Kaip išsaugoti veršelius ir išvengti jų praradimų

Laura Jodokienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresn. gyvulininkystės specialistė

2021-11-22

Veršelio atvedimas – normalus fiziologinis procesas, kuris turėtų pasibaigti savaime. Jeigu veršelio padėtis gimdoje yra taisyklinga, veršiavimasis be žmogaus pagalbos gali trukti iki 3–4 valandų. Vis tik, kartais tenka suteikti pagalbą, jei atsivedimas užsitęsia ar pastebimos patologijos.

Reikėtų atminti, kad atvestas veršelis yra naujagimis, todėl jį supanti aplinka sukelia daug iššūkių. Yra susidariusi nuomonė, kad mėsinis galvijas gali gyventi bet kur, ėsti bet ką, jam nebaisus 40 laipsnių šaltis ar karštis. Taip, šių gyvūnų adaptacija yra tokia, bet kraštutinumų tikrai nereikia.

Aklimatizacija

Veršelis pirmomis gyvenimo dienomis turi aklimatizuotis, jį neigiamai veikia labai didelis tiek šaltis, tiek karštis. Kaip užtikrinti optimalią temperatūrą, jau kiekvieno ūkininko reikalas, tačiau lauke auginamiems mėsiniams galvijams pašiūrė yra būtina. Veikiant šalčio stresui, šalia kitų problemų kyla pati svarbiausia – blogėja krekenų įsisavinimas. Tuomet praėjus savaitei ar dviem po atvedimo, pradeda ryškėti veršelio ligos požymiai. Tvarte labai svarbus santykinis oro drėgnis. Gal ne visuomet ūkininkui pavyks užtikrinti idealų drėgnį tvarte, bet pernelyg didelės drėgmės būtina išvengti. Kai drėgna ir šilta, yra pačios palankiausios sąlygos blogai mikroflorai daugintis. Todėl bent jau drėgmę būtina pašalinti iš patalpos.

Veršelių mirtingumas yra labai svarbus rodiklis, nuo kurio priklauso viso ūkio pelnas, o svarbiausia – karvės sveikata ir produktyvumas. Jei karvė atveda negyvą arba labai silpną veršelį, sumažėja karvės kūno masė, sunkiau priauga svorio, sulėtėja lytinių organų atsistatymas po apsiveršiavimo, pailgėja laikotarpis iki apvaisinimo, laikotarpis tarp dviejų veršiavimųsi pailgėja vidutiniškai apie 13 dienų. Pieninių karvių bandose sumažėja pieno produkcija, o mėsinių galvijų –priesvoris, todėl patiriama didelių nuostolių. Nesėkmingas veršiavimasis arba gimusio veršelio gaištis turi įtakos padidėjusiai mastito, plaučių ligų, gimdos uždegimo, pogimdyvinių komplikacijų, sutrikusio lytinio ciklo rizikai.

Ko nepamiršti?

Nebus taip, kad visada išsaugotume 100 proc. ūkyje atvestų veršelių, nes bus tam tikrų priežasčių, dėl kurių veršelių neteksime. Gali būti kalta motina, taip pat bulius ar aplinka, netinkamas šėrimas. Pasitaikys ir tokių atvejų, kai veršelių ūkyje gaišimo priežastis nebus išaiškinta. Tačiau reikėtų stengtis išsaugoti karvę, kuri to verta, kad ateityje ji galėtų atvesti sveikų veršelių. Reikėtų nepamiršti, kad negalima kergti ar sėklinti telyčių ir karvių su pernelyg stambiu buliumi ar kergti labai jaunų telyčių, būtina paisyti amžiaus ribos, kai pasiekiama fiziologinė ir lytinė branda.

Pasitaiko atvejų, kai karvės veršingumas užtrunka ilgiau negu 9 mėn. Pernešiotam veršeliui gali būti sunkiau adaptuotis, todėl į tokį jauniklį reikia ir kitokio požiūrio, pvz.: galbūt atskirti jį nuo bandos, su mama dieną ar dvi palaikyti atskirai, pakreikti daugiau pakratų, kad sumažintume drėgmę.

Taip pat ūkininkui svarbu nepamiršti apžiūrėti mėsinės karvės tešmenį – ar nesutinęs, ne per daug pritvinkęs. Tai svarbu, kad vos atvestas veršelis galėtų iškart gauti pirmųjų krekenų, nes jei tešmuo sutinęs, speniai per dideli, jei karvė jaus skausmą, veršelis negalės žįsti.

Veršiavimosi problemos dažniausiai kyla dėl ūkininkų patirties stokos ir per didelės meilės gyvuliams: neretai prieš veršiavimąsi karvės per daug šeriamos, problemų kyla ir dėl ir pernelyg gero pašaro. Tuomet vaisius užauga didelis ir karvės pačios neapsiveršiuoja.

Padėjus karvei veršiuotis, visada būtina jausti saiką, naudojant jėgą. Neretai būna, kai dėl nekvalifikuotos pagalbos plyšta karvės gimda ir lūžta jauniklio kojos. Jeigu pamatome veršelio kojeles, nereikia skubėti jo traukti. Jeigu gimdos kaklelis nebus atsidaręs, suplėšysime ją, prasidės endometritai, karvė negalės susikergti kitais metais. Taigi, iškilus problemoms, geriau į pagalbą kviestis veterinarą. Būna, kad visas dėmesys nukreipiamas į veršelio ištraukimą. Tačiau gyvulio augintojas turėtų atkreipti dėmesį ir į karvės lytinius takus. Ištrauktas veršelis privalo kvėpuoti, tačiau jeigu jis per ilgai užsibuvo pakeliui į gyvenimą, būtina pašalinti skysčius ir gleives iš burnos ertmės, o jeigu karvė nelaižo jauniklio ir jo nestimuliuoja, ūkininkas pats turi tai daryti. Jeigu reikia gaivinti, ant veršelio viršutinės dalies užpilkite pusę kibiro labai šalto vandens, tai suaktyvins kvėpavimo centrus.

