Kraujo tyrimai – ir sveikos bandos statusui, ir pelningam ūkininkavimui

Rita Samalionienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Radviliškio r. biuro gyvulininkystės konsultantė

2016-10-17

Šiuolaikiniuose gyvulininkystės ūkiuose pagrindinė ir svarbiausia gyvulių priežiūros darbo grandis yra ligų prevencija ir profilaktika. Bandos sveikatingumas – tai metodologinė priemonė ūkiui valdyti ir veterinariniam bei zootechniniam darbui organizuoti.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Sveikatingumas yra rodiklis, siejantis bandos struktūrą, mitybos lygmenį, produkciją ir reprodukciją su laikomų gyvulių sveikata.

Galvijų kvėpavimo takų virusinės ligos yra vienos iš veiksnių, lemiančių galvijų bandos sveikatingumą, reprodukciją bei mėsos ir pieno produkciją. Jos sukelia pagrindinius sveikatos sutrikimus suaugusiems galvijams ir prieaugliui. Infekcinės kvėpavimo takų virusinės ligos yra plačiai paplitusios visose pramoninės gyvulininkystės šalyse, dėl jų susidaro didžiuliai finansiniai galvijų produkcijos, gydymo ir jų mirtingumo nuostoliai.

Ypatingai svarbu paminėti tokias ligas, kaip galvijų infekcinis rinotracheitas (GIR) ir galvijų virusinė diarėja (GVD). Dėl šių ligų privalomai turi būti tiriami veisliniai gyvuliai, dalyvaujantys parodose ir skirti pardavimui veislei, importui, eksportui, jiems atliekami profilaktiniai tyrimai.

Infekcinis galvijų rinotracheitas (GIR)

Lietuvoje atlikti mokslininkų tyrimai rodo, kad viena iš svarbiausių virusinių galvijų ligų yra infekcinis galvijų rinotracheitas (GIR), kurį sukelia galvijų 1 tipo herpesvirusai (GHV1). Tai naminių ir laukinių gyvulių (buivolų, elninių žvėrių ir kt.) liga. Nors galvijams gydyti naudojami modernūs ir efektyvūs vaistai, veršelių gaištamumas dėl virškinimo, o ypač kvėpavimo organų ligų, yra didelis. Veršelių kvėpavimo takų ligos dažniausiai esti ūmios, greitai plinta ir sunkiai gydomos. Praktikoje tokie susirgimai vadinami bronchopneumonijomis, nes ligos sukėlėjai pažeidžia tiek viršutinius kvėpavimo takus, tiek ir bronchus, o ligai komplikuojantis vystosi plaučių uždegimas, t. y. pneumonija.

Galvijų virusinė diarėja (GVD)

GVD virusas priklauso Pestivirus genties Flaviviridae šeimai. Visiems pestivirusams būdingas gebėjimas pereiti placentos barjerą. GVDV yra vienas iš veiksnių, lemiančių galvijų bandos sveikatingumą, reprodukciją, o pienininkystės ūkiuose ir pieno primilžį. Lietuvoje atlikti mokslininkų tyrimai rodo, kad pagrindinis GVD šaltinis yra infekuoti galvijai. Tai vienas labiausiai paplitusių galvijų virusų pasaulyje. Šio viruso pasireiškimas galvijų bandose atneša didelių finansinių nuostolių dėl reprodukcijos sutrikimų. Pasireiškęs GVD virusas gali sukelti daugybę padarinių: vaisingumo problemą, imunosupresiją, diarėją, trombocitopeniją. Veršingoms pieninių veislių karvėms arba karvėms žindenėms transplacentinė infekcija gali sukelti abortus, vaisius gali gimti negyvas, išsigimęs. Užsikrėtę gyvuliai virusą platina visą savo gyvenimą. Infekuotiems gyvuliams klinikiniai požymiai dažniausiai nepasireiškia, nors dalis veršelių apatiški, mažesnio svorio. Tokie veršeliai ilgai neišgyvena.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Virusologinių tyrimų skyriuje yra atliekami galvijų virusinių kvėpavimo takų ligų tyrimai. Galvijų kraujo mėginiai tiriami imunofermentinės analizės (IFA) metodu. Nustatomi GIR, GVD, PG-3, RSV ir Adeno virusinės infekcijos antikūnai (Ak) kraujo serume ir GVD antigeno (Ag) tyrimai serume.

