• Temos
• Gyvulininkystė

Kukurūzų silosas – pagrindinis galvijų pašaras

LŽŪKT informacija

2015-10-05

Kukurūzų silosas yra maistingas, daug apykaitos energijos turintis pašaras. Galvijai noriai jį ėda. Šeriant kukurūzų silosu, padidėja penimų galvijų paros prieaugis ir melžiamų karvių pieno primilžis.

Gaminant kukurūzų silosą, iš 1 ha gaunama nuo 30 iki 60 t žaliosios masės (nuo 9 iki 15 t SM). Svarbu, kad pašare būtų išsaugota kuo daugiau maisto medžiagų ir energijos. Tai gali būti pasiekta tinkamai ir laiku nuimant kukurūzus, tinkamai paruošiant ir laiku užpildant tranšėjas.

Kada pjauti

Kukurūzai silosui pjaunami, kai viso augalo sausosios medžiagos sudaro daugiau kaip 28, o grūdų – 40 procentų. Racionaliausias pjovimo laikas, kai viso augalo sausosios medžiagos sudaro nuo 30 iki 35 procentų.

Kukurūzų grūdai turi pasiekti vaškinę brandą. Norint ją nustatyti, reikia per pusę perlaužus burbuolę nagu braukti išilgai grūdo ir surasti tašką, kuriame pasibaigia standi grūdo dalis ir pradeda išsiskirti skystas „pienas“. Kukurūzus reikia silosuoti, kai standi dalis sudaro ne mažiau kaip du trečdalius grūdo. Šioje stadijoje kukurūzų maistingumas didžiausias. Lietuvoje ši stadija pasiekiama rugsėjo pabaigoje ar spalio mėnesį.

Per anksti nupjovus kukurūzus, gaunamas mažesnis derlius. Tuomet kukurūzuose būna mažiau energijos, krakmolo ir apykaitos energijos, todėl gyvuliai mažiau ėda iš jų pagamintą silosą ir blogiau pasisavina jo maisto medžiagas. Taip pat didesnė rizika, kad silosas bus perrūgęs.

Kukurūzus pjaunant ir silosuojant per vėlai, rizikuojama masę užkrėsti pelėsiniais grybais, silosas sunkiau virškinamas. Jis gali pradėti kaisti ir pelyti. Taip pat sunkiau suslėgti žaliavą, ypač blogai susmulkintą.

Svarbu gerai susmulkinti

Labai svarbi kokybiško siloso gamybos sąlyga – geras masės ir grūdų susmulkinimas. Nuo to priklauso siloso fermentacijos kokybė, jo virškinamumas ir pasisavinimas. Vidutinis masės pjaustinių ilgis, esant 30 proc. SM, turėtų būti 6–7 mm. Esant didesniam sausųjų medžiagų kiekiui, pjaustinys turėtų būti trumpesnis, o esant didesniam drėgnumui pjaustinį rekomenduojama ilginti. Grūdus reikia sutraiškyti, nes nesmulkintų gyvuliai nesuvirškina, patiriama maisto medžiagų nuostolių.

Kukurūzai pjaunami, smulkinami pakabinamais, prikabinamais ir savaeigiais smulkintuvais. Silosui jie pjaunami paliekant nuo 0,25 iki 0,35 m aukščio ražieną. Šią kukurūzų dalį gyvuliai blogiausiai pasisavina.
Kukurūzus silosui galima pjauti po pirmųjų šalnų. Jos nekenkia siloso kokybei. Svarbu, kad silosuojant oras būtų sausas ir nelytų. Reikia stengtis, kad į tranšėjas pakliūtų kuo mažiau vandens.

Kaip silosuoti

Kukurūzų silosą galima gaminti tranšėjose, kaupuose, specialiose polietileno rankovėse.

Vienas iš svarbiausių darbų yra siloso tranšėjų, kaupų vietų paruošimas. Jose neturi būti purvo, kad į silosą nepatektų žemių. Kaupui ruošti turi būti parinkta aukštesnė vieta, kur patiesiama speciali polietileno plėvelė. Taip pat prie įvažiavimo į tranšėją ar kaupą turi būti sausa.

Atsakingiausias darbas – gerai suslėgti silosuojamą masę. Ant suslėgtos masės klojamas vis naujas apie 0,3 m storio pjaustinio sluoksnis. Tranšėją reikia užpildyti per 1–2 d., nedelsiant sandariai uždengti polietileno plėvele ir ją prispausti naudotomis automobilio padangomis arba smėlio, durpių, pjuvenų sluoksniu. Reikia žiūrėti, kad į aplinką neištekėtų siloso sulčių.

Šerti pasibaigus fermentacijai ir ištyrus kokybę

Gyvulius šerti silosu galima tik pasibaigus jo fermentacijai. Kukurūzų siloso fermentacija trunka 2–3 savaites. Silosą šėrimui reikia imti tvarkingai. Atpjovus reikiamą kiekį siloso, kaupą kiekvieną kartą reikia vėl uždengti plėvele. Neatsakingai imant silosą, galima patirti didesnių nuostolių negu jį gaminant. Patekus į silosą oro, pašaras pradeda kaisti, pelyti, kaupiasi mikotoksinai.

Prieš pradedant gyvulius šerti kukurūzų silosu, reikėtų išsitirti jo kokybę, kad galėtume tinkamai subalansuoti racioną. Tai gali padaryti į ūkį atvykę Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai.

Naudinga maišyti su žolių silosu

Gyvulius šerti reikia kukurūzų silosu, sumaišytu su baltymingu žolių silosu, kadangi kukurūzų silose mažoka baltymų ir mineralinių medžiagų (natrio, kalio, fosforo, magnio ir kitų).

Jei šeriama vien kukurūzų silosu, melžiamoms karvėms reikia papildomai duoti baltymingesnio kombinuotojo pašaro, taip pat mineralinių medžiagų.

Kukurūzų silosas melžiamų karvių racione gali sudaryti 33–75 proc. viso šeriamo siloso kiekio. Šviežiapienių karvių racione jo turi būti daugiau. Vėliau šis kiekis mažinamas ir duodama daugiau žolių siloso. Vien tik kukurūzų silosu nerekomenduojama šerti veislinių telyčių ir užtrūkusių karvių, nes jos gali per daug nutukti. Šis silosas yra labai naudingas penimiems galvijams. Jiems kukurūzų siloso galima duoti iki soties.

Naudinga vaizdo informacija