Balandžio 22 d., pirmadienis | 24

Kodėl verta kompostuoti?

2023-11-08

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Kompostavimas ir žemės ūkis yra seniai susiformavusi ir viena kitą papildanti pora. Dar Senovės Akado imperijos Mesopotamijos slėnyje esančiose molinėse lentelėse, datuojamose prieš daugiau nei 2000 metų, minimas mėšlo naudojimas žemės ūkyje. Daugelis žemės ūkio veiklos rūšių vien dėl savo veiklos pobūdžio turi tai, ko reikia kompostavimui praktikuoti: augalinių medžiagų ir (arba) gyvūninių atliekų, galimybę naudotis žeme ir kompostavimui reikalingą plotą, jau turimą įrangą, pasėlius ir dirvožemį, kuriems gali būti naudingas komposto įterpimas. Taigi, kodėl verta kompostuoti?

Ūkininkai kompostą naudoja dėl įvairių priežasčių, paminėsime tik kelias: jis padeda pagerinti dirvožemio struktūrą, didina mikrobų aktyvumą, slopina augalų ligas, didina dirvožemio derlingumą, gerina daugumos dirvožemių vandens ir maistinių medžiagų sulaikymo gebą. Šis poveikis gali pagerinti smulkios bei stambios tekstūros dirvožemių funkcijas. Daugelis ūkininkų perka kompostą, kad galėtų jį naudoti savo ūkyje, tačiau kompostavimas ūkyje gali būti prasmingas dėl įvairių priežasčių. Jei ūkyje yra daug atliekų, kurios būtų gera žaliava (žaliavos – tai kompostavimo procesų organinės sudedamosios dalys, pavyzdžiui, augalinės atliekos, gyvulių mėšlas ir maisto likučiai), tačiau jas sunku ar problemiška naudoti neapdorotoje žemėje, kompostavimas gali paversti jas vertinga dirvožemio trąša. Pavyzdžiai gali būti mėšlas, sugedęs šienas ar šiaudai, žalieji pjaustiniai iš dengiamųjų augalų, ir kt. Jei netoliese yra organinių atliekų, galima užsidirbti priimant tokias medžiagas sutvarkymui – kompostavimui. Kompostuojant galima sumažinti ūkyje saugomų organinių atliekų (t. y. mėšlo) kiekį ir sumažinti riziką aplinkai. Kompostuojant ūkyje, galima kontroliuoti žaliavas ir kompostavimo procesą, taip pat labiau kontroliuoti komposto kokybę ir kainą. Dėl etinių priežasčių galima kuo geriau panaudoti ūkyje esančias organines ir maistingąsias medžiagas, kad įvyktų perėjimas prie uždaro ciklo sistemos ūkyje. Kai kurie ūkininkai visą savo kompostą naudoja vietoje, o kiti dalį jo parduoda kaip papildomą ūkio veiklą.

Žaliavų skaidymas vyksta savaime, be žmogaus įsikišimo – tai biologinis procesas, kurį skatina mikroorganizmai (bakterijos, grybai ir aktinomicetai) ir makroorganizmai (erkės, šliužai, vorai, sliekai ir kt.), organines medžiagas paverčiantys tamsia, žeme kvepiančia, suskaidyta organine medžiaga, kurią vadiname kompostu. Kai kalbame apie kompostavimą, kalbame apie tai, kaip žmonės įsikiša, kad suvaldytų sąlygas ir medžiagas, kad skaidymas vyktų greičiau, optimaliomis sąlygomis ir ten, kur norime, kad jis vyktų. Naudodami kompostavimo sistemas galime lengvai surinkti ir naudoti galutinį komposto produktą, taip paversdami organinę medžiagą tokia forma, kurią vėliau galėsime įterpti atgal į dirvožemį.

Pagrindiniai kompostavimo namuose ir ūkyje kompostavimo sistemų skirtumai yra šie: mastas, paskirtis ir dažnai gyvūnų mėšlo integravimas ir tvarkymas. Ne visas gyvulių mėšlas turi būti kompostuojamas, kad jį būtų galima panaudoti. Komposte maistinės medžiagos išsiskiria lėtai. Daugeliu atvejų tai yra privalumas, tačiau kartais augalams reikia greito maisto medžiagų išsiskyrimo, kurį gali pasiūlyti šviežias mėšlas. Žinojimas, kada naudoti kompostuotą, o kada šviežią mėšlą, yra svarbus ūkininkų sprendimas.

