Kukurūzų maistinė vertė

Kukurūzų maistinė vertė didėja augalui bręstant, todėl pjauti geriausia, kai kukurūzai yra pieninės-vaškinės brandos. Ar jau laikas pjauti kukurūzus, paprasčiausia sužinoti, perlaužus išlukštentą burbuolę ir pažiūrėjus, kurioje grūdo dalyje yra susidariusi pieno linija. Pieno linija yra grūdo kietosios (vaškinės) ir skystosios (pieninės) dalių susidūrimo vieta. Grūdą perpjovus išilgai, linija geriau matyti.

Geriausia kukurūzus pjauti tuomet, kai pieno linija yra apie vidurį ar užima du trečdalius grūdo. Pieninės brandos kukurūzuose yra mažiau sausųjų medžiagų ir energijos. Silosuojant drėgną masę (apie 75 proc.) su sultimis prarandama daug ištirpusių maisto medžiagų. Jaunuose kukurūzuose yra daug cukraus, todėl siloso fermentacija vyksta labai greitai, gaunamas rūgštus, prastesnio skonio, nenoriai ėdamas silosas. Nupjovus nesubrendusius kukurūzus, masės drėgniui sumažinti galima įmaišyti sausų pašarų.

Pjaunant vaškinės brandos augalus taip pat sunku paruošti kokybišką silosą, nes dėl drėgmės ir cukraus stygio masė sunkiau rūgsta, ne visuomet pavyksta ją tinkamai suslėgti. Kad geriau fermentuotųsi rekomenduojama pridėti sultingų ir daug cukraus turinčių priedų, pavyzdžiui, cukrinių runkelių arba kitokių šakniavaisių lapų, masę labiau susmulkinti. Vaškinėje brandoje kukurūzų grūdų būna daugiausia, tačiau virškinamųjų maisto medžiagų daug mažiau, negu esant pieninei brandai. Taip atsitinka todėl, kad, augalui bręstant, stiebe ir lapuose kaupiasi vis daugiau lignino, kuris mažina maisto medžiagų virškinamumą. Karvių silosui naudingiausia pjauti 30–35 proc. sausųjų medžiagų turinčius kukurūzus.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė