Kodėl veršeliai viduriuoja?

LSMU Veterinarijos akademija

2017-05-17

Gyvulininkystės ūkio šeimininkai, norintys didinti karvių bandą, susiduria su nemažai iššūkių, tačiau vieni svarbiausių ir daug ekonominių nuostolių sukeliantys – veršelių susirgimai ir gaišimai. Vieni dažniausių – veršelių viduriavimas (diarėja).

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Diarėja veršelius gali užklupti jau 3-ią jų gyvenimo dieną. Viduriavimą gali sukelti daug veiksnių. Dažniausiai – įvairūs mikroorganizmai, tokie kaip:

virusai (rotavirusas, koronavirusą, galvijų virusų viduriavimas);
parazitai (Cryptosporidium parvum ir kokcidijos);
bakterijos (Escherichia coli, Salmonella, ir Clostridium perfringens).

Dažnai šie infekciniai mikroorganizmai veikia kartu. Daugėjant infekcinių ligų sukėlėjams, smarkiai išauga ir gyvulių sergamumas. Netinkami mitybos elementai taip pat gali sukelti viduriavimą, pvz., veršelis gauna daugiau pieno nei jis gali suvirškinti, prarijęs neaiškių objektų, tokių kaip purvas ir smėlis. Be to, veršeliai negali virškinti melasos ir cukraus (sacharozės).

Mikroorganizmų žala

Pirmiausia, viduriuojant prarandama daug vandens ir elektrolitų (kūno druskų). Trūkstant šių elementų, veršeliams prasideda dehidratacija (skysčių netekimas iš organizmo). Jei pažeidžiama žarnyno gleivinė ir prasideda uždegimas – silpnėja virškinimo procesas, pasisavinama mažiau maistinių medžiagų. To pasekmė – veršeliai netenka svorio, kraujyje sumažėja cukraus kiekis. Be to, tam tikros bakterijos (Salmonelių ir Clostridium perfringens) gali išlaisvinti toksinus, kurie kenkia gyvybiškai svarbiems organams.

Padaroma grubių klaidų šeriant, prižiūrint ir laikant užtrūkusias karves ir veršingas telyčias. Šiuo veršingumo laikotarpiu karvių ir telyčių racionuose trūkstant maistinių, vitamininių ir mineralinių medžiagų, šeriant blogos kokybės pašarais, nesudarant reikiamų zootechninių laikymo ir priežiūros sąlygų, sukergus mažo svorio telyčaites, dažnai sutrinka vaisiaus vystymasis. Tokių karvių veršeliai gimsta silpni, mažo svorio, sunkiai įsisavina maisto medžiagas, todėl dažnai serga ir dalis jų nugaišta.

Antra pagrindinė veršelių susirgimų priežastis – veršeliui gimus, nesudaromos pagal zootechninius reikalavimus reikiamos šėrimo, girdymo ir laikymo bei priežiūros sąlygos.

Kaip užsikrečiama mikroorganizmais

Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad nemažai normalių, sveikų suaugusių galvijų gali turėti daug patogeninių mikroorganizmų, kurie sukelia veršelių viduriavimą. Daugiausia jų pašalinami į aplinką su karvių išmatomis. Suaugę galvijai gali užsikrėsti patogeniniais mikroorganizmais ir nesusirgti, bet tapti jų nešiotojais ir su išmatomis paskleisti ūkyje, tad gali gyvuliai masiškai viduriuoti.

Mikroorganizmai į veršelių organizmą patenka, kai veršeliai laikomi nehigieniškoje, mėšlu užterštoje aplinkoje. Sveikus veršelius labai svarbu atskirti nuo sergančiųjų ir užtikrinti šėrimo įrangos higieną.

Diarėjos požymiai ir profilaktika

Galvijai dažnai būna silpni ir apatiški, gali prarasti norą judėti. Netekus daug skysčių, įdumba akys, išryškėja klubų, pečių ir šonkaulių kaulai. Toliau vykstant dehidratacijai, taip pat greitai sunaudojamos riebalų atsargos. Galvijams vaikštant, galima pastebėti jų siūbavimą – tai dažnai pasireiškia dėl išsekimo, žemo cukraus kiekio kraujyje arba dėl pasikeitusios kūno skysčių sudėties. Susilpnėję galvijai sunkiai atsistoja. Negydant galvijas gali nugaišti. Priklausomai nuo to, kas sukelia gyvuliams viduriavimą, jis gali tęstis 1–2 dienas, ilgiausiai – iki 2 savaičių.

Svarbu pastebėti, kad tam tikri patogeniniai mikroorganizmai, kurie susargdina galvijus, taip gali paveikti ir žmones. Darbuotojai, kurie dirba su tokiais galvijais, turėtų plauti rankas prieš ir po kontakto su gyvuliais, po jų šėrimo ir pakratų pakeitimo. Su sergančiais galvijais dirbantys žmonės turėtų būti apsiavę vandeniui nepralaidžia avalyne, kurią būtų galima nuplauti muiluotu vandeniu ir dezinfekuoti. Taip pat darbuotojai neturėtų turėti jokių kontaktų su sveika gyvulių banda, kad neperneštų užkrato. Jei yra galimybė, reikėtų sergančias bandas izoliuoti nuo sveikųjų. Svarbu, rūpinantis tokiais galvijais, duoti jiems kuo daugiau skysčių.

Susirgę galvijai praranda apetitą, labiausiai tai išryškėja pirmąją dieną. Taikant reikiamą terapiją, galvijams atsiranda noras ėsti. Sergantys gyvuliai turi būti laikomi šiltose, gerai vėdinamose patalpose, į kurias nepatenka lietus, sniegas ar vėjas.

Susirgimus, sukeliančius tam tikrų mikroorganizmų, galima gydyti probiotikais, tačiau nėra vieno sprendimo, kuris būtų naudojamas visais susirgimų atvejais.

Kaip apsisaugoti

Dauguma sukėlėjų nešioja sveikos karvės, todėl pakankamai sunku apsisaugoti nuo visų susirgimų atvejų. Beveik 2–3 proc. gimusių vešelių būna jau užsikrėtę patogenais. Todėl svarbu sukurti švarią veršiavimosi patalpą. Nepatartina pasirinkti gimdymo patalpos, kurioje ilgą laiką buvo laikoma daug karvių. Taip pat svarbu parinkti karves, kurios yra jaunesnės, apsisaugojant nuo patogeninių mikroorganizmų perdavimo galimybių. Vienas iš apsisaugojimų būdų – ką tik gimusiems veršeliams sugirdyti pirmąsias krekenas, su kuriomis jaunikliai gauna reikiamų imunoglobulinų ir įgyja pasyvų imunitetą. Taip pat daug įtakos turi parinkti genetiškai geri tėvai, gera pašarų bazė ir švara ūkiuose.

Remdamasi Lietuvos ir užsienio literatūra, parengė Dalia Janulionytė, LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijų IV k. studentė, atliekanti praktiką LŽŪKT