• Temos
• Gyvulininkystė

Mastitas: atsiradimo priežastys ir kontrolė

Irena Černauskienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Lazdijų r. biuro gyvulininkystės konsultantė

2021-04-08

© LŽŪKT

Žodis „mastitas“ yra kilęs iš graikiško žodžio „mastos“, reiškiančio „krūtinė“, ir žodžio „itis“, reiškiančio „uždegimas“. Šis uždegimas pridaro nemažai ekonominių nuostolių.Ar įmanoma jį kontroliuoti?

Pieno liaukos uždegimą sukelia tešmens trauma arba sužeidimas, cheminis dirginimas. Dažniausiai pasitaikanti priežastis – mikroorganizmų (bakterijų) sukeliama infekcija. Uždegimų laipsnis gali būti skirtingas – nuo slaptos iki klinikinės formos, priklausomai, kaip stipriai tešmuo reaguoja į dirgiklius.

Slaptas ir klinikinis mastitas

Slaptas mastitas – dažniausiai pasitaikanti pieno liaukų infekcija. Galima sakyti, tai ir klastingiausia forma, nes apžiūros metu jos negalima pastebėti. Aptikti įmanoma tik naudojant mikroorganizmų nustatymo testus, taip pat pastebėjus padidėjusį somatinių ląstelių skaičių. Ši infekcija sukelia didžiausius ekonominius nuostolius, tokius kaip sumažėjęs pieno kiekis, pablogėjusi jo kokybė, sumažėjusios pajamos.

Slaptas mastitas retai kelia realų pavojų karvei nugaišti. Kadangi liga sunkiai pastebima, dauguma pieno gamintojų dažnai neatsižvelgia į jos sukeliamus nuostolius, o kartu ir į išplitimą tarp kitų bandos gyvulių.

Dažniausi slapto mastito sukėlėjai yra stafilokokai (Staphylococcus aureus), taip pat ir streptokokai, tokie kaip Streptococcus uberis ir Streptococcus agalactie.

Klinikinis mastitas – tai pieno liaukos infekcija, kurios pokyčiai yra matomi. Tai tešmens pokyčiai (atskiri ketvirčiai gali būti patinę, sukietėję, skausmingi), taip pat kokybiniai pieno pokyčiai (krešuliai, nuosėdos kraujo pėdsakai).

Kaip ir slapto mastito, taip ir klinikinio mastito atveju, sukėlėjai yra stafilokokai ir streptokokai, taip pat koliforminės bakterijos. Norint sumažinti rizikos veiksnius, būtini spenių vilgikliai arba spenių purškalai, kurie naudojami po melžimo. Tačiau šios priemonės nėra veiksmingos kovojant su aplinkoje esančiais patogenais ir koliforminėmis bakterijomis. Todėl melžiamų karvių priežiūra ir gerovė visiškai priklauso nuo personalo. Būtina užtikrinti geriausią įmanomą priežiūrą, gerą aplinkos higieną, tinkamą melžimą, taikyti rekomenduojamus mastito kontrolės metodus.

Galima kontroliuoti bandos mastito dažnį

Vienas iš mastito kontrolės metodų yra pagrįstas individualiais bandos tyrimais, kurių metu karvės yra gydomos arba brokuojamos. Kitas mastito kontrolės metodas – tikrinti ir nustatyti specifinius veiksnius, kurie lemia didesnį infekcijos dažnį:

1) kai visos karvių bandos piene daug somatinių ląstelių;

2) mastitą sukelia didesnis bakterijų skaičius;

3) didelis sergamumas klinikiniu mastitu.

Vienas iš tikslų yra likviduoti Streptococcus agalactiae ir Stahylococcus aureus. Šį tikslą lengviau pasiekti, jei yra taikomos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti nuo pakartotinio užsikrėtimo, o tai pat atliekant laboratorinius tyrimus.

Streptococcus agalactiae bakterijos infekuoja tešmens latakų sistemą, toliau plinta ir pažeidžia tešmens sekrecijos audinius, tešmens ketvirtį padaro neproduktyvų ir vėlesnių laktacijų metu.

Kitas ne mažiau svarbus sukėlėjas, kuris turi būti likviduojamas, – Stahylococcus aureus. Šios bakterijos pažeidžia tešmens pieno sekrecijos audinius, nes šis sukėlėjas išskiria daugiau žalingų toksinų. Iš pradžių bakterijos pažeidžia vidinius spenio ir ketvirčio cisternos audinius, vėliau susiformuoja randinio audinio siena, dėl kurios gydymas antibiotikais ne visada būna veiksmingas.

Kaip galima sumažinti mastito plitimą?

Pirmiausia, svarbu laiku diagnozuoti mastitą ir pradėti gydymą. Tačiau joks gydymas nepadės, jei nebus imtasi zootechninių ir veterinarinių priemonių, kurios užkirstų kelią mastitui plisti. Profilaktinės priemonės, kurios apima laikymo sąlygas, pilnavertį ir subalansuotą šėrimą, savalaikę diagnostiką, tinkamą melžimą bei gerai eksploatuojamą melžimo techniką, tešmens sanitarines bei higienines priemones, efektyvų gydymą laktacijos ir užtrūkimo metu. Per vėlai nustačius mastitą, pieno liauka gali degeneruoti ar net atrofuotis.

Kitas pažangus būdas, mažinantis užsikrėtimą mastitu, yra vakcinacija. Vakcinuojant gyvulius, padidinama antikūnų koncentracija kraujyje ir piene prieš konkrečias mastitą sukeliančias bakterijas. Antikūnų koncentracijos padidėjimas gali palengvinti mastito eigą ir padidinti gyvūno organizmo gebėjimą pačiam kovoti su infekcija.

Rūpinkimės gyvulio sveikata, priežiūra ir taip sumažinsime riziką gyvuliui sirgti mastitu, o tuo pačiu mažiau patirsime ekonominių nuostolių.

Parengta pagal W .Nelson Philpot ir Stephen C. Nickerson knygą „Kaip laimėti kovą prieš mastitą“.