Ką vertėtų žinoti importuojant grynaveislius mėsinius galvijus

Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje tampa vis populiaresnė: mėsinių ir jų mišrūnų auginama jau beveik 180 tūkst., iš jų grynaveisliai galvijai sudaro beveik 46 tūkst. Nors Lietuvoje šiuo metu auginama 19 skirtingų veislių galvijai, populiariausi išlieka limuzinai, šarolė, aubrakai, angusai, simentaliai, herefordai, hailendai.

Mėsinės galvijininkystės plėtrą Lietuvoje paskatino mažesnis darbo jėgos poreikis, reikalingas šiems galvijams prižiūrėti, bei gyvulininkystės patvirtinimas prioritetine žemės ūkio šaka. Šią žemės ūkio šaką galima laikyti jaunų žmonių verslu, nes didelė dalis pradedančių ir laikančių mėsinius galvijus – jauni žmonės. Tai vienas iš svarbiausių ateities žemės ūkio verslų. Grynaveislių mėsinių galvijų skaičiaus didėjimą skatina Valstybės parama mėsiniams galvijams įsigyti.

Daug aukštos genetinės vertės galvijų įsigyjama užsienyje. Grynaveisliai mėsiniai galvijai yra brangūs, todėl labai svarbu juos perkant teisingai pasirinkti, kad nebūtų patiriami dideli nuostoliai dėl netinkamo galvijų pasirinkimo. Reportaže – apie tai, į ką reikia atkreipti dėmesį perkant grynaveislius mėsinius galvijus iš užsienio, kokie dokumentai reikalingi, siekiant gauti valstybės paramą už juos, ir kaip apsaugoti savo mėsinių galvijų bandą nuo susirgimų.

Patirtimi dalinasi gyvulininkystės ir veislininkystės specialistai: Šveicarijos mėsinių galvijų asociacijos kilmės knygos skyriaus vadovė bei mėsinių galvijų asociacijos valdybos narė Svenja Strasser, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Gyvūnų veislininkystės koordinavimo skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė, Lazdijų ūkininkas Remidas Jungevičius, LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis.

Gyvulininkystės paslaugų vadovė Vilma Živatkauskienė, oper. Egidijus Vilkevičius