Vasario 23 d., penktadienis | 24

Kiek karvė (ne)kalta dėl klimato kaitos?

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė
2022-10-04

©Agroakademija.lt nuotr.
„Gyvuliai aplinkai žalos tikrai nedaro, problemos atsiranda žmogui netinkamai parenkant technologijas. Amoniako emisijas galima kontroliuoti taikant įvairias priemones kompleksiškai ir toliau plėtoti tvarią gyvulininkystę“, – įsitikinęs prof. dr. Rolandas Bleizgys iš Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto.

Žemės ūkis kartu su transporto ir energijos sektoriais įvardijami kaip pagrindiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) šaltiniai pasaulyje. Vis tik labai dažnai pirštu rodoma į vieną iš žemės ūkio sektorių gyvulininkystę. Ar pagrįstai kaltiname ją už visas klimato kaitos išdaigas? Galime situaciją pakeisti ar susitaikyti? Akademikas atsakė į šiuos ir kitus aktualius klausimus nuotoliniame seminare aptardamas ŠESD emisijos mažinimo būdus bei priemones gyvulininkystėje.

Profesorius pripažįsta, kad paskutiniu dešimtmečiu gyvulininkystei iššūkių nemažai, vienas jų – formuojamas neigiamas visuomenės požiūris į ją, kuris dažniausiai siejamas su oro tarša itin aktualioje šių dienų klimato kaitos akivaizdoje.

Pasak jo, kartais problemos sprendžiamos kitu keliu: džiaugiamasi, kad mažėja amoniako, ŠESD emisija, bet visa tai – gyvulių mažėjimo Lietuvoje pasekmė. Tai rodo ir statistikos duomenys: 1990 m. galvijų Lietuvoje iš viso buvo 2322 tūkst. (iš jų karvių 842 tūkst.), o 2022 – 628 tūkst. (iš jų karvių 225 tūkst.). Skaičiai iškalbingi.

„Tai labai blogai. Turime visas galimybes ir puikias klimatines sąlygas, todėl drąsiai galiu teigti, kad gyvulių skaičių Lietuvoje galima didinti 2–3 kartus. Būtų gerai, kad Lietuvoje augintume bent 1,5 mln. karvių, ir pieno produktai būtų šalies vizitinė kortelė. Turime viską daryti, kad gyvulių skaičius didėtų. Tam reikia diegti tvarų gyvulininkystės modelį, grindžiamą žiniomis, mažai anglies dioksido ir kitų ŠESD į aplinką išskiriančiomis technologijomis. Žinoma, tai iššūkis“, – sako prof. dr. Rolandas Bleizgys.

Nepaneigsime, kad iš tvartų, fermų oro tarša yra. Ši tarša susijusi su amoniako emisijomis, anglies dioksidu, metanu, diazoto oksidu, kurios priskiriamos prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Prie jų priskiriamos ir floruotos dujos. Amoniakas į šią kategoriją nepapuola, tačiau išgaravęs iš mėšlo su kitais azoto junginiais, turi įtakos diazoto oksidui susidaryti atmosferoje.

Ar pagrįstai už visas klimato kaitos išdaigas kaltinama gyvulininkystė?

Iš Lietuvoje išmetamų šiltnamio dujų daugiausia sudaro anglies dioksidas – 67 proc., (daugiausia išskiria transporto ir energetikos sektoriai), metanas – 15 proc. (iš jų 9 proc. gyvulininkystėje), diazoto oksidas – 15 proc. (iš jų tik 1 proc. gyvulininkystėje). Metano procentas ne toks ir didelis.

Pasak lektoriaus, gyvulininkystė emituoja 44, 7 proc. (apie 55 proc. augalininkystė) nuo ŠESD emisijos žemės ūkyje, skaičiuojant CO2 ekv. Metano emisija iš karvių virškinimo sistemų sudaro: 43,8 proc. nuo ŠESD emisijos CO2 ekv. gyvulininkystėje, 19, 6 proc. ŠESD emisijos žemės ūkyje ir tik 4,2 proc. nuo bendros ŠESD emisijos Lietuvoje. Atrodytų, kad ne tiek ir daug.

Lektorius ragino kuo greičiau kompleksiškai taikyti įvairias priemones ir didinti gyvulių skaičių Lietuvoje.

Mėsa ir pienu nebus gal bėdos apsirūpinti, bet bus liūdna ir negarbinga, kai reikės importuoti mėšlą, nes jo Lietuvoje jau trūksta. Pats blogiausias atsakymas – mažinti galvijų skaičių ir produkcijos gamybą. Visi turime sutelkti pastangas, pradedant mokslininkais, kaip gyvulys turi geriau įsisavinti pašarus, kokios jie turėtų būti sudėties, kokie racionai ir pan., neprarandant gero produktyvumo,– kalba prof. dr. Rolandas Bleizgys. – Geriausiai taikyti kompleksines priemones, gerinant laikymo sąlygas ir didinant gyvūnų produktyvumą, optimizuojant pašarų gamybą ir šėrimo sistemą, mažinant energijos sąnaudas produkcijos gamybai, kontroliuojant dujų garavimo procesus iš mėšlo. Taikydami šias ir kitas priemones prisidėtume mažindami metano ir diazoto oksido emisijas.