Biocheminių kraujo tyrimų nauda

Biocheminiai kraujo tyrimai naudojami ne tik užkrečiamoms ligoms nustatyti. Daug dirbama ir pasiekta galvijų medžiagų apykaitos ligų prevencijos srityje, nes visada yra pigiau laiku pastebėti besiformuojančias sveikatingumo problemas ūkyje ir laiku jas pašalinti, nei vėliau išleisti dideles sumas gyvuliams gydyti.

Dideles bandas laikantys ūkiai vis dažniau atkreipia dėmesį į naudą, gaunamą periodiškai atliekant biocheminius kraujo tyrimus. Šie tyrimai atliekami ne tik siekiant nustatyti gyvulių sveikatą, bet ir pakeisti, jei to reikia, gyvulių šėrimo racioną. Atlikus tyrimus, galima pateikti išsamius komentarus ne tik į rezultatų atitiktį normoms, bet ir į rodiklių tarpusavio santykius. Atliekant biocheminį kraujo tyrimą nustatomi įvairių mikroelementų bei makroelementų, fermentų, šalutinių metabolizmo produktų kiekiai (koncentracija). Taip greitai gaunama informacija, kokių cheminių medžiagų iš raciono gaunama per daug arba yra jų deficitas.

Kalcis (Ca). Apie 90 proc. organizme esančio kalcio (Ca) yra kauliniame audinyje, o likusi dalis cirkuliuoja organizmo kompleksuose su baltymais. Galvijo organizme 98 proc. kalcio yra kauluose ir dantyse, likusi dalis aptinkama ląstelėse ir tarpląsteliniame skystyje. Krekenų ir pieno gamyba iš gyvulio organizmo pareikalauja ypač daug kalcio jonų. Kai ima trūkti kalcio, vystosi hipokalcemija, išsivysto nervų ir raumenų disfunkcija, karvė suserga pareze. Dėl nenormalios kalcio koncentracijos kraujyje sumažėja tešmens rezistentiškumas, todėl karvė suserga mastitu. Hipokalcemija sutrikdo gimdos involiucijos procesą, todėl pailgėja laikotarpis nuo veršiavimosi iki apsivaisinimo. Iki 1,89±0,12 mmol/l sumažėjusi kalcio koncentracija gali būti pieno karštinės požymis. Jei kalcio dar mažiau (1,86±0,46 mmol/l), galima įtarti osteomaliaciją. Be to, dėl šios medžiagos trūkumo ar sutrikusios jos apykaitos suaugę gyvuliai gali susirgti osteoporoze, osteochondroze, gimdos uždegimu, mastitu. Trūkstant kalcio, karvės blogai apsivaisina, gerokai sumažėja jų produktyvumas.

Fosforas (PHOS). Tai ne tik kaulų ir dantų sudėtinis komponentas. Jis svarbus maisto medžiagų pasisavinimui ir apykaitai, dalyvauja baltymų sintezėje, energijos gamyboje ir apykaitoje, padeda perduoti genetinę informaciją, reikalingas smegenų, kepenų, inkstų biocheminiams procesams. Fosforo koncentracija labai priklauso nuo jo kiekio pašaruose. Sveikų gyvulių kraujyje yra apie 2,2 mmol/l fosforo. Iki 0,71–0,8 mmol/l sumažėjusi fosforo koncentracija yra patologinės būklės (osteomaliacijos, hipokalcemijos) požymis. Fosforas gerina apetitą, dalyvauja įvairiose organizmo reakcijose bei procesuose: energijos, baltymų, riebalų, angliavandenių ir vitaminų apykaitoje, šarmų ir rūgščių pusiausvyros reguliavimo palaikymo procese. Trūkstant kraujyje fosforo, gali sumažėti pieno primilžiai, gyvulio apetitas ir pašaro suėdamumas, susilpnėti rujos požymiai, neapsivaisinti, atsirasti šlubavimas.

