Kiek laiko šiais metais dar naudosimės ganiavos teikiamais privalumais – sunku pasakyti. Teorinę 145 dienų ganiavos trukmę kasmet lemia skirtingos meteorologinės sąlygos. Nors iki šv. Martyno, bažnytinės naminių gyvulių globėjo šventės, liaudies kalendoriuje tapatinamos ir su ganiavos pabaiga, dar liko keli mėnesiai, jau metas pradėti galvoti apie pasiruošimą ilgiems žiemos mėnesiams. Juk šių laikų pieno ūkyje svarbu gyvulius ne kuo ilgiau išlaikyti lauke, o bet kuriuo metų laiku gauti maksimalią produkciją ir nepatirti nuostolių pereinamuoju į tvartinį laikotarpiu.
Sparčiai trumpėjančios dienos, vėsios naktys nebeskatina intensyvaus žolės augimo, atolai greičiau nusigano, o ir žolynų pašarinė vertė jau neprilygsta vasaros žolės maistingumui.
Rudenį ūkininkams labai praverčia liucernos žolynų plotai. Ne vienas yra įsirengęs liucernos žolyną ir papildomai šeria juo karves vėlyvą rudenį. Tai gerai ir pačiam žolynui, nes pjaunant vėlesniu liucernų augimo tarpsniu (gausiai sužydėjusias), gaunamas didžiausias derlius bei prailginamas produktyvus liucernų gyvavimas žolyne. Tyrimais nustatyta, kad žydint daugiau negu 50 proc. liucernų, gaunamas didesnis sausųjų medžiagų derlius žaliajam pašarui negu jų žydėjimo pradžioje, kuomet žydi tik 10 proc. augalų. Tačiau, norint išsaugoti žolyno ilgaamžiškumą, reikia žinoti, kad liucernoms turime leisti sužydėti vieną kartą per metus (tai apsaugo jas nuo išretėjimo). Negalima jų pjauti rugsėjį, nes šis laikas liucernų žolynui – kritinis. Geriausiai jos žiemoja nupjautos iki 10–12 cm aukščio, paskutinį kartą nupjauti reikia spalio antroje pusėje.
Nuo rugsėjo antrosios pusės, pereinamuoju į tvartinį periodą laikotarpiu, paprastai tenka pradėti šerti karves papildomai. Tam tinka visi žalieji bei sultingieji pašarai: kukurūzai, vikių ir avižų mišiniai, pašariniai kopūstai, pašarinės ropės, šakniavaisiai su visais savo lapais (tik, aišku, švarūs, nežemėti) ir pan. Rudenį žalieji pašarai būna sultingesni, todėl gyvuliams reiktų pridėti sauso pašaro – šieno arba šiaudų. Papildomai galima duoti ir tvartiniam laikotarpiui pagamintus pašarus (silosą, šienainį), jei jų pagaminta daugiau nei gyvuliams reikės sušerti žiemą.
Jei ūkis yra strategiškai patogioje teritorijoje (t. y. netoli nuo maisto pramonės žaliavas perdirbančių įmonių) ir ūkininkui apsimoka transportuoti maisto pramonės atliekas, jis sėkmingai gali jomis papildyti karvių racioną. Taigi rudenį pašarams papildyti gali būti naudojami cukrinių runkelių griežiniai (apie 30 kg per parą), saladinas (iki 15 kg per parą), žlaugtai (iki 30 kg per parą), bulvių brazdai (iki 15–20 kg per parą). Tačiau visi minėti pašarai turi vieną blogą savybę – greitai genda, todėl juos tenka arba silosuoti (pvz., cukrinių runkelių išspaudas), arba, šeriant šviežius, atsivežti tik tam tikrą per trumpą laiką sušeriamą kiekį. Šeriant karves maisto pramonės gamybos atliekomis, pašaro davinyje neturi trukti sauso pašaro – šieno, šiaudų ar šienainio.
Kai melžiamoms karvėms šerti kombinuotieji pašarai neperkami, o naudojami ūkyje užauginti koncentratai, rudenį į melžiamų karvių racionus reikia „sugrąžinti“ aliejaus gamybos atliekas – sojos, rapsų, saulėgrąžų, sėmenų išspaudas arba rupinius. Į koncentruotus pašarus karvėms jų galima dėti iki 20–25 procentus. Rudeninėje žolėje jau trūksta energijos ir baltymų, todėl racioną reikia papildyti visaverčiais koncentruotais pašarais, antraip gali sumažėti gyvulių produktyvumas.
Keičiantis metų laikams, keičiasi pašarai, todėl tenka atitinkamai pertvarkyti ir gyvulių šėrimą. Apibendrinant norėtųsi dar ir dar kartą priminti ūkininkams – prie naujų pašarų gyvulius pratinkite palaipsniui. Tai reikia daryti pamažu, nes staigus pašarų pasikeitimas sutrikdo virškinimą, prie naujos sudėties racionų galvijų prieskrandžių mikroflora prisitaiko per 10–12 dienų. Prisiminkite tai, nesutrikdykite gyvulių sveikatos ir išvenkite produkcijos nuostolių.
