• Temos
• Gyvulininkystė

Kodėl galvijams reikia mineralinių papildų?

Laura Jodokienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresn. gyvulininkystės specialistė

2022-05-09

^© LŽŪKT nuotr.
Mineralinės medžiagos galvijams yra labai svarbios, todėl jų gauti turi nuolat. Deja, natūraliuose pašaruose jų nepakanka. Trūkstamą mineralinių medžiagų kiekį galima papildyti priedais, laižalais.

Mineraliniai papildai – tai vienos ar daugiau mineralinių medžiagų šaltinis, galintis patenkinti gyvūnų poreikį tam tikram mineraliniam elementui. Dažniausiai gyvūnams ne tik trūksta NaCl, bet ir makroelementų Ca, P, Mg, kartais S bei mikroelementų Cu, Fe, I, Mn, Zn, o kartais ir Co ir Se.

Reikiamus mineralinius mišinius galima paruošti ūkyje, tačiau geriausia juos įsigyti jau pilnai paruoštus. Patogiausia mineralinius mišinius galvijams atiduoti su kombinuotaisiais pašarais.

Ganiavos laikotarpiu įvertinkite žolės kokybę

Ganiavos laikotarpiu, pagrindinis laukuose ganomų tiek mėsinių, tiek pieninių galvijų pašaras – žolė, tačiau jos kokybė keičiasi ne tik nuo gamtinių sąlygų, bet ir nuo ganyklose vyraujančių žolių. Taigi keičiantis žolės kokybei, tuo pačiu keičiasi ir galvijams reikalingų medžiagų įsisavinimo kiekis.

Norint užtikrinti, kad būtų išlaikytas didesnis produktyvumas, geresnis galvijų sveikatingumas bei pieno, mėsos kokybė, pirmiausiai reikėtų įvertinti ganyklinės žolės kokybę. Nuo to priklauso, kokių medžiagų galvijai pasisavina iš žolės.

Pavasarį prasidėjęs ganiavos laikotarpis gali tęstis net iki vėlyvo rudens pabaigos, priklausomai nuo gamtinių sąlygų. Skirtingais periodais skiriasi ganyklinės žolės kokybė, tad atitinkamai gyvuliai pasisavina skirtingas medžiagas. Jaunoje žolėje mažiau ląstelienos, kuri melžiamoms karvėms būtina ne tik kaip energijos šaltinis, bet ir pieno riebumui užtikrinti. Vasarai baigiantis kiekvieną savaitę baltymų ir vitaminų bei mineralų kiekis žolėje vis mažėja, tad šiuo periodu reikėtų pagalvoti, kaip kompensuoti šių medžiagų trūkumą.

Vien žolės nepakanka

Dažnai susiduriama su įsitikinimu, jog ganiavos laikotarpiu užtenka gyvulius šerti žole. Vien jos nepakanka. Nors žolė ganiavos laikotarpiu laikoma pagrindiniu pašaru, bet ji neužtikrina visų gyvuliui reikalingų medžiagų įsisavinimo, tad nereikėtų apsiriboti gyvulius šerti tik žole.

Rekomenduojama ganomos bandos racioną papildyti koncentratais. Juos reikėtų rinktis atsakingai, įvertinus žolės kokybę ir tai, kokių medžiagų gali trūkti, nes tai, kas tinka melžiamoms karvėms, netiks mėsiniams galvijams ir atvirkščiai. Skirtingų rūšių galvijams reikia skirtingų medžiagų, o ganiavos laikotarpiu dar reikia įvertinti tai, ko ir kiek jie gaus iš ganyklinės žolės.

Vasarai perkopus į antrą pusę, esant dideliems karščiams, žolėje mažėja baltymų kiekis, todėl derėtų rinktis koncentratus, pripildytus baltymais. Rekomenduojama atkreipti dėmesį į tai, kokie koncentratuose naudojami baltymų šaltiniai. Geriausi jų – soja, rapsų išspaudos bei rapsų rupiniai. Tad renkantis koncentratus, verta kruopščiai peržiūrėti jų sudėtį.

Galvijų šėrimo specialistai pataria nepamiršti vitaminų bei mineralų, kurių taip pat šiuo metu labiausiai stinga žolėje. Lengviausias būdas užtikrinti, kad ganyklose ganomus gyvulius pasiektų jiems šiuo periodu ypač reikalingi vitaminai, naudoti mineralinius papildus – laižalus.

Kuo naudingi laižalai?

Rekomenduojama rinktis specialius, kurie skirti naudoti ganykliniu periodu. Jų sudėtis išsiskiria būtent tais vitaminais, kurių ganyklinėje žolėje labiausiai trūksta. Galima rasti ir laižalų, gaminamų specialiai melžiamoms karvėms, ir užtrūkusioms karvėms, ir mėsiniams galvijams.

