Gruodžio 22 d., sekmadienis | 24
Kaip išvengti ganiavos laikotarpiu tykančių pavojų
Rita Samalionienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Radviliškio r. biuro gyvulininkystės konsultantė
2021-05-07
Pavasariui įžengus mūsų kraštan, netrukus įsibėgės ganiavos laikotarpis. Tai dėkingas laikas gaminti pigų pieną, tačiau, prasidėjus ganiavai, gyvulių laikytojams atsiranda ir papildomų rūpesčių, susijusių su šio sezono ypatumais.
Ganymas sukelia specifinių sezoninių problemų, kurių nereikėtų ignoruoti, norint, kad bandos būtų maksimaliai produktyvios, o gyvuliai sveiki. Tenka numatyti ir tinkamai pasiruošti galimiems vasaros akibrokštams – vabzdžių antplūdžiui, užsitęsusiems karščiams ar pan. Reikėtų nepamiršti, kad ganomiems gyvuliams gali kilti saugumo pavojų, o ir patys gyvuliai (jei nesilaikoma elementarios darbo saugos taisyklių juos prižiūrint) gali kelti pavojų tiek pačiam savininkui ar samdomam darbuotojui, tiek ir atsitiktiniam pašaliečiui, vaikams.
Elektrinių aptvarų įrengimas
Gana dažnai ganyklos aptveriamos elektriniais aptvarais, kurių pasirinkimas yra platus. Specialistai teigia, kad gerai įrengtas elektrinis aptvaras yra šiuolaikiškas, ekonomiškas, efektyvus ir patogus ganomų gyvulių kontroliavimo prietaisas. Pavasaris – palankiausias metas įsirengti elektrinius aptvarus. Tą padaryti reikėtų dar iki išgenant gyvulius į laukus.
Paprastai instaliavimo darbų trukmė ūkio šeimininkų nenuvargina. Tačiau, norint pasiekti elektrinio piemens efektyvumą, svarbu suprasti, kad elektrinis aptvaras yra sistema ir jį įrengiant turi būti kreipiamas dėmesys į tam tikras svarbias sistemos dalis.
Pagrindinė elektrinio aptvaro dalis yra elektrinis piemuo. Jį reikia rinktis tokį, kuris atitiktų konkrečius poreikius – priklausomai nuo to, koks aptvaro ilgis, kokiems gyvuliams aptvaras skirtas. Lyginant elektrinius piemenis vienus su kitais, svarbu atsižvelgti į jame akumuliuojamą energiją – ji nurodo elektrinio piemens galimybę užtikrinti elektrinio aptvaro apkrovimą ir palaikyti efektyvų elektrinį pliūpsnį gyvūnui prisilietus.
Elektros laidininku yra įvairaus tipo ir storio viela. Kilnojamiems elektriniams aptvarams gamintojai siūlo naudoti plastikinius arba stiklo pluošto kuoliukus. Specialistai tvirtina, kad patikimiausias sprendimas būtų naudoti stiklo pluošto kuoliukus, nes, nulūžus plastikiniam kuoliukui, metalinė jo dalis lieka dirvoje, sukeldama pavojų susižeisti gyvuliams ir pakenkti technikai, o stiklo pluošto kuoliukai lūžta labai retai, maža rizika, kad jų likučiai bus palikti ganykloje.
Elektrinis piemuo negali nepertraukiamai kirstis su elektros oro linijomis. 15–20 metrų horizontaliu atstumu abipus kraštinių laidų elektrinis piemuo turi būti pertrauktas, izoliuotas arba pakeistas elektros srovei nelaidžia tvora, kad nutrūkus ir nukritus laidui ant metalinės tvoros ar laidininko, elektros srovė negalėtų tekėti visu elektrinio piemens laidininku, nes tai keltų grėsmę žmonių bei gyvulių gyvybei. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvairius vielinius aptvarus ir metalines tvoras, gyvulių laikymo aikšteles elektros oro linijų apsaugos zonose galima įrengti tik gavus elektros linijas eksploatuojančios bendrovės raštišką sutikimą.
