Sausio 22 d., šeštadienis | 22

Kas karvei ant liežuvio, tas – piene

„Ūkininko patarėjo“ informacija
2022-01-04

Pieno ūkių šeimininkai, susibūrę į grupes socialiniuose tinkluose, diskutuoja apie pašarus, pieno primilžius, dalijasi patyrimu, atvestų veršelių nuotraukomis. Tačiau, kaip rodo patirtis, jei problemų neišsprendžia laikas, jas padeda išgvildenti savo srities specialistai.

Pašarų nepritrūks

BIOMAS GROW straipsnio viduje

Tris dešimtmečius ūkininkaujantis Manfredas Skroblys iš Klaipėdos rajono tvirtino, jog subalansuotas karvių racionas yra pieno ūkio pagrindas. Todėl dėl pašarų „meniu“ jis visada konsultuojasi su specialistais.

„Šiais laikais nesikonsultuoti ir neskaičiuoti pinigų būtų per didelė prabanga. Taip negalime ūkininkauti. Galiu pasidžiaugti, kad mūsų karvių pienas yra riebus ir baltymingas, rodikliais esu patenkintas“, – sakė Manfredas. Jis paminėjo, kad šie metai nepašykštėjo žolės. Iš jos buvo paruošta daug kokybiškų pašarų. Kai kuriuose laukuose ūkininkas žolę pjovė net 4 kartus. Todėl pašarų šiam sezonui pakaks.

M. Skroblys gyvuliams papildomai perka rapsus, sojas, cukrinius runkelius, mineralus, kurių kainos, deja, šoktelėjo vos ne dvigubai. Todėl minėtas išlaidas šiek tiek „amortizuos“ kokybiški, ūkyje paruošti pašarai. Pusei sezono pakaks ir savų grūdų. „Šienainis, pagamintas iš pirmos žolės – gan baltymingas. Baltymingumas siekia virš 18 proc., tai yra geras rodiklis. Geri rodikliai ir sausų medžiagų“, – dėstė M. Skroblys. Pieno ūkio šeimininkas net keliose laboratorijose kiekvienais metais atlieka šienainio ir siloso kokybinius tyrimus. Dažniau atlikti tyrimus ūkininką priverčia paukščiai, kurie išdrasko pašarų plėveles. Todėl tenka tikrinti rulonų kokybę.

Svarbi mityba

Dalia Lūžienė-Malijonienė šeimos ekologiniam ūkiui vadovauja 15 metų. „Dažnai manęs pienininkai klausia, kuo mes šeriame karves. O ką mes joms galime duoti? Kokybiškus, savame ūkyje išaugintus pašarus, druską, kreidą, sodą... Mityba – labai svarbi. Jei neturėsime gerų pašarų ir nesubalansuosime gyvulių mitybos, strigs viskas: sveikata, primilžiai, veršingumas, veršelių stiprumas. Viskas strigs. Čia kaip grandinė. Kai ji įtrūksta vienoje vietoje, vėliau ima trūkinėti ir kitur“, – savo mintis išsakė Rokiškio rajono ūkininkė.

D. Lūžienė-Malijonienė pastebi, kad pardavėjai-vadybininkai nori kuo daugiau parduoti. Jie ūkininkams siūlo visko, ko reikia ir ko nereikia. Todėl „aklai“ perkant, pinigai iššvaistomi vėjais. Pasak pašnekovės, ji nespėlioja, kokių mineralų trūksta karvių organizme, bet atlieka biocheminius kraujo tyrimus. Ūkyje paruoštų pašarų kokybės rodiklius patiki ištirti specialistams. „Džiaugiamės, kad mūsų karvutėms jokių mineralų netrūksta. Jos viską gauna iš pašarų. Auginame įvairių žolių mišinius, į kuriuos įeina dobilai, liucernos, motiejukai ir kt. Tai – ne tik skanu, bet ir maistinga. Karvutės gauna rapsų, peliuškų ir avižų mišinio, kvietrugių, avižų ir kt. Kiekvienai tenkamiltų, siloso, šieno, retsykiais – gyvų mielių“, – vardijo D. Lūžienė-Malijonienė. Ji teigė, jog šiuo metu karvių primilžiai yra stabilūs, didesni nei ganykliniu laikotarpiu.

