Gruodžio 22 d., sekmadienis | 24

Karvių melžimas vasarą

Rita Samalionienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Radviliškio r. biuro gyvulininkystės konsultantė
2016-07-20

Lietuvoje ganyklinis laikotarpis trunka maždaug apie gerus penkis mėnesius. Specialistų nuomonė bendra – tai dėkingas laikotarpis pigiam pienui pagaminti. Jei ganymui tinkamai pasiruošta iš anksto (įrengtos derlingos ganyklos, daug šviežiapienių karvių, pasirūpinta girdymu, reikalingais vasaros laikotarpiu mineralais ir pan.), galima primelžti iki 45–50 proc. viso metinio pieno kiekio. Didelius primilžius vasarą skatina šviežia žolė, grynas oras, karvių judėjimas, saulės spinduliai. Stabilų produktyvumą per visą ganiavos laikotarpį padeda išlaikyti ne tik pakankamas kiekis žolinių pašarų, bet ir tinkamai organizuotas karvių melžimas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Karvės labai jautrios ilgam varinėjimui. Jeigu ganyklos nutolusios per 1–1,5 km nuo melžimo vietos, genamos karvės pavargsta ir pargintos melžimui tuoj pat sugula. Ypač jautrūs ilgiems vaikščiojimams produktyviausi gyvuliai. Primilžiai akivaizdžiai sumažėja, kai varinėjimo takai duobėti, akmenuoti. Tuomet gyvuliai junta ne tik didelę įtampą einant, bet ir greitai pradeda šlubuoti. Todėl patartina ganyklas įrengti taip, kad tolimiausias melžiamų karvių ganymo aptvaras nuo melžimo vietos būtų nutolęs ne daugiau kaip 1–1,5 km, o nelygius varinėjimo takus patartina išlyginti ir užpilti bent 5 cm smėlio sluoksniu. Ganyklos turi būti aptvertos tik lygia viela, kad karvės nesusidraskytų tešmens ar spenių, nes dėl tokių traumų prarandama daug pieno.

Kai bandos didelės, jos galėtų būti padalijamos į keletą mažesnių bandų – po 120–200 gyvulių. Šviežiapienių karvių bandą tikslinga ganyti arčiausiai tvartų, nes daug pieno duodančias karves patartina varinėti kuo mažesniais atstumais. Mažiau pieno duodančias karves galima nuvaryti ir į tolimesnius aptvarus.

Ideali situacija, kai ganyklos įrengiamos arti tvartų – tuomet karvių nereikia varinėti, nesikeičia ir darbų organizavimas: racionaliai išnaudojamos turimos melžimo patalpos arba tvarte esančios melžimo linijos, pieno aušinimo įranga, o, esant poreikiui, karves galima patogiai pašerti papildomai. Karvių tešmens sveikatingumui palaikyti labai naudinga vasarą melžti tvartuose tais pačiais melžimo įrenginiais, kaip ir žiemą. Be to, ganyti netoli karvidės ypač patogu ganiavos laikotarpiui einant į pabaigą, kai atvėsta orai, formuojasi šalnos. Tuomet karves parvarius vakariniam melžimui, galima nakčiai palikti tvarte, o į ganyklą išleisti tik atšilus orui, po rytinio melžimo.

Tvartų priežiūra

Vasaros laikotarpiu, išvarius gyvulius į ganyklą, patartina kasmet (pagal poreikį) pasirūpinti smulkiu tvartų remontu, dezinfekcija. Nesvarbu, ar banda didelė, ar maža, vasarą, kai gyvuliai ganosi, tvartus reikėtų dezinfekuoti, nepamirštant kruopščiai mechaniniu būdu nuvalyti paviršių, nes ir pati geriausia dezinfekcinė medžiaga nepaveiks po nešvarumais pasislėpusių patogeninių mikroorganizmų. Galima naudoti įvairias medžiagas, tačiau viena iš laiko patikrintų priemonių yra kalkės. Jų tirpalu balinamos sienos, lubos ir kiti paviršiai. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad, sugrįžus rudenį į tvartus, gyvuliams gali stigti šviesos, todėl patartina nuvalyti dulkes, prilipusius nešvarumus nuo langų bei kitų šviesos šaltinių. Taip pat reikia patikrinti gyvulių stovėjimo vietas, girdyklas, jų sandarumą, mėšlo šalinimo įrangą.

Atliekant tvarto remonto darbus, prie jame esančios pieno surinkimo patalpos gali būti įrengiamos praleidžiamo tipo melžimo aikštelės. Jose įrengiamos pieno linijos, kurios sujungiamos su tvarte esančiais pieno šaldytuvais. Greta melžimo aikštelių įrengiamos priešmelžiminės ir pomelžiminės aikštelės. Joms dažniausiai panaudojami diendaržiai. Pomelžiminėse aikštelėse papildomai gyvuliams šerti gali būti pastatomi loviai.

