Iš komandiruotės grįžus: ūkininkavimo sėkmė – darnus estų šeimos darbas

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2020-09-21

© LŽŪKT nuotr.

Visi trys Dagmaros Linde šeimos ūkiai užima apie 1000 hektarų. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai ir rajonų biurų konsultantai lankėsi mažiausiame – 370 ha ūkyje. Šeima augina 460 grynaveislių alberdynų-angusų ir herefordų bandą. Jų ūkininkavimo sėkmė yra darnus visos šeimos – tėvų ir dukros su sūnumi – darbas.

Daugiausia ūkio plotų užima žolynai, skirti ganykloms ir galvijų pašarui. Taip pat sėjama kviečių. Darbuotis padeda 3 samdomi darbininkai.

Apie ūkį pasakoja ūkininkės Dagmaros Linde dukra Margit

„Esame mažiausiame iš trijų mūsų šeimos ūkių. Jame anksčiau laikėme pienines karves. Ūkininkauti mūsų šeima pradėjo 1991 metais. Čia gyveno senelis. Ūkininkavimo pradžioje tėvai turėjo 16 ha žemės, nusipirko 2 karves, pastatė pirmą tvartą, kuriame planuota laikyti 26 melžiamas karves, bet vėliau nusprendė jų atsisakyti. Mamai buvo per sunku. Be to, dėl mažo pieno kiekio į ūkį nenorėjo važiuoti supirkėjai“,– apie ūkininkavimo pradžią pasakojo Dagmaros Linde dukra Margit, kuri su mama rūpinasi gyvulių priežiūra, o tėvas ir brolis atlieka kitus darbus, prižiūri ūkio techniką.

Auginami alberdynai-angusai ir herefordai

Pasak Margit, minėtas veisles ūkininkai pasirinko todėl, kad alberdynai-angusai geriau pasisavina pašarus priaugdami svorio, o herefordai yra atsparūs ligoms ir nereiklūs pašarams. Bandos buliai – grynaveisliai. Karvės, priklausomai nuo metų laiko, veršiuojasi ir tvarte, ir lauke. Per žiemą tvarte kaupiamu kraikiniu mėšlu tręšiami ūkių laukai.

Jaunoji ūkininkė minėjo, kad neparduoda senų herefordų ir pieninių karvių, nes jos labai gerai prižiūri mažus veršelius.

Herefordai ganosi drauge su juodmargėmis

Kalbėdama apie gyvulių pašarus, Margit sakė, kad kartą per mėnesį patikrina, ar nėra pažeistų rulonų. Jei tokių randa, stengiasi pirmiausia sušerti gyvuliams. Koncentruotų pašarų gyvuliams neduoda.

Gyvulius ūkininkai parduoda mėsos perdirbimo įmonei, su kuria yra pasirašę sutartį. Už 1 kg gyvo svorio mokama 2,50 Eur.

Margit pasakojo, kad ilgiausiai galvijai auginami 2 metus, nes senesnių žema supirkimo kaina. Gyvuliai realizuojami, kai skerdenos svoris siekia 250 kilogramų.

„Kadangi galvijų veislės išgrynintos, planuojame parduoti ir veislei“, – apie planus kalbėjo Margit.

Preciziškai prižiūrima technika tarnauja ilgai

Ūkio technika perkama naudojantis Europos Sąjungos parama. Pasak Margit, už savas lėšas ją įsigyti yra brangu. Projektus parengti ir paraiškas užpildyti padeda konsultantai. Jie konsultuoja ir darbų saugos klausimais.

Pasak Margit, tėvas labai mėgsta tvarką. „Kai darbininkai išeina, jis iš virtuvės atsineša rankšluosčius ir apvalo per dieną dirbusią techniką“, – pasakojo ji.

Puikus geros technikos priežiūros pavyzdys – ūkyje iki šių dienų išsaugotas ir 48 metus tebeveikiantis Margit senelio traktorius.

„Mūsų ūkininkavimo sėkmė – darnus visos šeimos darbas“,– sakė Margit. Didelį dėmesį skirdami nepriekaištingai tvarkai, jie tapo pavyzdžiu kitiems šalies ūkininkams – ūkis 2018 m. buvo nominuotas geriausiu Estijoje.