• Temos
• Gyvulininkystė

Kaip pjauti žolę, kad tai būtų naudingiau bitėms ir drugeliams?

2025-05-26

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Net 34 % ES žemės ūkio paskirties žemės sudaro daugiametės pievos. Šios buveinės atlieka dvejopą vaidmenį – palaiko biologinę įvairovę ir atlieka žemės ūkio funkcijas, pvz., ganyklų ir šieno gamybos. Jų vaidmuo išlaikant laukinius apdulkintojus, pavyzdžiui, bites ir drugelius, taip pat naudingas žemės ūkiui, nes nuo jų priklauso pasėlių, ypač vaisių, apdulkinimas. Tačiau 2020 m. Europos aplinkos agentūros parengtoje ES gamtos būklės ataskaitoje beveik pusės (49 proc.) pievų apsaugos būklė įvertinta kaip „bloga“. Tuo tarpu pastaraisiais dešimtmečiais Europoje (ir visame pasaulyje) pastebimas dramatiškas apdulkinančių vabzdžių skaičiaus mažėjimas keliose pagrindinėse buveinėse, įskaitant pievas.

Pusiau natūralias pievas reikia nuolat tvarkyti, kad jose neaugtų sumedėjusi augmenija ir būtų išsaugotos jų išskirtinės savybės. Paprastai žemės valdytojai tai daro reguliariai ganydami arba šienaudami. Tačiau viso ploto nušienavimas iš karto gali turėti neigiamą poveikį biologinei įvairovei, nes staiga pašalinami maisto ir prieglobsčio šaltiniai. Šią problemą galima sušvelninti kiekvieną kartą šienaujant tik dalį viso ploto. Vienas iš būdų tai pasiekti – rotacinė arba „blokinė“ šienavimo sistema, kai visos sklypo dalys šienaujamos bent kartą per metus, tačiau kaskart paliekama nenušienauta dalis (plačiau apie tyrimą čia). Tradiciškai pjaunama stačiakampio formos aikštelė, kurios padėtis kiekvieną kartą keičiama taip, kad per du ar tris šienavimo ciklus būtų nušienautas visas plotas.

Pastaraisiais metais Belgijos Flandrijos regione buvo sukurta ir taikoma alternatyvi dalinio šienavimo sistema, kurioja naudojamos lenkos, o ne tiesios šienavimo linijos. Tai paprastas, bet novatoriškas metodas, kai pievoje pažymimas takas – sinusas – ir šienaujama išilgai pievos esanti teritorija lenktomis linijomis. Kiekvieną kartą nušienaujama du trečdaliai ploto, tačiau kiekvieną kartą šienaujant keičiasi ploto forma, todėl susidaro nupjautų ir nenupjautų zonų išsibarstymas. Pasak tyrėjų, keičiant šienavimo ciklus erdvėje ir laike, siekiama sukurti įvairias pievų buveines, kuriose būtų maisto ir prieglobsčio vietinei faunai, įskaitant apdulkintojus.

Šiame tyrime mokslininkai lygino blokinio šienavimo ir sinusinio šienavimo poveikį laukinių apdulkintojų (bičių ir drugelių) rūšių gausai ir įvairovei, nagrinėdami šešias poras netoliese esančių vietovių Flandrijoje. Bandomuosiuose sklypuose buvo įvairūs kraštovaizdžio tipai, o poros turėjo panašias žemės dangos kategorijas 0,5 km atstumu aplinkiniuose sklypuose (pavyzdžiui, miesto zonas, vandens telkinius, žemės ūkio paskirties tipus ar pusiau natūralias buveines).

Surinkę pagrindinius duomenis apie augaliją ir apdulkintojus, tyrėjai kiekvienoje poroje viename sklype taikė blokinį šienavimą, o kitame – sinusinį šienavimą, šienaudami du kartus per metus nuo 2019 iki 2021 m. Jie reguliariai atliko kiekvienos teritorijos transektinius tyrimus, kad užfiksuotų bičių, drugelių ir žydinčių augalų rūšis balandžio–rugsėjo mėnesiais – sezono metu, kai bitės ir drugeliai yra aktyviausi. Iš viso jie užregistravo 6 827 bičių ir 4 918 drugelių stebėjimų.

Po vienerių metų jie nustatė, kad apdulkintojų skaičius kiekvienu šienavimo režimu skyrėsi minimaliai. Tačiau antraisiais metais jie pastebėjo gerokai didesnes bičių gausumo, rūšių gausos ir rūšinės įvairovės vertes sinusoidėje šienaujamose vietose. Trečiųjų metų rezultatai sutapo su šia teigiama bičių tendencija, tuo tarpu drugelių gausumas sinuso šienaujamose vietose buvo reikšmingai didesnis antraisiais ir trečiaisiais metais, o drugelių rūšinė gausa ir įvairovė akivaizdi trečiaisiais metais.

Tyrimų duomenys parodė, kad sinuso šienavimas gali būti ypač naudingas tam tikroms bičių ir drugelių grupėms. Pavyzdžiui, pievų specialistai, kurie maitinasi kelių rūšių gėlėmis, ypač klestėjo esant sinuso režimui, pažymi tyrėjai. Jie taip pat pranešė, kad nors teigiamas poveikis buvo pastebėtas tik įprastoms drugelių rūšims, naudą pajuto visos bitės – nuo įprastų iki labai retų (remiantis nacionaliniais Raudonosios knygos vertinimais).

Pasak tyrėjų, šie rezultatai rodo, kad sinusinis šienavimas gali labai efektyviai palaikyti apdulkintojų bendrijas, palyginti su blokiniu šienavimu, o teigiamas poveikis gali pasireikšti greitai, per dvejus ar trejus metus. Jie teigia, kad šis metodas turėtų būti plačiau taikomas tvarkant daugiametes pievas Europoje, o tai skatinanti politika turėtų būti vykdoma plačiau.

Tyrėjai pabrėžia, kad biologinę įvairovę didinantys pievų tvarkymo režimai yra svarbūs kaimo kraštovaizdžiams, kuriuose žemės ūkio ir gamtos apsaugos poreikiai gali konkuruoti tarpusavyje. Jie pažymi, kad pievų plotų gerinimas gali atlikti svarbų ekologinį vaidmenį didinant biologinę įvairovę kraštovaizdžio mastu, o laukiniai apdulkintojai taip pat teikia svarbią ekosisteminę paslaugą apdulkindami įvairius augalus, ypač vaisius. Kaip pavyzdį jie pateikia Flandrijoje paplitusią vyšnią (Prunus spp.), kurią aptarnauja tik laukiniai apdulkintojai.

Šiame tyrime daugiausia dėmesio skirta vidutiniškai sausoms (mesiškoms) pievoms. Ateityje atliekant tyrimus būtų galima įvertinti sinusoidinio šienavimo poveikį kitiems pievų tipams, siūlo mokslininkai, pabrėždami, kad šlapioms pievoms (kurioms gresia pavojus keliose Europos vietovėse) ir didelės gamtinės vertės pievoms gali būti teikiama pirmenybė. Taip pat būtų galima ištirti sinusoidinio šienavimo poveikį kitoms rūšių grupėms.

VšĮ „Žiedinė ekonomika” informacija