Kas sieja dumblius ir karves?

2024-10-15

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Lietuvoje žemės ūkis yra vienas iš didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) šaltinių ir sudaro apie 23 % viso šalies ŠESD (tik energetikos sektorius turi didesnius ŠESD išmetimus). Blogiausia, kad tie rodikliai per pastaruosius kelis metus net augo. Žemės ūkio ŠESD būtų galima išskirstyti į kelias pagrindines dalis – virškinimo fermentaciją ir tiesioginį dirvožemio naudojimą (t.y. mineralinių azotinių trąšų naudojimą).

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Net apie 40 % žemės ūkio ŠESD išmetimų (ir daugiau nei 9 % visos Lietuvos) sudaro atrajojančių gyvūnų metano dujų išmetimai. Lietuvoje 2022 m. dėl galvijų susidarė 96 proc. (pieninių galvijų ‒ 49 %, ne pieninių galvijų ‒ 47 %) iš žarnyno fermentacijos išmetamo CH₄ kiekio. Kiaulių išmetamas ŠESD kiekis sudarė 1,2 %, arklių ‒ 0,4 %, avių ir ožkų ‒ 2,5 %. Lyginant su 2021 m., Lietuvoje bendras iš žarnyno fermentacijos išmetamo CH₄ kiekis padidėjo 1,8 %. Metano dujos, lyginant su anglies dvideginiu, yra maždaug 28 kartus labiau prisidedančios prie šiltnamio efekto atmosferoje. Būtent dėl metano dujų išmetimų ir su atrajojančiais gyvūnais susiję maisto produktai turi reikšmingą klimato pėdsaką.

Kilogramas sūrio yra siejamas su 8,86 kg CO₂ ekvivalento, sviestas su dar daugiau – 11,52 kg CO₂ ekv. Aviena ir Jautiena atitinkamai turi dar didesnį poveikį – apie 28 kg CO₂ ekvivalento.

Tvarausia išeitis būtų sumažinti pramoniniu būdu auginamų atrajojančių gyvulių skaičių. Tačiau tokie pokyčiai vyksta lėtai, o daugėjant pasiturinčių planetos gyventojų – mėsos paklausa, įskaitant jautieną, auga.

Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką atrajotojų CH₄ išskyrimui, yra pašaro sudėtis ir kiekis. Pašarų kokybei ir virškinamumui įtakos gali turėti tokie veiksniai kaip augalų rūšis, veislė, subrendimas ir sandėliavimo būdai. Į pašarus siekiant sumažinti ŠESD išmetimus buvo pradėti įterpinėti net jūros dumbliai. Pastarieji demonstruoja net reikšmingus teigiamus rezultatus.

Northamptono universiteto tyrimo duomenys rodo (plačiau – čia), kad raudonųjų jūros dumblių rūšies Asparagopsis taxiformis naudojamo kaip priedo pašarams išmetamo metano kiekis sumažėjo iki 99 % (Machado et al., 2014; Kebreab et al., 2019). Tačiau ši jūros dumblių rūšis neauga šaltesniame klimate, labai invazinė ir gamina mažai biomasės. Rudieji jūros dumbliai (t. y. dumblių miltai) yra plačiai prieinami ir dažnai šeriami JAV ekologinėse pieninėse (Hardie et al., 2015; Antaya et al., 2015). Tačiau ekologiškai auginamų melžiamų karvių šėrimas jūros dumblių miltais ganiavos sezono metu turėjo nedidelį poveikį metano emisijos mažinimui. Raudonųjų jūros dumblių Chondrus crispus galima įsigyti vietoje, o tyrimai parodė, kad nedideli jų kiekiai (t. y. 0,5 % raciono sausųjų medžiagų) sumažino metano emisiją daugiau kaip 12 %.

Apie dumblių naudojimą kaip pašaro karvėms priedą yra nemažai ir vaizdinės medžiagos:

Karvių atrajojimas yra klimato problema. Ar jūros dumbliai gali padėti?

Ar jūros dumbliai gali išgelbėti planetą?

Švedijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos vyriausybės remia tolimesnius metano emisijas mažinančių pašarų priedų tyrimus.

VšĮ „Žiedinė ekonomika” informacija