Kaip ir bet kuriai kitai veiklai, kompostavimui reikia įrangos, darbo jėgos ir valdymo. Taigi į kokius pagrindinius klausimus ūkininkas turi atsakyti prieš pradėdamas kompostuoti ūkyje? Jie pateikiami žemiau.

Ar ūkis yra tinkamas kompostavimui?

Kompostavimo grožis tame, kad jį galima pritaikyti prie kraštovaizdžio ir ūkininkavimo veiklos. Kompostavimo aikštelės vietą gali lemti estetiniai ir funkciniai poreikiai. Tačiau renkantis vietą reikia atsižvelgti į keletą pagrindinių veiksnių susijusių su turimu ūkiu – gruntinio vndens patekimas ir galimybės laikyti kompostą ilgesnį laiką.

Ar ūkyje yra vandeniui nelaidi aikštelė?

Aikštelė izoliuota nuo gruntinio vandens yra būtina aplinkosauginė sąlyga kompostavimui. Neplanuotas vandens patekimas į kompostą gali neigiamai paveikti procesą, kaip ir komposto filtratas užteršti paviršinius vandenis.

Ar kompostas gali būti laikomas 6–8 mėnesius?

Priklausomai nuo kompostavimo būdo, jis gali trukti iki 6–8 mėnesių, tuo pačiu papildomai jį gali tekti laikyti aikštelėje dėl sezoniškumo. Tą būtina įsivertinti.

Kiek laiko tai pareikalaus?

Geram kompostavimui reikia tinkamo valdymo. Kompostavimas – tai subalansuotas veiksmas, o metodas priklauso nuo individualių ūkio poreikių ir tikslų. Pavyzdžiui, lėtai kompostuojant nesusidaro pakankamai šilumos, kad būtų sunaikinta daug piktžolių sėklų, šakniastiebių ar patogenų. „Karšta“ kompostui gaminti reikia gerokai daugiau pastangų, tačiau vos per kelis mėnesius galima gauti aukštos kokybės produktą. Kompostavimo procesą galima pritaikyti prie savo laiko galimybių ir konkretaus žaliavų derinio, yra įvairių būdų, iš kurių galima rinktis. Iš tikrųjų, gaminti kompostą gana paprasta, tačiau norint pagaminti kokybišką kompostą, reikia išmanyti apie proceso mokslą, išmatuoti medžiagas, tinkamai parinkti laiką ir atlikti keletą bandymų (ir net patirti klaidų).

Vykstant kompostavimo procesui ūkininkai turi reguliariai tikrinti krūvą ir atitinkamai reaguoti (tam reikia laiko). Jei krūva bus per drėgna arba per sausa, skaidymo procesas gali sulėtėti, o tai gali pasireikšti stipriais nepageidaujamais kvapais. Gerai prižiūrima komposto sistema nesukelia pernelyg didelių kvapų.

Ar turima įranga tiks?

Komposto krūvoms tvarkyti galima naudoti ūkyje turimą įrangą arba investuoti į specializuotą komposto gamybos įrangą. Šiam sprendimui įtakos gali turėtų planuojamas kompostvimo mastas ir numatoma paskirtis. Dažniausiaia kompostavimą galima pritaikyti pagal turimus išteklius ir poreikius. Ūkyje kompostuoti galima rankiniu būdu, jei jo dydis yra pakankamas turimai darbo jėgai. Didesnėms komposto sistemoms ūkininkai dažniausiai naudoja traktorių su frontaliniu krautuvu krūvoms statyti ir apversti, kai kurie ūkininkai investuoja į specialus vartytuvis, kad efektyviai apverstų krūvas. Kompostui paskleisti gali būti naudojami mėšlo skleistuvai. Dažnai galima rasti ir įvairiausių priedų prie turimos technikos ūkyje, pvz., vartymo ar sijojimo kaušą.

Ką galima kompostuoti?

Medžiagos, dedamos į komposto krūvą, turi didelę įtaką kompostavimo procesui ir galutinio komposto kokybei. Optimaliam rezultatui pasiekti būtina medžiagų įvairovė, subalansuotas anglies ir azoto santykis ir tinkamas drėgnumas, todėl kompostuoti galima beveik visas ūkyje susidarnčias augalines ir gyvūnines atliekas. Komposto mišinio skaičiuoklė (anglų kalba).

Ar reikia leidimo?

Iki 500 tonų per mėnesį ūkyje susidarančių atliekų kompostuoti galima be leidimo.

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ informacija