Tik ką atvestas veršelis neturi imuniteto. Jį įgyja atsigėręs pirmųjų krekenų, todėl jos yra gyvybiškai svarbios.
Krekenos – geltonas ir riebus pirmasis karvės pienas po veršiavimosi. Tik ką atvestiems veršeliams jos gyvybiškai svarbios ne tik imunitetui atsirasti, bet ir greitas būdas suteikti veršeliams energijos. Daug, greitai ir dažnai – taip patariama girdyti krekenas. Daug, t. y. mažiausiai 6 l per pirmąsias 24 valandas. Greitai – kiek įmanoma greičiau po veršelio atvedimo. Dažnai – 3 kartus per pirmąsias gyvenimo dienas.
Krekenos – ypatingas pieno produktas. Jų sudėtis visiškai kitokia nei pieno. Tiesą pasakius – tai stebuklingas veršelio gėrimas. Jo sudėtyje yra 33 proc. sausųjų medžiagų, o piene tik 13 procentų. Pienu krekenos tampa po apsiveršiavimo praėjus 3 dienoms. Krekenose yra daugybė imunoglobulinų, t. y. antikūnų, kurie apsaugo veršelį nuo patogenų. Taip pat jose daugiau riebalų ir baltymų nei piene. Tai energijos šaltiniai, būtini, kad veršelis sėkmingai nugyventų pirmąsias savo dienas. Vitaminų krekenose taip pat daugiau, ypač daug vitamino A ir karotino.
Pirmomis gyvenimo valandomis veršelis gali lengvai absorbuoti antikūnus iš krekenų į savo kraujotakos sistemą. Tai įmanoma dėl specialios žarnyno funkcijos, kuri praleidžia imunoglobulinus. Po 36 valandų žarnynas blokuoja šiuos baltymus ir jie nebegali prasiskverbti pro žarnų sieneles. Savybė greitai rezorbuoti baltymus pradeda mažėti iškart po veršelio atvedimo. Po atsivedimo praėjus 6 val., ši savybė sumažėja net 40 procentų. Kuo greičiau sugirdomos krekenos, tuo geriau. Rekomenduojama karvę pamelžti iškart po atsivedimo. Jei būtina, galima naudoti melžtuvą, kad galėtume kuo greičiau aprūpinti veršelį pirmosiomis krekenomis. Alternatyvus metodas – tai kitos karvės pirmųjų krekenų užšaldymas ir greitas jų atšildymas, kai atvedamas veršelis. Kai nėra krekenų, ūkininkai visuomet gali naudoti jų pakaitalus: džiovintas krekenas, miltelius, sumaišytus su vandeniu. Šių krekenų privalumas tas, kad jos neturi infekcinio galvijų rinotracheito ar virusinės galvijų diarėjos patogenų.
Pirmomis valandomis po atsivedimo krekenos yra geriausios kokybės, vėliau ji prastėja. Po 12 val. kokybė sumažėja 40 procentų. Kiekvienos karvės krekenų sudėtis skiriasi. Ją galima nustatyti kolostrometru – krekenų matuokliu. Šis prietaisas matuoja lyginamąjį krekenų svorį. Krekenų kokybę galima nustatyti imant jaunų veršelių kraujo mėginius. Kuo didesnė antikūnų koncentracija, tuo krekenos geresnės.
Kai karvė po veršiavimosi turi nedaug arba išvis neturi krekenų, pravartu turėti užšaldytų. Jos atitirpinamos ir sugirdomos veršeliui. Geriausiai šaldyti senesnės karvės krekenas, nes jose daugiausia bandai būdingų antikūnų. Užšaldytas krekenas ilgiausiai galima laikyti metus. Atitirpinant jas iki pageidautinos 40 oC temperatūros, negalima naudoti mikrobangų krosnelės, nes bus pažeista baltymų struktūra ir antikūnai. Geriausia užšaldytas krekenas įmerkti į kibirą su šiltu 60 oC vandeniu arba naudoti vandens vonias.
