Siekiant sudaryti tinkamą aplinką karvėms, labai svarbi drėgmės kontrolė. Tai ypač svarbu statant naujus tvartus ir planuojant didinti bandą.
„Neįtikėtina, kad statybos reikalavimuose tiek daug dėmesio kreipiama į tai, kaip pastatas atrodys, tačiau dar nė vienas pastatas nebuvo išbrokuotas dėl netinkamos ventiliacijos, dėl kurios karvės vėliau ypač kenčia“, – piktinosi vienas iš galvijininkystės valdymo sistemų atstovų dr. Robertson, kreipdamasis į susirinkusiuosius aukcionų mugėje Kambrijoje (Anglija).
Nei vienas pienininkyste besiverčiantis ūkininkas, dalyvaujantis mugėje, neužtikrino, kad jų tvartuose nėra apgadinto nutekamojo latako ar vamzdžio. Siekiant užtikrinti karvėms sveiką aplinką tvarte, reikia atsižvelgti į tris pagrindinius faktorius: drėgmę, šviežią orą ir jo greitį.
„Vanduo iš netvarkingų latakų ir vamzdžių kartu su vandeniu nuo varvančių stogų bei prastai drenuojamų pastatų sukuria drėgną ir šiltą aplinką tvartuose. Virusams plisti geresnės aplinkos ir nesugalvotumei, “ – teigė specialistas. Anot jo, beveik 50 proc. visų karvidžių netinkamos karvėms laikyti. Tad nusižengiama gyvūnų gerovės principams.
Dr. Robertson akcentavo, kad didžiausia problema, su kuria susiduria ūkininkai, siekiantys didinti gyvulių skaičių, – netinkamai sutvarkoma ventiliacija. „Per didelė drėgmė palaiko mikrobų veiklą, skatina jų plitimą, sugeria energiją ir padidina grindų slidumą. Dėl to karvės, judėdamos tvarte, patiria stresą,“ – vardina specialistas.
Pirmiausia reikėtų pasirūpinti ventiliacija ir patikrinti turimus pastatus. „Paprasčiausia rekomendacija – oro įleidimo angos plotas turi būti dvigubai didesnis už oro išėjimo angos plotą. Vienam suaugusiam gyvuliui reikia 1 kv. m oro išėjimo angos ploto. Taigi, 200 karvių reikia 200 kv. m oro išėjimo angos ploto. Geriausiai oro judėjimą užtikrinti įrengiant reikalingą skaičių ventiliacinių angų išilgai kraigo ir sienų,“ – pataria mokslininkas.
Parengta pagal užsienio spaudą