Teisingai įrengtas aptvaras šeimininkui ne tik nesukels bėdų (jos atsiranda tada, kai kažkuriame procese yra padaroma klaidų), o padės apsaugoti savo ir kaimynų valdas nuo ganomų gyvulių įsilaužimo, pridarant nepageidaujamos žalos.
Pavojus dirbant su galvijais
Kasmet pasitaiko po keliolika atvejų, kai savininkus ar darbuotojus sunkiai ar net mirtinai sužaloja pervaromi ar rišami galvijai. Tiek ūkių savininkai, tiek ir juose dirbantys samdomi darbuotojai turi gerai žinoti saugaus darbo su gyvuliais taisykles, teisingai įvertinti riziką ir nuspėti galimą gyvūno elgesį atitinkamomis sąlygomis. Išprovokuoti gyvulių agresiją gali staigus išgąstis, kraujasiurbių vabzdžių įgėlimai, karštis ar pan., todėl juos prižiūrintys asmenys turi būti pasiruošę adekvačiai vertinti situaciją ir taip išvengti nelaimingų atsitikimų.
Pervarant gyvulius svarbu neįeiti į judančių gyvulių bandos vidų, nestovėti gyvulių judėjimo kelyje, saugotis besibadančių ir agresyvių gyvulių. Uždarant ar atidarant aptvarus reikėtų įsitikinti žmonių ir gyvulių saugumu. Atliekant veterinarines (sėklinimo) procedūras ir siekiant apsaugoti dirbančius šį darbą žmones nuo nenumatyto galvijų elgesio, galvijai būtinai turi būti fiksuojami.
Nagų priežiūra
Kad gyvuliai būtų maksimaliai produktyvūs ir sveiki, rūpintis reikėtų jau nuo pat ganymo pradžios. Labai svarbu buvo dar prieš išgenant gyvulius į ganyklas apžiūrėti ir sutvarkyti nagas. Ganykloje gyvuliai daug judės, jei nagos per ilgos, jos gali įtrūkti, atsiras žaizdų, išsivystys nagų dermatitai. Jausdamas skausmą, gyvulys mažiau judės, suės mažiau žolės, taigi mažiau duos pieno ar nepriaugs norimo priesvorio.
Kraujasiurbių pavojus
Atšilus orams ypač suaktyvėja erkės, uodai, mašalai, musės ir kiti kraujasiurbiai vabzdžiai, kurie kelia rimtą pavojų gyvūnams. Kraujasiurbiai mašalai skraido dideliais būriais ir puola gyvulius. Mašalų įkandimai yra labai nuodingi ir skausmingi, ypač galvijams. Sukandžioti gyvuliai būna neramūs, dreba, įkąstos vietos sutinsta. Gausūs vabzdžių įkandimai gali sukelti alergiją, dėl kurios patinsta gyvulio liežuvis, gerklos, atsiranda dusulys, sutrinka virškinimas, širdies darbas, pakyla temperatūra, gyvulys gali net nugaišti.
Pastebėję smarkiai mašalų sugeltą gyvulį, nuveskite jį į vėsią vietą, pavyzdžiui, tvartą, apipilkite šaltu vandeniu, ant galvos dėkite šaltą kompresą ir kvieskite veterinarijos gydytoją. Vabzdžių įkandimo vietas tepkite priešuždegiminiais tepalais. Prevencijai reikėtų apdoroti gyvulius insekticidiniais preparatais nuo vabzdžių.
Birželio–rugpjūčio mėnesiais galvijus puola gyliai. Gylių patelės padeda apie 800 baltų kiaušinėlių ir juos po vieną priklijuoja ant galvijų plaukų. Iš kiaušinėlių vystosi lervos, kurios pasimato ir tampa apčiuopiamos ant galvijų nugaros tik kitais metais – balandžio, gegužės mėnesiais. Guzeliais (inkštirais) stipriai apsikrėtusio gyvulio nugara, juosmuo tampa gumbuoti. Inkštiruoti galvijai liesėja, blogai ėda, silpsta, sumažėja pieningumas, priesvoriai. Gylių skraidymo laikotarpiu kas 20 dienų galvijus reikia apdoroti preparatais nuo vabzdžių.
