Lietuvos alpakų augintojų bendruomenė siekia žinių

LŽŪKT informacija

2022-05-26

Pirmos seminaro dienos dalyviai

Alpakų auginimo verslas – ne vienadienis, reikia ilgalaikio požiūrio. Pirmiausiai reikia apsispręsti, kokiam tikslui, įvertinti savo poreikius ir atitinkamai suplanuoti biudžetą: ar alpakos bus sodybos puošmena, auginamos dėl vilnos, ar planuojama jas veisti ir užsiimti selekcija. Jei sprendimas priimtas, bet kokiu atveju – prireiks daug žinių. O jų buvo semtasi gegužės 21–22 dienomis Barborlaukio dvare (Jonavos r.) vykusiame seminare „Alpakų eksterjero ir vilnos kokybės vertinimas“.

Į Alpakų ir lamų augintojų asociacijos (ALAA) organizuotą seminarą susirinko tiek pradedantieji, tiek labiau patyrę alpakų augintojai iš Lietuvos – dvi dienas vykusiame renginyje žinių sėmėsi 27 entuziastai.

„Bet kuriam, susidūrusiam su alpakomis, kyla klausimai: kuo viena alpaka skiriasi nuo kitos, kodėl kartais taip skiriasi jų kainos, kaip tuos skirtumus atpažinti ir apibrėžti. Mintys, kad Lietuvos alpakų augintojų bendruomenei praverstų seminaras alpakų veislinės vertės vertinimo tema, jau kurį laiką sukosi galvoje. Džiaugiamės, kad šie planai pagaliau buvo įgyvendinti, “ – sakė ALAA pirmininkė Agnietė Panckūnienė.

img_center

Dvi dienas vykusiame renginyje žinias tobulino bene visi ALAA nariai. Antros dienos dalyviai

Ekspertas iš Vokietijos

Seminarą vedė tarptautinio lygio alpakų ekspertas Robin Näsemann iš Vokietijos, teisėjaujantis alpakų parodose ir vertinantis alpakas visame pasaulyje. Pirmoje mokymų dalyje jis supažindino su alpakų eksterjeru ir vieno ar kito požymio poveikiu gyvūno sveikatai, ilgaamžiškumui, galimybei daugintis.

Buvo aptarta, kokia taisyklinga alpakos galvos forma, sąkandis, kūno proporcijos, galūnių padėtis, požymiai, rodantys galimą lamų genų įtaką, pavyzdžiui, lenktos ausys, kuriuos trūkumus būtų galima vertinti atlaidžiau, pvz.: papildomą atskirą spenelį ar nedidelio laipsnio kojų kreivumą, o štai alpakų su papildomais pirštais ar turinčių rimtesnių sąkandžio problemų naudoti veisimui negalima. Vertinant gyvūno eksterjerą svarbu visada atsižvelgti į jo amžių.

Alpakų ekspertas vokietis Robin Näsemann lietuviams atskleidė daug alpakų auginimo subtilybių

Antroje seminaro dalyje dėmesys buvo skirtas pagrindiniam alpakų pasididžiavimui – vilnai. Ji vertinama dėl švelnumo, patvarumo, natūralių spalvų įvairovės: yra net 22 skirtingi vilnos atspalviai – nuo visiškai juodos, sidabrinės iki rudos, gelsvos ar net pačios balčiausios.

Lektorius supažindino su laboratorinių vilnos tyrimų principais, histogramų skaitymu, mokė, kaip savo akimis įvertinti vilnos plonumą, rangytumą, žvilgesį, akuotumą. Jei vilnoje bus 3–5 procentai ir daugiau akuotų (daugiau nei 30 mikronų storio plaukelių), iš tokios vilnos pagamintas gaminys jau gali dirginti odą, „kąsti“. Todėl veisėjų tikslas – veisiant mažinti akuotumą ar jį visai panaikinti.

Dalyviai ne tik klausėsi, bet turėjo atlikti ir praktinių užduočių, kaip antai: išrikiuoti vilnos pavyzdžius nuo ploniausios iki storiausios, tik liesdami vilnos pavyzdį nustatyti, kuri iš jų plonesnė ir pan. Laboratoriniai vilnos tyrimai parodo jos būklę konkrečioje gyvūno vietoje ir konkrečiu jo gyvenimo tarpsniu, todėl augintojui labai svarbu lavinti gebėjimą pačiam įvertinti vilną akimis ir liečiant.

Alpakos – egzotiški, protingi ir draugiški gyvūnai, dažnai vadinami pievų delfinais. Nors joms reikia daug dėmesio, tačiau už prieraišumą šeimininkams atsilygina tuo pačiu

Seminare daug diskutuota apie siekiamybes ir galimus standartus, atsakyta į galybę dalyvių klausimų apie alpakų kokybę, įvairių priežiūros ir vertinimo aspektų traktavimą skirtingose šalyse. Svečias ragino visus apsilankyti pasaulinėje alpakų parodoje ir konferencijoje, vyksiančioje kitą vasarį Grace, Austrijoje.

„Tai pirmasis tokio masto renginys mūsų jaunoje organizacijoje, bet labai tikimės, kad ne paskutinis. Viliamės, kad tai taps gražia tradicija, o laikui bėgant išaugs ir į alpakų vilnos parodas, “ – džiaugėsi asociacijos vadovė Agnietė Panckūnienė ir kvietė besidominčius alpakomis apsilankyti atvirų durų dienose, kurios kiekvieną vasarą skelbiamos asociacijos narių ūkiuose.

Apie Alpakų ir lamų augintojų asociaciją

Alpakų ir lamų augintojų asociacija (ALAA) yra ne pelno siekianti organizacija, veikianti nuo 2018 m. ir vienijanti tiek fizinius, tiek juridinius asmenis, besidominčius alpakomis ar lamomis. Šiuo metu asociacijai jungia 28 alpakų augintojus.

„Mūsų nariai yra iš įvairių Lietuvos kraštų, įvairaus amžiaus, auginantys ar ketinantys auginti alpakas ar lamas dėl įvairių priežasčių. Nesvarbu, koks bandos dydis, kokiais tikslais ji laikoma. Lietuvoje esame dar nedideli augintojai, todėl visi panašūs ir mus vienija meilė šiems gyvūnams, noras rasti bendraminčių ir bendradarbiauti. Drąsiai su mumis susisiekite ir stokite į asociaciją“, – kviečia Agnietė Pranckūnienė.

Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

„Nemuno alpakos“: ūkis, kuriame puoselėjamos senosios vilnos apdorojimo ir verpimo tradicijos

Parengta bendradarbiaujant su Alpakų ir lamų augintojų asociacija, Tado Vėbros, Kęstučio Vitkausko, Vitalijos Bendziuvienės nuotraukos