Šėrimas lemia primilžius

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis sakė, kad primilžiai pieno ūkyje priklauso būtent nuo šėrimo ir bandos vadybos.

LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis, mobilia laboratorija atvykęs į ūkį, ištirs ne tik gyvulių sveikatingumą, pieno kokybės rodiklius, ūkio pašarų bazę, bet ir suteiks vertingų konsultacijų.

„Jei karvės veršiuojasi tolygiai ir bandoje yra šviežiapienių karvių, pieno primilžiai ūkyje išlieka stabilūs. Šiuo laikotarpiu būtina visapusiškai optimizuoti žiemos racioną. Tikslinga naudoti kukurūzų silosą, kuriame yra daug krakmolo bei energijos. Kai racionas nusistovi, pieno primilžiai netgi pakyla, jų kokybiniai rodikliai stabilizuojasi“, – teigė V. Gudaitis.

Tačiau, pasak pašnekovo, norint išlaikyti kokybiškus pieno rezultatus, būtina žinoti, kokiu pašaru šeriami gyvuliai. Nereikėtų spėlioti, ar pašaras yra maistingas ir kokybiškas. Tai sužinoti padeda tyrimai. Gyvulininkystės ekspertas paminėjo, kad pašarų gamybos procese atsiranda įvairiausių niuansų, kurie atsiliepia galutiniam rezultatui. Todėl pašarų kokybė kiekvienais metais būna labai įvairi.

„Jei šienainis paruoštas iš peraugusios, sudžiovintos žolės, jis bus nemaistingas. Toks šienainis yra tarsi medis, tinkamas kūrenimui, o ne gyvulių pašarui“, – pajuokavo pašnekovas.

Tie pienininkai, kurie karves fermoje laiko visus metus ir šeria pašarais, laikomais tranšėjoje, tyrimus daro kas mėnesį ir dažniau. Kadangi žolė būna vežta iš įvairių laukų, todėl ir tranšėjoje pašarų kokybiniai rodikliai gali skirtis. O pašarų, laikomų rulonuose, tyrimus jie atlieka sezono pradžioje, kuriuos pakartoja po 2–4 mėn.

Skirtingi rezultatai

Atlikdamas šienainio tyrimus, V. Gudaitis stebi skirtingus rezultatus. „Baltymai yra svarbios maisto medžiagos, nuo kurių priklauso gyvulių produktyvumas ir pieno kokybė. Optimalus baltymų kiekis šienainyje turėtų būti apie 17–18 proc. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai baltymų būna tik 8 proc. Tuomet į pašarus reikėtų įdėti baltyminių medžiagų: rapsų, sojų, žirnių ir kt.

Pakankamai dažnai šienainyje aptinkama pelenų, žemių, kurios sudaro 10–17 proc. Gerame šienainyje pelenų turėtų būti ne daugiau kaip 9 proc. viename kg sausųjų medžiagų. Tuomet, gaminant karvėms kombinuotą pašarą ar ruošiantraciono pašarų mišinį, reikėtų įdėti toksinų surišiklių ar didesnį kiekį mineralų, tam tikrų priedų, dėl kurių gyvuliui bus lengviau sudoroti tokįpašarą“, – patarė V. Gudaitis. Svarbiausia, kiek yra krakmolo kukurūzų silose. Jo turėtų būti ne mažiau 30–35 proc. Jei stambieji pašarai yra prastos kokybės, ūkininkams tenka papildomai naudoti kombinuotus pašarus, koncentratus, miltus. Taip padidėja ne tik pašarų kaina, bet ir išauga gaminamos produkcijos savikaina.