Laisvas judėjimas ir saulės spinduliai teigiamai veikia gyvulių sveikatą. Tačiau reikia nepamiršti, kad tiesioginiai saulės spinduliai, ypač pirmomis ganymo dienomis, gali pažeisti spenių ir tešmens odą. Kad taip neatsitiktų, rekomenduojama naudoti apsauginius, odą minkštinančius tepalus, kremus. Ūkininkai turi pasirūpinti, kad, užėjus kaitrai, gyvuliai nevargtų saulėje. Paprasčiausia išeitis – ganyti bandą pakrūmėse, po medžiais. Gyvuliui visą parą neturi trūkti vandens. Skysčių trūkumas ne tik turi įtakos pieno kiekio mažėjimui, bet ir gali sukelti pavojų gyvulio gyvybei (karvei per parą reikia bent apie 50 litrų vandens).
Ganomus pamiškėse gyvulius gali apkandžioti pasiutligės virusu infekuoti laukiniai gyvūnai (lapės, mangutai). Susirgus vienam gyvuliui šia užkrečiama liga, kyla pavojus visiems gyvuliams ir žmonėms, turėjusiems su juo kontaktų. Ypač pirmomis ligos dienomis aktyvus virusas plinta su sergančiojo seilėmis, kurios ir būna vienas ligos požymių.
Pirmieji užsikrėtusio gyvulio ligos požymiai – pakitęs elgesys, sumažėjęs apetitas. Pasiutlige užsikrėtę gyvuliai agresyviau elgiasi, leidžia neįprastus garsus, atsiranda maisto rijimo sutrikimų, seilėjasi. Vėliau akivaizdžiai sumažėja apetitas, atsiranda pusiausvyros sutrikimų, prasideda traukuliai, ir gyvulys nugaišta. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, būtina kuo skubiau gyvulį atskirti, kad nebūtų kontakto su kitais bandos gyvuliais ir ant jų nepatektų seilių bei kviesti veterinarijos specialistą.
Ir dar šis tas
Ganiavos laikotarpiu galvijai privalo laisvai prieiti prie laižomos druskos ir gauti pakankamai vandens. Kiekvienam suėdamų pašarų sausųjų medžiagų kilogramui karvė turi gauti maždaug po 5–6 litrus vandens, o per parą – ne mažiau kaip 45 litrus, neskaitant vandens, kurio gauna su žole, antraip suėdama mažiau žolės ir mažėja produktyvumas.
Visuomet apsimoka gyvulius apdrausti. Retą vasarą apsieinama be audrų, žaibų, škvalų, daug žalos padaro vilkai. Stengiantis apsaugoti ūkyje turimus gyvulius nuo galimų pavojų, draudimas aktualus visiems gyvulininkyste besiverčiantiems ūkiams, nes gyvuliai – pagrindinė gamybos priemonė, pagrindinis ūkininko pajamų šaltinis.
Jei turite klausimų
Turite klausimų, kaip subalansuoti galvijų šėrimą ar kaip valdyti galvijų bandą, o galbūt esate susirūpinę bandos sveikatingumu? Kreipkitės į LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro gyvulininkystės specialistus. Į ūkį mobilia laboratorija atvykę specialistai ištirs gyvulių sveikatingumą, pieno kokybės rodiklius, ūkio pašarų bazę, nustatys ankstyvą veršingumą ir patars reprodukcijos gerinimo klausimais, įvertins melžimo įrangos tinkamumą ir gyvulių laikymo sąlygas. Atsižvelgdami į gautus rezultatus, suteiks profesionalias rekomendacijas.
Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti
Žolynas produktyvus ar ne? Patarimai ūkyje
Karvė – ne bebras, medžių negraužia. Žolynų įvertinimas
Žolynų įrengimas ir priežiūra: kaip pasiruošti ir ką apmąstyti
Žolynų įrengimas: kaip pasirinkti tinkamą veislę
Pagal Lietuvoje publikuotus straipsnius