Kai ganyklos toli nuo karvidžių

Ne kiekvienas ūkis turi galimybę visas ganyklas įsirengti arti tvartų. Kai ganyklos toli nuo karvidžių, tenka karves melžti ten, kur jos ganomos. Tam naudojami stacionarūs arba kilnojami melžimo įrenginiai. Stacionarūs melžimo įrenginiai be jokios abejonės yra patogesni dirbti melžėjoms aikštelėje, ypač lietingu oru. Aikštelės įrengiamos pakilesnėse, nuo vėjų apsaugotose vietose, daromos dengtos ir betonuotos. Tokiame ganykliniame melžimo centre be melžimo vietų gali būti įrengiamos pagalbinės patalpos, pieno šaldytuvai, karvių sėklinimo staklės. Čia melžti galima į melžtuves arba į pieno liniją. Darbai organizuojami kaip ir karvidėje. Tačiau tokiems ganykliniams melžimo centrams reikia beveik tiek pat įrengimų kaip ir tvarte, todėl toks melžimo būdas brangus. Juos verta įsirengti nebent didelę melžiamų karvių bandą turintiems ūkiams ir tuo atveju, jei ganomi plotai sukoncentruoti vienoje vietoje, toli nuo ūkio tvartų.

Dažniau naudojama mobili melžimo įranga. Ji sutaupo daug resursų melžiant ganomų karvių bandą. Įrangą galima naudoti tiek nedidelei bandai iš 20 karvių, tiek 300 karvių bandai. Tai vienintelė galimybė spręsti problemą melžimo procesui, kai karvės ganosi tolimose ganyklose, nes, jeigu remtumėmės specialistų skaičiavimais, 1 kilometras nueito kelio karvei sumažina primilžį 1 litru. Todėl vienintelis ekonomiškai naudingas variantas besiganančią toliau nuo fermos karvių bandą melžti ganykloje.

Verta rinktis įrangą, kuri yra patogi naudoti, nereikalauja didelių fizinių pastangų ją paruošti naudojimui vietoje. Specialistai pataria naudoti taip vadinamus mobilius melžimo kompleksus, kuriuose sukomplektuota visa melžimo įranga, kadangi viena didžiausių problemų ūkininkams norint išlaikyti aukštos kokybės pieną – neleisti pamelžtame piene aktyviai daugintis bakterijoms. Išlaikyti kokybišką pieną padeda melžimo sistemos švara ir greitas pieno ataušinimas. Mobilios melžimo įrangos pasirinkimas šiuo metu jau iš tikro platus, juos gamina švedų, vokiečių, latvių firmos. Mobilūs įrengimai gali būti dyzeliniai arba varomi elektra, tačiau pastaruosius naudoti galima tik ten, kur yra 220 V įtampos šaltinis.

Kai kuriuose ūkiuose, turinčiuose nedaug melžiamų karvių, vis dar naudojami ant pavažų įrengti loviai, prie kurių rišamos karvės. Virš lovių sumontuojamas vakuumo vamzdis, ir karvės melžiamos į melžtuves. Tokie loviai su vakuumo vamzdynu perkeliami į kitą vietą priklausomai nuo karvių ganymo vietos. Jei arti nėra elektros šaltinio, vakuumą sudaro traktoriaus variklis arba melžiama mobiliais melžtuvais, kurie patys sudaro vakuumą. Vis tik taip melžiant užtrunka daug laiko, darbo sąnaudų, nes gyvulius reikia rišti prie ėdžių.

Patogiau karves melžti praleidžiamo tipo melžimo aikštelėse. Jei ganyklos įrengtos sausesnėje vietoje, galima naudoti kilnojamas melžimo aikšteles. Aikštelės yra lygiagretaus praleidžiamo tipo, karvės staklėse fiksuojamos iš užpakalio nuleidžiant lanką. Išleidimo durelėse gali būti įrengti loviai kombinuotiesiems pašarams. Tokioje aikštelėje vienu metu gali būti melžiamos 4–8 karvės. Melžiama melžtuvais į melžtuves arba į pieno liniją. Esant elektros energijos šaltiniui, prie aikštelės atskiroje patalpoje statomas pieno šaldytuvas, įrengiama pieno linijos plovimo sistema, apšvietimas. Staklės ir melžimo vietos uždengiamos. Taip sudaromos geresnės sąlygos melžėjų darbui esant žvarbesniam orui ar lyjant lietui.

Sudėtinga laikytis higienos reikalavimų

Didžiausias karvių melžimo ganykloje trūkumas yra tas, kad sunku laikytis higienos reikalavimų. Pavyzdžiui, anksti pavasarį arba rudenį, lietingu oru karvių tešmenys dažnai būna nešvarūs, purvini ir dėl tos priežasties užtikrinti gerą pieno kokybę yra gana sudėtinga. Jei prie aikštelės nėra šaldytuvo, pamelžtas pienas turėtų būti tuoj pat vežamas į karvidėse esančius šaldytuvus. Jeigu vasarą pamelžtas pienas bidonuose laikomas iki melžimo pabaigos (2–2,5 val.), jis savaime atvėsta iki 27–29 oC. Atvežtas į šaldytuvą toks pienas atvėsinamas tik per 7–9 val. nuo melžimo pradžios. Šiuo atveju nukenčia pieno kokybė, nes baigiasi vos apie 2 val. trunkanti pieno baktericidinė fazė (kai pamelžtame piene mikrobai nesidaugina), kuri labai priklauso nuo pieno temperatūros. Ši fazė pailgėja staiga atšaldžius ką tik pamelžtą pieną.

Pagal Lietuvoje publikuotus straipsnius