Prasidėjus rudeniui, reikia ne tik atkreipti dėmesį į gyvulių šėrimo pasikeitimus, nepamirškime pagerinti ir jų laikymo sąlygų. Vėstant orams ir rudeniui įsibėgėjant, naktimis pradeda šalnoti. Šalnų metu lauke laikomos karvės gali susirgti ir tokiu atveju bus patiriama nuostolių. Po stiprių šalnų ganomos karvės gali susirgti didžiojo prieskrandžio išputimu. Stipriai apšalusi žolė sukelia viduriavimą, karvės suserga mastitais, pasitaiko netgi abortų atvejų. Ganiavai vėlyvą rudenį reikėtų pasilikti arčiau tvartų esančius ganyklų plotus, kad nakčiai gyvulius patogu būtų parginti į tvartą, kuriame jie gautų papildomo pašaro ir gerai pailsėtų.
Rudenį gyvuliai (prieš uždarant į tvartą) turi būti dehelmintizuojami pagal iš anksto sudarytą ir patvirtintą planą. Jei pavasarį dehelmintizuojama, kad gyvuliai į ganyklas neplatintų invazijos, tai rudenį – kad į tvartus nepatektų helmintais užsikrėtusių gyvulių. Labai svarbu, pasitarus su ūkį aptarnaujančiu veterinarijos gydytoju, parinkti tinkamus antihelmintikus.
Karvių nagos taip pat turi būti reguliariai apdorojamos. Profilaktikos priemonių nuo nagų ligų taikymas pieno ūkyje tapo neatsiejama gero pieno ūkio tvarkymo dalimi. Profilaktiškai nagas karvėms apžiūrėti reiktų bent du kartus per metus – prieš ganiavą ir parginus į tvartus.
Kol dar gyvuliai ganyklose, pats metas apžiūrėti ir, jei reikia, sutvarkyti tvartuose gyvulių stovėjimo vietas – duobėtus paviršius, neveikiančias girdyklas ir pan. Metas pasirūpinti, kad parginus gyvulius žiemai tvarte netrūktų šviesos – pakeisti perdegusias elektros lempas, nuvalyti dulkes nuo veikiančių lempų, voratinklius, nuplauti langus. Reikia sutvarkyti karvidės langus, duris, kad nebūtų skersvėjų, o langai atsidarytų (pagal poreikį). Tada tvarte bus tinkama ventiliacija ir mikroklimatas.
Ne pirmus metus ūkininkaujantys ir ruošiantys žolinius pašarus ūkininkai puikiai orientuojasi, kiek jų, įvertinus galimus sandėliavimo nuostolius, reikia sukaupti, kad žiemą gyvuliai būtų sotūs.
Tačiau rudenį, prieš paruoštų žiemai silosuotų pašarų (šienainio, siloso) naudojimą, tikslinga jų laboratorinius maistingumo ir kokybės tyrimus. Nuo šių pašarų pagaminimo jau būna praėję keli mėnesiai, todėl silosuotų pašarų fermentacijos procesas jau būna pasibaigęs, pašaras stabilus. Iš patirties visi žino, kad nepavykus pasigaminti geros kokybės silosuotų žolinių pašarų, norint išlyginti maisto medžiagų stygių maksimaliai produkcijai gauti, vėliau tenka naudoti daugiau baltymais praturtintų koncentratų. Todėl pravartu iš anksto, žinant siloso tyrimų rezultatus, apsirūpinti reikalingais kiekiais išspaudų (pvz., rapsų), kurių rudenį ir pasiūla didesnė, ir kaina mažesnė.
Pašarų tyrimai, naudojant infraraudonųjų spindulių spektrometrą, pagal ADAS (Anglija) metodiką atliekami Akademijos mstl. Kėdainių r. esančio LAMMC filialo žemdirbystės instituto cheminių tyrimų laboratorijoje. Tyrimo metu nustatomas pašare esančių sausųjų medžiagų (SM) kiekis, organinių medžiagų virškinamumas, energijos, baltymų, pašaro fermentacijos rodikliai. Šių duomenų visumos analizė, padedant konsultantams, leidžia ūkininkui optimaliai suplanuoti koncentruotų pašarų poreikį maksimaliai produkcijai gauti tvartinio sezono metu.
Nors daugelis ūkininkų yra gana išsamiai susipažinę su silosuotų žolinių pašarų gamybos technologijomis, tačiau pašarų tyrimų rezultatai kartais nemaloniai nustebina ir patyrusius, nes juose atsispindi padarytos technologinės silosavimo klaidos, pradelsti silosavimo terminai ir pan. Pašarų tyrimų analizė leidžia ūkininkui tobulinti pašarų gamybos įgūdžius ateityje.
Taigi, pagamintus ūkyje pašarus išties pravartu išsitirti iki šėrimo pradžios. Jei ūkininkai, užimti sudėtingos šių metu rugiapjūtės ir rudeninės sėjos darbais, neturi laiko arba priemonių mėginiams paimti bei pristatyti į laboratoriją, dėl šios paslaugos suteikimo gali bet kada kreiptis į rajono konsultavimo biuro gyvulininkystės konsultantus. Paslaugos išlaidas ūkininkui vėliau padengs didesnės pajamos, gautos primelžus didesnį kiekį pigesnio pieno pagal optimalius, paremtus silosuotų žolinių pašarų tyrimais ir subalansuotus šėrimo racionus.