• Temos
• Gyvulininkystė

Karščio streso galima išvengti

Reda Milčiuvienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Konsultavimo paslaugų ir produktų valdymo skyriaus vadovė

2015-08-06

Karščio stresą gyvuliai gali patirti ne tik Viduržiemio jūros baseino regionuose, Centrinėje Europos dalyje, bet ir vidutinio klimato šalyse – Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Jį sukelia aukšta aplinkos temperatūra ir santykinis oro drėgnumas.

Galvijai geriausiai jaučiasi, kai temperatūra yra nuo -13 °C iki +25 °C. Šis temperatūros diapazonas yra optimaliausias galvijų fiziologiniams poreikiams palaikyti, gyvulio temperatūra tuo tarpu būna 38,4 °C–39 °C. Jei aplinkos temperatūra aukštesnė kaip 25 °C (kitų autorių teigimu – per 20 °C), galvijai patiria karščio stresą: pablogėja sveikata, sumažėja produktyvumas, atsiranda zoohigieninių rodiklių pokyčių. Ypač karščio stresui jautrios aukšto produktyvumo karvės. Atlikus tyrimus nustatyta, kad karštą vasarą karvių produktyvumas gali sumažėti net iki 50 proc. (žr. 1 lentelę), karvės sunkiau apsėklinamos – pirmu sėklinimu apsisėklino tik 10–20 proc. patyrusių karščio stresą karvių.

Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad gyvulys patyrė karščio stresą, yra produktyvumo sumažėjimas, pakilusi kūno temperatūra (> 39,4 °C), padažnėjęs kvėpavimas (nuo 80 iki 100 kartų per minutę), nuo 10 iki 25 proc. sumažėjęs SM suvartojimas. Kai karščio streso forma sunkesnė, gyvulys būna apatiškas, kvėpuoja išsižiojęs, švokščia, liežuvis iškištas. Pirmuosius būdingus karščio streso požymius jau galima pastebėti, kai aplinkos temperatūra yra 26,6 °C–32,2 °C, o santykinis oro drėgnumas – nuo 50 iki 90 procentų.

1 lentelė.Faktinis sausųjų medžiagų (SM), pieno primilžio ir vandens suvartojimo pokytis, priklausomai nuo aplinkos temperatūros

Jei sunku nuspręsti, ar gyvuliai kenčia dėl karščio, galima atlikti tam tikrus matavimus. Pamatuojama 10 karvių kūno temperatūra (rektaliai). Jei 7 iš jų kūno temperatūra yra apie 39,4 °C, galima manyti, kad tai pirmi karščio streso požymiai. Karvių kūno temperatūra turi būti matuojama po pietų, kai aplinkos temperatūra yra aukšta. Esant sunkiam karščio stresui, karvių kūno temperatūra yra apie 41 °C.

Taip pat galima pamatuoti ir gyvulio kvėpavimo tankumą. Jei 7 iš 10 karvių kvėpavimo tankumas dažnesnis nei 80 kartų per 1min., tikėtina, kad jos patyrė karščio stresą. Jei daugiau kaip 5 karvių kvėpavimo tankumas yra 100 kartų per 1min., būtina imtis priemonių karščio stresui sumažinti.

Karščio streso mažinimo būdai

Vanduo

Pirmas žingsnis siekiant sumažinti karščio streso poveikį – pasirūpinti ir užtikrinti pakankamą kiekį vėsaus, švaraus vandens. Vanduo yra pirminė pieno gamybos medžiaga, jo piene yra apie 85 procentus. Karvės, pakilus aplinkos temperatūrai, dažniau ištrokšta: vandens išgeria iki 50 proc. daugiau, kai temperatūros ir oro drėgmės indeksas yra apie 80 (žr. 2 lentelę). Lentelėje galime matyti, kad aplinkos temperatūrai kylant nuo 30 iki 35 °C, vandens suvartojama nuo 95 iki 144 litrų. Taigi labai svarbu, kad vėsaus vandens būtų pakankamai.

2 lentelė. Temperatūros ir oro drėgmės indeksas melžiamoms karvėms

Girdyklos ganyklose turėtų būti įrengtos šiek tiek toliau nuo melžimo aikštelių, pavėsyje, kadangi karvės nelinkusios karštu oru daug judėti. Girdyklos dažniausiai įrengiamos netoli pagrindinio tako į tvartą ar šėrimo vietos.