Veršelį reikia apsaugoti nuo ligų sukėlėjų

Bambagyslė yra infekcijos vartai į veršelio organizmą. Uždarykite vartus į veršelio organizmą: jeigu bambagyslė per ilga, jeigu ją reikia nukirpti, būtina ir dezinfekuoti. Labai svarbu ir veršiavimosi gardo higiena, gardas turi būti sausas ir švarus, reikia negailėti švarių šiaudų. Jei visos šios sąlygos bus išpildytos, bamba problemų nekels.

Viduriavimas – viena dažniausių veršelių problemų. Tai fiziologinis dalykas, kai veršelio organizmas bando pašalinti iš savęs tai, kas yra blogai. Jeigu į organizmą pateko kažkas nuodinga, veršelis bando tai atskiesti gausiai gerdamas vandenį ir jį šalindamas. Todėl iškart stabdyti viduriavimą kartais nėra gerai, nes užkratas lieka organizme. Pirmiausia reikėtų rasti viduriavimo priežastį, tam yra įvairių greitųjų testų. Įvertinti, ar veršelis labai stipriai nusividuriavęs, galima pasižiūrėjus į akis ir atlikus vadinamąjį odos testą. Lietuvos bandose tarp ligų sukėlėjų vyrauja virusai rota, koronavirusai bei bakterijos E. coli, salmonelės ir klostridijos. Veršelis tvarte niekada neaugs steriliai, bet svarbu, kad mikroorganizmų koncentracija neviršytų leistinos. Taigi, būtina zoohigiena, dezinfekavimas, švarūs pakratai ir visa kita.

Veršelį nuo visų užkrečiamųjų ligų ir nuo to, kas jam svetima ir nepriimtina, apsaugo imunitetas, kuris susiformuoja, jeigu vos gimęs jauniklis gauna reikiamą kiekį kokybiškų krekenų. Telyčių krekenos būna prastesnės kokybės, jų kiekis mažesnis. Krekenų kokybė pablogėja ir po cezario pjūvio operacijos.

Didelių ūkių savininkai jau vakcinuoja užtrūkusias karves, jų krekenos įgyja antikūnų nuo vienos ar kitos ligos. Tačiau tam būtina profesionali veterinarijos gydytojo konsultacija, kad būtų sudaryta vakcinavimo schema. Pasiryžus vakcinuoti, būtina tai daryti nuosekliai, kitaip naudos nebus. Yra ir tam tikrų veršelių ligų, nuo kurių vakcinos neapsaugos. Viena tokių – vadinamoji ankilozė, kai užsilenkia veršelių sąnariai. Yra trys ligos laipsniai. Jeigu veršelis dar sugeba pats atsikelti, jis išgyvens. Jeigu pats neatsistoja, bet sugeba šiek tiek vaikščioti, galima padėti. Esant trečiojo laipsnio ankilozei, jau niekas nepadės.

Dar viena veršelių praradimo priežastis – apsigimimai, kai kryžminamos skirtingos veislės, todėl reikia būti atsargiems. Apsigimimus lemia ir buliai, todėl jeigu ūkyje pasitaiko daugiau apsigimimų, reikia pažiūrėti, ar tai ne to paties buliaus palikuonys.

Svarbiausios taisyklės, kai akušerinę pagalbą teikia ūkininkas ar ūkio darbuotojas

* Teisingai nustatyti vaisiaus padėtį, poziciją ir pirmeigą.

* Karvei pradedant veršiuotis, labai svarbu laikytis švaros: nusiplauti rankas ir jas dezinfekuoti, akušerines virvutes pamirkyti kalio permanganato tirpale.

* Veršelį reikėtų traukti tik stangų metu. Jeigu stangų nėra ar jos silpnos, veršelio traukti negalima.

* Draudžiama rišti virveles prie tvoros, traukti pernelyg smarkiai, nes galima sužaloti ir karvę, ir veršelį.

* Jeigu jauniklio nepavyksta ištraukti per 15–20 min. arba jo padėtis ir pozicija gimdoje yra netaisyklinga, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos specialistą.

Tik veterinarijos gydytojai profesionaliai gali priimti veršelį esant apsunkintam atvedimui, kaip ir nuspręsti dėl cezario pjūvio būtinybės. Laiku atlikus šią operaciją, padidėja tikimybė išgyventi ir vaisiui, ir motinai, sumažėja galimų komplikacijų rizika vėlyvuoju periodu po veršiavimosi. Derėtų nepamiršti, kad, naudojant per didelę jėgą, suteikiant pagalbą veršiavimosi metu, galima pažeisti ne tik šlaunies nervą, bet ir kitaip sužaloti, pavyzdžiui, sulaužyti veršelio šonkaulius, šlaunikaulį, suplėšyti karvės makštį, dėl ko vėliau gali prasidėti vidinis kraujavimas. Taigi, neatsakingai teikiant akušerinę pagalbą, galime prarasti ne tik veršelį, bet ir potencialiai ekonomiškai vertingą karvę ar telyčią, tuo pačiu – ir ūkio lėšas.

Parengta pagal Lietuvoje publikuotus straipsnius