© Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba
Tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse nemažėjant afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) imasi griežčiausių saugos priemonių. Siekiant užkirsti kelią AKM plitimui šalyje, ypatingas dėmesys skiriamas kiaulininkystės ūkiams, esantiems ir į ligos židinio zoną patenkančiose, ir AKM neužkrėstose teritorijose.
Per I šių metų ketvirtį dėl biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo VMVT teritorinių padalinių inspektoriai ir pagal VMVT suteiktus įgaliojimus dirbantys veterinarijos gydytojai patikrino apie 40 proc. visų registruotų kiaulininkystės ūkių. Patikrinimai buvo atlikti 4698 mažuose (laikoma ne daugiau kaip 10 penimų kiaulių skersti savo reikmėms), 452 vidutiniuose (laikoma nuo 11 iki 100 kiaulių arba ne daugiau kaip 10 kiaulių, iš kurių bent viena paršavedė) ir 32 dideliuose (laikoma daugiau kaip 100 kiaulių) kiaulininkystės ūkiuose.
Patikrinimų metu pažeidimų nustatyta 1236 mažuose ūkiuose, iš kurių biologinio saugumo reikalavimų neatitiko 142 ūkiai, taip pat pažeidimų rasta 153 vidutiniuose ir 20 didelių kiaulininkystės ūkių, atitinkamai biologinio saugumo reikalavimų neatitiko 86 vidutiniai ir 14 didelių ūkių. Dažniausi biologinio saugumo pažeidimai: netinkamai tvarkomi šalutiniai gyvūniniai produktai, patekimas į teritoriją neapsaugotas nuo pašalinių asmenų ar laukinių gyvūnų patekimo, netinkamai įrengta įvažiuojančių transporto priemonių dezinfekcijos vieta arba dezinfekcija neatliekama, netinkamai atskiriama kiaulių auginimo zona nuo kitos kiaulių laikymo teritorijos ir pan. Iš kitų nustatytų pažeidimų dažniausi ženklinimo, kiaulių skaičiaus registravimo, privalomų dokumentų pildymo ir pan. pažeidimai.
Už nustatytus pažeidimus taikytos ir administracinio poveikio priemonės. 69 mažiems kiaulininkystės ūkiams skirti įspėjimai, 7 – baudos, 44 įspėjimai ir 3 baudos skirtos vidutiniams ir 4 įspėjimai dideliems kiaulių laikymo ūkiams.
„Biologinio saugumo priemonių užtikrinimas kiaulininkystės ūkiuose yra labai svarbus siekiant išvengti AKM užkrato patekimo ar pernešimo į kiaulių laikymo vietą. Tačiau ne mažiau svarbus yra kiaulių deklaravimas, ženklinimas ir registravimas, kuris tiesiogiai susijęs su gaunamomis išmokomis ir kompensacijomis. Todėl šių pažeidimų prevencijai skirsime dar daugiau dėmesio“, – sakė VMVT direktorius Darius Remeika.
Didelį susirūpinimą kelia stambiuose kiaulininkystės ūkiuose patikrinimų metu nustatomi pažeidimai, nes būtent šie ūkiai patirtų didžiausių nuostolių į juos patekus virusui. „Mūsų patirtis rodo, kad daugiausia protrūkių užfiksuojama vasarą, nes tai rizikingiausias ir užkratui plisti palankiausias laikas, todėl iki birželio planuojame patikrinti visas kiaulių laikymo vietas, o esant būtinybei – atlikti ir pakartotinius patikrinimus“, – pabrėžė VMVT vadovas.
Vykdant AKM prevenciją ypatingas dėmesys taip pat skiriamas visuomenės švietimui. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinių padalinių inspektoriai I ketvirtį suorganizavo 265 renginius, kuriuose biologinio saugumo ir AKM klausimus pristatė ir aptarė su veterinarijos gydytojais, kiaulių laikytojais, ūkininkais, medžiotojais, seniūnijų gyventojais.
VMVT duomenimis, iš viso šių metų I ketvirtį Lietuvoje registruota 12851 kiaulių laikymo vieta. Daugiausia tai maži kiaulininkystės ūkiai – 11652 (90,67 proc.). Vidutinių kiaulininkystės ūkių – 1119 (8,7 proc.), o didelių vos 80 (0,63 proc.).