Pavėsis

Pavėsį gali sudaryti medžiai ar dirbtinės priedangos. Svarbu, kad karvės galėtų pailsėti ir pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių. Jos labai mėgsta medžių pavėsį, dažnai būriuojasi aplink juos. Tai nėra gerai, kadangi po kelių metų medis gali žūti, be to, šiose vietose susidaro purvo duobės. Karvėms gulint purvo duobėse po melžimo, kai spenio sfinkteris nebūna visiškai užsidaręs, įvairios bakterijos ir mastito sukėlėjai gali patekti į tešmenį, užteršiamas tešmens paviršius bei gyvulio kailis.

Vienas iš problemų sumažinimo būdų – probleminių vietų aptvėrimas elektriniais aptvarais. Tada šios pavėsingos vietos gali būti naudojamos pakaitomis, leidžiant pradžiūti purvo duobėms. Dirbtines priedangas taip pat rekomenduojama perkelti iš vienos ganyklos vietos į kitą, leidžiant pradžiūti purvo duobėms, jei tai yra įmanoma.

Tvartai

Norint išvengti karščio streso tvartuose, būtina naudoti kompleksą priemonių: vėsų vandenį, užtikrinti gerą oro judėjimą patalpose (ventiliaciją), užleisti užuolaidas ant langų, pro kuriuos patenka tiesioginiai saulės spinduliai. Drėkinant vėsiu vandeniu bei esant gerai ventiliacijai, gyvuliai atvėsinami. Viena svarbiausių sąlygų, naudojant tokią gyvulių vėsinimo sistemą, – įrengti papildomus ventiliatorius, nes kai oras pakankamai nejuda ir patalpoje padidėja oro drėgmė, galima sulaukti atvirkščio rezultato. Vanduo turi būti purškiamas nuo 0,5 iki 3 min. miglos pavidalu, periodiškai. Jis turėtų sudrėkinti gyvulio kailį, bet nebėgti srovele nuo tešmens. Jei nuo tešmens vanduo bėga, jo naudojama per daug. Tai nuostolinga, be to, galima užteršti tešmenį ir sukelti pavojų susirgti mastitu. Purškiant vandenį miglos pavidalu, rekomenduojama išjungti ventiliatorius, kadangi jie gali nupūsti vandens lašelius, tam yra įrengiami automatiniai laikmačiai. Yra paskaičiuota, kad esant karštai dienai ir visą laiką naudojant šią gyvulių vėsinimo priemonę, sunaudojama apie 94–113 l vandens per dieną. Grindys taip vėsinamuose tvartuose turėtų būti padengtos neslidžia danga, kad gyvuliai neslidinėtų.

Šėrimas

Karščio stresas dažniausiai įtakos turi suėdamo pašaro kiekiui. Priklausomai nuo šilumos streso stiprumo, galvijai pasisavina iki 25 proc. mažiau SM. Dėl karščio praradę apetitą, gyvuliai nenoriai ėda, sumažėja išskiriamų seilių kiekis, susidaro neigiamas energijos balansas, o tai potenciali grėsmė acidozei išsivystyti. Svarbiausias tikslas per karščius – užtikrinti didžiojo prieskrandžio veiklą ir išskiriamų seilių kiekį. Norint palaikyti reikiamą energijos kiekį, rekomenduojama gyvulius šerti lengvai virškinamais baltymingais pašarais – koncentratais (neviršyti daugiau kaip 60 proc. visų SM racione kiekio), jauna žole, duoti daugiau mineralų. Gyvuliams pašarai turi būti atiduodami dažniau ir mažesniais kiekiais, ypač tai svarbu šeriant gyvulius silosuotais pašarais, nes karštu oru jie greičiau genda.

Norint išvengti karščio streso, reikia:

• vidurdienį laikyti karves patalpose,
• pasirūpinti pavėsiu (šėrimo zonoje, ganyklose),
• pasirūpinti papildoma oro cirkuliacija tvartuose,
• pagerinti sanitarines priežiūros sąlygas,
• gerai subalansuoti racioną,
• naudoti aukštos kokybės pašarus,
• naudojant visą raciono sistemą (VRS), papildomai įmaišyti vandens,
• kompensuojant elektrolitų netekimą, padidinti mineralų kiekį,
• pagrindinę raciono dalį sušerti vėsesnėmis paros valandomis,
• silosuotus pašarus šerti mažesniais kiekiais (dėl sutrumpėjusio galiojimo laiko),
• geriamą vandenį išlaikyti vėsų ir švarų.