Magnis (Mg) yra svarbus biogeninis elementas, dalyvauja daugelyje fermentinių reakcijų. Mg turi didelę reikšmę nervinio audinio ir raumenų veiklai. Reakcijose, kuriose dalyvauja ATP yra reikalingas magnis, kad susidarytų kompleksai su ADP ir ATP. Magnio koncentracija galvijų organizme yra 0,59–0,98 mmol/l. Magnio koncentracija kraujyje sumažėja, kai sutrinka virškinamojo trakto funkcija, esant diarėjai, acidozei, tiotoksikozei. Dėl žemos Mg koncentracijos gyvuliams nustatoma miokardo nekrozė, funkciniai širdies veiklos sutrikimai, dažnai atsiranda tetanija ir traukuliai.

Gliukozė GLU yra svarbiausias organizmo angliavandenis, tai pagrindinis energijos šaltinis. Kai kraujyje nėra pakankamai gliukozės, riebalai iki galo nesuskyla, ir kraujyje padaugėja ketoninių kūnų. Dėl šios priežasties karvės suserga ketoze (acetonemija) Gliukozės koncentracija kinta labai lėtai, bet jei kraujyje gliukozės per mažai, galima įtarti ir subklinikinę ketozę.

Kepenų laboratoriniai rodikliai

Kepenys yra centrinė organizmo laboratorija, atliekanti daug gyvybiškai svarbių funkcijų. Apie kepenų būklę sprendžiama remiantis kraujo serumo biocheminiais tyrimais (ALT, AST, šarminės fosfatazės, GGT, bilirubino). Pažeidus kepenų ląstelę hepatocitą, vystosi citolizinis kepenų sindromas. Hepatocitą gali pažeisti virusai, toksinai. Kraujo plazmoje padidėja indikacinių fermentų, kurie išeina į tarpląstelinę erdvę pro pažeistą ląstelės membraną. Kepenų ligų diagnostikai, gydymui ir prognozei svarbiausios yra aminotransferazės ALT ir AST. Fermento ALT aktyvumas staigiai padidėja esant ūmiems kepenų pažeidimams (apsinuodijimai). Padidėjęs AST aktyvumas rodo kepenų arba širdies pažeidimus.

Be šių paminėtų pagrindinių biocheminių kraujo tyrimų gali būti nustatomi kraujyje šlapalo, bendro bilirubino rodikliai (ankstyviems kepenų pažeidimams nustatyti) bei atliekami bendro baltymo, albuminų tyrimai. Kokybiškas veterinarinių profilaktinių diagnostinių ir gydomųjų priemonių naudojimas neįmanomas be laboratorinių gyvulių kraujo tyrimų. Pagal atliktus tyrimo rezultatus galima tinkamai parinkti pašarų davinį bei įvertinti tam tikrų gyvulių ir bandos sveikatingumo statusą, gydymo metu stebėti ligos eigą.

Kaip sutaupyti naudojant inovatyvius diagnostikos įrankius?

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai kviečia naudotis mobilia gyvulininkystės laboratorija, kuri atvyks į Jūsų ūkį. Mobilioje laboratorijoje yra ne tik biocheminių kraujo tyrimų analizatorius, bet ir pašarų, pieno tyrimų, šlapimo analizatoriai, somatinių ląstelių skaitiklis, antibiotikų nustatymo prietaisas, pH-metras, ultragarsinis diagnostikos aparatas ankstyvo veršingumo nustatymui bei priemonės tvartų zoohigieninės būklės parametrams įvertinti.

Praktika rodo, kad didžiausią gyvulininkystės ūkio pelningumą lemia pusiausvyra tarp gyvulio produktyvumo, sveikatingumo ir sėkmingos reprodukcijos. Šių sričių valdymas būtinas ūkio ekonominiam našumui užtikrinti.

Naudinga videoinformacija: Bandos sveikata – nenuginčijamas argumentas

Paruošta pagal Lietuvoje publikuotus straipsnius