Kaip užtikrinti alpakų gerovę?

2025-09-23

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr. iš „Nemuno alpakos“ ūkio (video iš ūkio), agroakademija.lt

Alpakos – švelnaus būdo, žingeidūs gyvūnai, vis dažniau atrandantys vietą Lietuvos ūkiuose. Tačiau kartu su jų populiarumu kyla ir atsakomybė už tinkamą priežiūrą bei gerovės užtikrinimą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja, lektore dr. Jurgita Autukaite parengė rekomendacijas, kurios padės ūkininkams pasirūpinti šiais egzotiškais gyvūnais.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Laikymo sąlygos

Tvartas, kuriame laikomos alpakos, turi būti sausas, be skersvėjų ir pakankamai erdvus. Vienam gyvūnui rekomenduojama skirti bent 2–3 kv. metrus, o patogumui – dar daugiau, 4–5 kv. metrus. Kadangi alpakos kilusios iš Andų kalnų, jos gana gerai pakelia šalčius, tačiau jų gerovei svarbu pasirūpinti tinkamais pakratais:

žiemą tinkamiausi šiaudai, sulaikantys šilumą,
vasarą pakratus verta keisti smėliu ar žvyru, kad nebūtų perkaitimo.

Tvarte taip pat būtina įrengti:

ėdžias šienui,
pašarų lovelius,
girdymo sistemą, kuri užtikrintų, kad vanduo neužšals net šalčiausiu metu.

Ganykla alpakoms ne mažiau svarbi nei tvartas. Vienam gyvūnui turėtų tekti bent 10 arų ploto, o geriausia – 20–30 arų. Joje turėtų būti:

pastogės nuo saulės ir lietaus,
apsaugoti taškai pašarui laikyti,
galimybė bet kada sugrįžti į tvartą.

Kadangi alpakos ramios, joms tinkamiausios tvoros yra:

medinės, metalinės arba tinklinės, 120–140 cm aukščio,
bet ne elektriniai „piemenys“ – jie šiems gyvūnams netinka.

Mityba

Pagrindinis alpakų pašaras – šienas, o ganymo sezono metu – ganyklų žolė. Be to, būtina naudoti specialius kombinuotus pašarus ir laižomuosius mineralus. Šienas turėtų būti visada prieinamas, o jo struktūra – smulkesnė, nes alpakos pašarą ima lūpomis. Kombinuotų pašarų kiekis normuojamas pagal gyvūno įmitimą ir gamintojo nurodymus.

Veterinarinė priežiūra

Alpakoms būtina užtikrinti nuolatinę veterinarinę priežiūrą. Bent du kartus per metus alpakoms turi būti skiriami A, D3, E vitaminų papildai, o vaikingoms patelėms ir jaunikliams jie būtini dažniau – kas 3–4 mėnesius. Reikalinga reguliari dehelmintizacija, t. y. profilaktinis arba gydomasis gyvūnų nukirminimas naudojant specialius vaistus nuo vidaus parazitų (kirminų, pirmuonių). Dažniausiai tai atliekama 1–2 kartus per metus pagal išmatų tyrimus. Vakcinavimas COVEXIN 10 vakcina vykdoma vieną ar du kartus per metus (pirmą kartą atliekama ir revakcinacija).

Profilaktinės apžiūros metu vertinama:

gyvūno įmitimo būklė,
gleivinių spalva,
odos bei dantų sveikata.

VMVT primena, kad alpakos, kaip ir kiti ūkio gyvūnai, yra saugomos pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą bei Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimus. Tinkama priežiūra užtikrina ne tik alpakų sveikatą ir gerą savijautą, bet ir ūkio tvarumą – sveiki gyvūnai geriau auga, rečiau serga, ilgiau gyvena. Kaip pabrėžia VMVT: tinkama gyvūnų laikymo praktika ir veterinarinė priežiūra yra būtina ne tik gyvūnų gerovei, bet ir ūkinės veiklos tvarumui užtikrinti.

VMVT informacija

Agroakademija.lt rekomenduoja susipažinti su ūkiu, auginančiu alpakas ir puoselėjančiu senąsias tradicijas

„Nemuno alpakos“: ūkis, kuriame puoselėjamos senosios vilnos apdorojimo ir verpimo tradicijos