Ištirti šienainį ir silosą ūkininkams padeda Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filialo Agrocheminių tyrimų laboratorija. Šios laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Šarūnas Antanaitis sakė, kad minėti tyrimai yra populiarūs, jų kaina priklauso nuo pageidaujamų tyrimų rodiklių. Dažniausiai pageidaujama ištirti šienainyje esančių baltymų, ląstelienos, pelenų, riebalų, drėgmės rodiklius, apykaitinę energiją, neto energiją laktacijai. Tiriami ir krakmolo, cukraus, makro ir mikroelementai bei kt. rodikliai. Šiuo metu į laboratoriją kreipiasi vienas kitas užsakovas, rudenį ir pavasarį norinčiųjų atlikti tyrimus pagausėja.

Ištiria daug rodiklių

LAMMC ŽI cheminių tyrimų laboratorijos vedėja, vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Alvyra Šlepetienė sakė (nuotr.), kad šienainio kokybinio tyrimo paslauga nuo senų laikų yra populiari, o nuolatiniai klientai – ūkininkai ir įvairios firmos – ja naudojasi jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus.

„Šiais metais LAMMC ŽI Cheminių tyrimų laboratorijoje ištyrėme apie 800 šienainio (žolių siloso), 70 šieno, 60 žalios žolės, apie 500 kukurūzų siloso bandinių. Šių metų pašarų kokybiniai rodikliai nėra prasti, kadangi pagal tyrimus žolė buvo laiku nupjauta ir silosuojama“, – sakė mokslininkė.

Ji paminėjo, kad šienainis tiriamas dviem metodais: pagal ADAS (Anglija) ir VDLUFA (Vokietija), ištiriama 13 rodiklių, iš kurių aktualiausi – sausų medžiagų, baltymų kiekiai, apykaitinės energijos, fermentacijos (šienainio sudėjimo kokybės), fermentinių rūgščių (pieno, acto, sviesto) ir amoniakinio azoto rodikliai.

Ištiriama kukurūzų siloso 13 kokybinių rodiklių, pagal VDLUFA metodiką. Aktualiausi iš jų – sausų medžiagų, krakmolo ir fermentacijos rodikliai. Šienainio ir siloso tyrimai kainuoja 14,87 Eur (su PVM). Atsakymai užsakovams pateikiami kitą dieną po pristatymo. Be šienainio ir kukurūzų siloso laboratorijoje tiriami ir kiti pašarai: šviežia žalia žolė, šienas, įvairūs priedai prie pašaro – grūdainiai, kombinuoti pašarai ir kt.

LAMMC ŽI Cheminių tyrimų laboratorijoje pluša vyriausiosios laborantės: Rūta Peseckienė ir Laima Norkuvienė.

Išduoda net rekomendacijas

UAB „Pieno tyrimai“ nustato pašarų mitybinę vertę. „Ūkininkai sudaro racioną ir nori pasižiūrėti, kokių priedų pridėti, ko trūksta. Mes galime ištirti 64 pašarų rūšis: 37 stambiuosius pašarus ir 27 koncentratus. Nustatome 21 tyrimų rodiklį. Kai kuriems tyrimams yra išduodamos rekomendacijos, ką daryti kitais metais, kad nepasikartotų problema. Užsakomi standartiniai ir profesionalūs tyrimai. Profesionaliu tyrimu nustatytus pašaro spektro duomenis perduodame Olandijoje veikiančiai laboratorijai. Šis tyrimas – tarptautinis. Jis yra brangiausias. Tyrimų kainos – 28–44 Eur“, – sakė bendrovės kokybės ir informacijos skyriaus darbuotoja Gintarė Pieškienė, paminėdama, kad tyrimai – tai raciono gerinimo įrankis. Užsakovai, bendrovėje tyrimus atlikdami pagal poreikį, gauna didelę grąžą.

ŪP korespondentė Jolita Žurauskienė, autorės, LAMMC ŽI ir LŽŪKT nuotraukos

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.