Lietuvos gyvulininkystės sektoriuje 2018 m. emitavo 1915 kt ŠESD CO2 ekv., iš galvijų virškinimo procesų metano išsiskyrė 79 proc., iš mėšlo tvarkymo sistemų – 11,6 proc., diazoto oksido iš mėšlo – 9,3 proc.

Kokios priemonės mažintų azoto nuostolius gyvulininkystės ūkyje?

Lektorius pateikė nemažai priemonių, kaip mažinti azoto nuostolius naudojant ūkyje tirštojo mėšlo mėšlides, kaip antai: uždengti mėšlo rietuvę šiaudais, durpėmis, plėvele ar kt. danga. Mokslininko teigimu, taip išmetamo amoniako kiekis sumažėtų daugiau kaip 60 proc.; sumažinti mėšlo paviršiaus plotą, pvz., mėšlidę statyti aukštomis sienomis; palaikyti didelį sausųjų medžiagų kiekį mėšle, pvz., uždengti stogą virš mėšlidės; mėšlo rietuvę kraunant kūgio formos, kad nubėgtų krituliai; mėšlo rietuvėje palaikyti žemesnę kaip 50 o C temperatūrą (į mėšlą rekomenduojama įmaišyti daugiau šiaudų, kad anglies ir azoto santykis būtų didesnis kaip 40).

Mažinant išmetamo amoniako kiekį iš skystojo mėšlo mėšlidės, rekomenduojama įrengti gilesnę mėšlidę ir mažinti mėšlo paviršiaus plotą; įrengti požemines mėšlo saugyklas; uždengti mėšlidę sandaria stogo danga (išmetamo amoniako kiekis mažėtų daugiau kaip 80 proc.); uždengti mėšlo paviršių smulkintais šiaudais, keramzito granulėmis, durpėmis, brezentu, sintetine plėvele (išmetamo amoniako kiekis mažėtų daugiau kaip 60 proc.); neardyti natūralios plutos mėšlo paviršiuje, kuri susidaro, kai mėšle sausųjų medžiagų yra daugiau kaip 7 proc. (išmetamo amoniako kiekis mažėtų daugiau kaip 40 proc.); rūgštinti mėšlą ir kt. priemonės.

Tvartuose reikėtų įrengti nubėgimus ir neleisti šlapimui kauptis takuose ir kituose grindų nelygumuose (išmetamo amoniako kiekis mažėtų daugiau kaip 25 proc.); galvijus grupuoti į panašaus amžiaus, svorio, produktyvumo grupes ir šerti skirtingais racionais; gausiau naudoti kraiką šlapimui sugerti, optimizuoti tvarto vėdinimo intensyvumą pagal oro temperatūrą, santykinį drėgnį ir amoniako koncentraciją (išmetamo amoniako kiekis mažėtų iki 20 proc.)

Laikant karves ganyklose, amoniako emisija yra mažesnė. Viena iš rekomendacijų – kuo ilgiau galvijus laikyti ganyklose.

Tręšiant dirvą mėšlu, rekomenduojama naudoti skysto mėšlo ir srutų tiesioginio įterpimo į dirvą technologijas (išmetamo amoniako kiekis mažėtų daugiau kaip 60 proc.).

Kuo greičiau įterpti ant dirvos paviršiaus paskleistą mėšlą (išmetamo amoniako kiekis mažėtų daugiau kaip 30 proc.), o jį skleisti, kai drėgnas oras, mažas vėjo greitis ir ne karšta.

Svarbu galvijų produktyvumą didinti gerinant laikymo sąlygas, o ne didinant baltymų kiekį pašaruose (nedidinant pašarų energetinės vertės). Tai nėra lengva, bet galima pasiekti optimizuojant mikroklimatą tvarte, technologinius procesus (šėrimo, vandens tiekimo, melžimo, mėšlo šalinimo), sukuriant tvarte gerą fizinę, psichinę, biologinę ir cheminę aplinką. Karvės produktyvumą padidinus du kartus, dujų emisija sumažėja 30–40 proc. produkcijos vienetui pagaminti“, – kalba prof. dr. Rolandas Bleizgys.

Pavyzdžiui, Europos sąlygomis standartinė 6000 kg pieno per metus duodančios karvės metano išskyrimo vertė yra 109 kg CH4/ karvė, metai. Jos produktyvumą padidinus iki 12000 kg pieno per metus, metano emisija padidės iki 143 CH4/ karvė, metai, tačiau metano emisija 1000 kg pieno pagaminti sumažės nuo 18,16 kg iki 11,92 kg, t. y. 35 proc. Taip, pasak mokslininko, kartu sprendžiamos taršos, ekonominės problemos, gerinamos darbo sąlygos.

Daugiau įdomių statistinių ir praktinių duomenų bei rekomendacijų, pvz., kaip mažinti ŠESD emisijas tuo pačiu mažinant energijos sąnaudas, išgirsite paklausę prof. dr. Rolando Bleizgio seminaro „ŠESD emisijos mažinimas: galimybės ir problemos“. Vaizdo įrašą žiūrėkite čia.