Ūkininkams auginantiems gyvulius, ganiavos laikotarpiu dažnai problemų kelia vabzdžių antplūdžiai, kurie taip pat turi nemenką įtaką gyvulių sveikatingumui bei produktyvumui. Laukuose galvijus puola uodai, musės, mašalai ir kiti vabzdžiai. Tai gyvuliams sukelia nerimą, todėl gali sutrikti įprastiniai jų virškinimo procesai. Dažnai mėsinių galvijų augintojai pastebi, kad tokie vabzdžių antplūdžiai turi tiesioginės įtakos galvijų priesvoriui, todėl būtinai reikia apsaugoti gyvulius nuo vabzdžių.

Tokiais atvejais rekomenduojama rinktis kompleksines priemones, viena tokių – specialūs laižalai su česnakais. Česnako kvapas atbaido vabzdžius. Be to, šie laižalai veikia antibakteriškai – gydo nuo žaizdų ant liežuvio ar gerklėje. Šis produktas yra ir vitamininių mineralų šaltinis. Taigi tuo pačiu išsprendžiama ir šių medžiagų trūkumo problema. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad galvijams svarbios mineralinės medžiagos yra natris ir chloras (druska).

Druska yra vienintelis pašarų komponentas, kuriam gyvulys jaučia specialų poreikį. Jei pašaruose nepakanka druskos, galvijas gali pradėti laižyti tvoros kuolus ar ėsti žemę, taip bandydamas rasti druskos. Druskos trūkumas gali sulėtinti jaunų gyvulių augimą, o karvėms sumažinti pieno gamybą. Gyvuliui visada turi būti padėta laižomosios druskos – ir ganyklose, ir tvartuose. Gyvuliams druskos skonis patinka, ji maišoma į mineralinius pašarus ir į laižomus mineralinius papildus, nes taip privilioja gyvulius juos ėsti.

Mineralai ir mikroelementai, tokie kaip kalcis, fosforas, geležis, varis, yra labai svarbūs visiems gyviesiems padarams. Mineralų poreikis didėja augant kūno svoriui, spartėjant augimo tempui, prasidėjus žindymo periodui. Karvių vaisingumui mineralų trūkumas gali turėti labai didelį poveikį ir sukelti reprodukcijos problemų. Sparčiai augantiems jauniems gyvuliams trūkstant mineralų gali prastai vystytis skeletas, sutrikti raumenų vystymasis.

Galvijų mitybos racione svarbu numatyti pakankamai mineralų, tačiau ne mažiau svarbu yra apskaičiuoti tinkamą jų santykį. Per didelis vieno mineralo kiekis gali slopinti kitų mineralų įsisavinimą.

Svarbiausi mineralai

Du patys svarbiausi mineralai yra kalcis ir fosforas. Gyvuliui neturėtų trūkti nei vieno iš jų, ir jie racione turėtų būti tam tikru santykiu, t. y. kalcio turėtų būti 1–2,5 karto daugiau negu fosforo. Kalis ir magnis taip pat yra svarbūs mikroelementai. Jei silose ar šiene bus didelis kiekis kalio, tai apsunkins magnio įsisavinimą. O magnio trūkumas gyvuliams gali sukelti mėšlungį ir sunkumų veršiuojantis. Mineralais gyvulių pašaras turi būti papildomas tiek ganiavos, tiek tvartiniu laikotarpiu.

Daugiausia reikalingų vitaminų galvijai gauna iš šieno ir siloso, taip pat jais aprūpina prieskrandžio mikrobai. Žindomas veršelis visus vitaminus gauna su pienu.

Blogai nušienautame ar prastai laikytame šiene arba silose būna gerokai sumažėjęs riebaluose tirpiųjų A, D ir E vitaminų lygis. Suaugusiems gyvuliams vitaminų trūkumo simptomai pasireiškia retai, tačiau jie gali atsirasti veršeliams ir jauniems galvijams. Vitamino E stoka jauniems veršeliams gali sukelti labai rimtą negalavimą – raumenų degeneraciją.

Kai kuriose vietovėse seleno lygis yra natūraliai mažas, todėl bet kokiuose ten išaugintuose pasėliuose jo bus mažai. Selenas ir vitaminas E organizme gali pakeisti vienas kitą, todėl seleno trūkumas gali būti kompensuojamas į pašarus pridėjus vitamino E.

Jei jūsų ūkis yra teritorijoje, kur mažai seleno, išmintinga visoms besilaukiančioms karvėms ir gimusiems veršeliams papildomai duoti seleno ir vitamino E. Selenas per didelėmis dozėmis gali būti nuodingas, todėl pridėdami jo į pašarus visuomet pasitarkite su veterinaru. Jei reikia patarimo, visuomet galite kreiptis į LŽŪKT gyvulininkystės konsultantus rajonuose ar Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro specialistus, kurie į ūkį atvyks mobilia laboratorija ir ištirs gyvulių sveikatingumą, pieno kokybės rodiklius ir ūkio pašarų bazę, patars reprodukcijos gerinimo klausimais, įvertins gyvulių laikymo sąlygas. Atsižvelgdami į tyrimų rezultatus, pateiks profesionalias rekomendacijas, efektyviai gerinančias ūkio veiklą.

Parengta pagal Lietuvoje publikuotus straipsnius