinką supratome, kad egzistuoja dar geresnės ekonominės perspektyvos galimybės. Visose anglosaksų šalyse buvo įprasta šios veislės gyvulius naudoti mišrūnams veisti“,– patirtimi dalinosi Ernstas Friedrichas Baumeris.

Anglosaksai mišrinimui dažniausiai naudodavo baltųjų Šorthornų, Šorthornų arba Angusų grynaveislius bulius. Ūkyje apsispręsta pasirinkti Šorthornus. „Mūsų nuostabai – su jais sukryžminus atvestas moteriškos giminės prieauglis buvo parduodamas už aukštesnę kainą nei grynaveislių. Taip yra ir šiandien!“– džiaugiasi ūkio šeimininkas.

Kodėl taip yra? Atsakymas – žymiai didesnis ekonomiškumas esant ypatingai geram heterozės efektui, kuris taip pat pasireiškia ir moteriškos giminės prieauglį kryžminant su kitų, stambesnių, mėsinių galvijų veislių buliais.

Šiuo metu bandą sudaro 400 Aubrakų veislinių karvių (pusė iš jų su ragais, o kitos – beragės) bei 250 Steibų ir Šorbrakų. Kasmet apie 100 veršingų telyčių arba pirmaveršių su veršeliais patiekiama ūkio klientams, auginantiems vien tik mėsai skirtus gyvulius.

Mišrūnų Šorbrakų privalumai

• Mišrinamos trys veislės: Šorthornai x Galovėjai x Aubrakai = 25/25/50 proc. arba pakartotinai naudojamas Aubrakų bulius – perduodama 75 proc. ir net daugiau Aubrakų veislės genetinių savybių.
• Nuosekliai vykdant beragių selekciją, jau ketvirtoje kartoje mišrintų veislių – Galovėjų ir Šorthornų – požymiai išnyksta ir gaunami beragiai Aubrakai.
• Jie ištvermingi.
• Platus plokščias snukis kaip Aubrakų (gali ėsti trumpą žolę).
• Vidutinio dydžio eksterjeras.
• Tešmuo labai gerame aukštyje, ne per ilgi ir ne per stori speniai.
• Gerai apsivaisina.
• Pirmą kartą galima kergti maždaug 16 mėn. mišrūnę, turinčią net 50–75 proc. Aubrakų genetinių savybių, sveriančią apie 375–400 kilogramų.
• Karvės ilgaamžės – atveda maždaug 10–12 veršelių.
• Lengvai veršiuojasi.
• Labai geri priesvoriai net ir neduodant kombinuotųjų pašarų.
• Nujunkintų 9 mėn. veršeliai, priklausomai nuo pašaro kokybės, kiekio bei gyvulio lyties, sveria 270–350 kilogramų.
• Karvės auga iki penktųjų gyvenimo metų, o tada būna produktyviausios.
• Geras temperamentas.
• Aukštos kategorijos skerdenos.
• Galima ištisus metus laikyti lauke.
• Aubrakams ir Šorbrakams puikiausiai tinka Baltijos šalių sąlygos, o tuo pačiu jie tinka VIANCO bei COOP sudarytai veisimo programai.

Geroji patirtis

Mėsinių galvijų ūkyje laikyta 200 kastruotų Šorbrakų veislės buliukų, turinčių 50–88 proc. Aubrakų genetinių savybių. Jie laikyti ganyklose ir atviruose tvartuose. Žiemą jie šerti šienainiu, šiaudais. Prieš 8 mėn. jiems pradėta duoti 20 proc. labai susmulkintų ir gerai sumaišytų su dobilų silosu sojų. Šių gyvulių skerdena buvo U ir R 2–3 kategorijų.

Per vertinamąjį laikotarpį buvo paskersti 84 kastruoti buliukai.

Gyvas svoris ūkyje – 646,3 kg

Skerdenos svoris skerdykloje – 594,6 kg

Atvėsusios skerdenos svoris – 350,9 kg

Išeiga – 59 procentai

Amžius dienomis – 647 dienos

Ūkyje šerti 377 dienas

Aktualūs senų karvių skerdimo rezultatai

Šorbrakė karvė maždaug po 10 veršiavimosi – atvėsusios skerdenos svoris – 309 kg, 40 proc. R3, 60 proc. 03

Aubrakė karvė – atvėsusios skerdenos svoris – 389 kg 100 proc. U3

Parengta pagal Ernsto Frydriko bei Felikso Baumerių dalijamąją medžiagą

Naudinga vaizdo informacija