Pirmojo melžimo krekenos yra geriausios kokybės, vėliau antikūnų mažėja. Jei pirmojo melžimo krekenų yra daug, patariama jomis veršelį girdyti ir antrą ar net trečią dieną. Vėliau galima naudoti antrojo melžimo krekenas. Svarbu jas laikyti šaltai, geriausia – šaldytuve, žemesnėje nei 7 oC temperatūroje.
Šiltai laikomų krekenų kokybė sparčiai prastėja, sukuriamos sąlygos, kuriose greitai dauginasi bakterijos ir patogenai. Kai girdoma tokiomis krekenomis, didelis kiekis patogenų, ligos sukėlėjų patenka į veršelio kraują ir yra kenksmingi. Šaldytuve laikomos krekenos tinkamos naudoti ne ilgiau kaip 3 dienas.
Tikrindami krekenų kokybę prieš sugirdant jas veršeliams, žinosite, kokią naudą jie gauna. Be to, tai leidžia įvertinti pašarą užtrūkimo laikotarpiu, kurio metu karvės gamina krekenas. Reikia, kad karvių pašaro energine verte būtų maža, nedaug baltymų, kurių pakaktų veršeliui augti ir palaikyti pastovią karvės kūno būklę. Toks racionas lemia, kad po veršiavimosi karvės duoda nedaug, bet labai geros kokybės krekenų.
Dažniausiai pirmo melžimo metu primelžiama vidutiniškai 8 l krekenų. Kuo daugiau jų pagamina karvė, tuo labiau prasiskiedžia antikūnai. Tai nenaudinga, nes norint, kad veršelis gautų reikiamą kiekį antikūnų imunitetui formuoti, jam reikia sugirdyti daugiau krekenų. Geriausia girdyti 40 oC temperatūros krekenas. Tada jos pasisavinamos šliuže, o ne didžiąjame prieskrandyje. Todėl pamelžę karvę veršelius iškart girdykite šiltomis krekenomis. Palikti veršelį tikintis, kad jis pats iščiulps krekenas – nepatartina, nes po atvedimo gali praeiti apie 12 val., kol veršelis supras, kaip palįsti po karve, ir įgis jėgų čiulpti krekenas iš tešmens.
Patariama 2 l pirmųjų krekenų supilti į žindymo buteliuką ir sugirdyti veršeliui. Šis būdas artimiausias natūraliam, svarbu, kad veršelio čiulpimo refleksą būtų gerai išvystytą.
Krekenų palyginimas su pienu
Kadangi krekenose yra tiek daug naudingų medžiagų, jos tinkamos ir žmonėms, pvz., košei (reikia dažnai maišyti), blynams kepti. Tinkamiausios yra antrojo melžimo krekenos. Jos ypač naudingos sportininkams, kadangi didelė energinė vertė. Po treniruotės jėgoms atgauti galima vartoti sušaldytų krekenų tabletes.
Labai svarbu, kad buteliai ar kibirai, kuriuose laikomos krekenos, būtų švarūs. Reikia valyti šepečiais ir prieš melžimą plauti ne žemesnės kaip 80 oC temperatūros vandeniu. Rekomenduojama krekenas veršeliui girdyti tuo pačiu buteliuku. Jei veršeliai keli, galima buteliukus sunumeruoti. Po atjunkymo juos ir visą girdymo įrangą reikia dezinfekuoti.
Jei veršelis per pirmuosius 2 mėnesius augs sveikas, dvimetė telyčia per pirmąją laktaciją gali duoti iki 1500 l daugiau pieno. To priežastis – taisyklingas krekenų sugirdymas.
Tešmens audinys taip pat formuojasi pirmosiomis veršelių gyvenimo savaitėmis, todėl taisyklingas krekenų girdymas yra savotiška mastito prevencija. Iki nujunkimo veršeliai turėtų priaugti 2,5 savo kūno svorio, t. y. apie 850 g per dieną.
Pagal užsienio spaudą