• Temos
• Gyvulininkystė

Iš komandiruotės grįžus: trys dešimtmečiai su avimis ir Šarolė galvijais

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2020-08-20

© LŽŪKT nuotr.

LŽŪKT specialistai ir rajonų biurų konsultantai lankėsi 150 ha Ilonos ir 170 ha jos sūnaus Kristapo Lecių šeimos ūkiuose, Latvijoje. Čia auginami mėsiniai galvijai, avys, grūdiniai augalai ir žolynai. Darniai darbuojasi net trys kartos.

Ūkyje tėvai augina Šarolė mėsinius galvijus ir avis, sėja joms šiek tiek grūdinių augalų. Didžioji ūkio dalis skirta ganykloms.

Sūnus Kristapas ruošia gyvuliams šieną ir pašarus, prižiūri techniką. Pasinaudojęs ES parama jauniesiems ūkininkams, jis įkūrė savo ūkį ir 170 ha augina žieminius ir vasarinius kviečius. Už ES pinigus pirko kombainą ir žemės.

Senelė mezga kojines, pirštines ir šalikus, kuriais aprūpina šeimą ir parduoda.

Augina Šarolė galvijus

Šeima ūkininkauti pradėjo 1992 m., turėjo 40 ha žemės. Tuo metu augino 6 avis ir 1 pieninę karvę. Dabar augina 300 avių ir 80 Šarolė mėsinių galvijų bandą. „Mums labai patiko Šarolė, nes jie mėgsta rutiną: paėsti, pamiegoti, atsigerti. Jiems nieko daugiau nereikia. Bandos jautis – grynaveislis. Jis apsėklina 42 karves“, – apie pasirinkimą pasakojo Ilona.

Banda šeriama šienu, vasarą jų racionas – tik ganyklos žolė. Taip pat duoda mikroelementų ir druskos. Koncentruotais pašarais nešeria. „Kombinuotųjų pašarų ar miltų jiems duodame tik tuomet, kai lauke -25 ^oC. Žiemą šeriame silosu ir šienu“, – šėrimo ypatumus komentavo ūkininkė.

Ūkyje telyčaitės nuo karvės atskiriamos 6 mėn., auginamos 2 m. ir tuomet leidžiamos prie jaučio. Jautukus atskiria 8 mėn., į aukcioną atiduoda, kai sveria 400 kg. Už gyvos mėsos kilogramą aukcione gauna 2,40–2,50 Eur.

Šeimininkei pašaukus, iš miškelio atbėgo ir ilgokai pozavo visa banda

Karvės veršiuojasi per visus metus, todėl kas 2–3 mėn. jautukus galima išvežti ir gauti pinigų. Pasak ūkininkės, šiuo metu Latvijoje labiau apsimoka parduoti mažus jautukus.

Visus pašarus ūkininkai ruošia patys. „Rulonų kasmet padarome daugiau nei reikia, 2018 m. buvo sausra, turėjome rezervo, tai išsisukome. Šiais metais 400 rulonų jau galime parduoti“, – pasakojo Ilona.

Ūkio žolynai intensyviai prižiūrimi. Jie tręšiami mėšlu, 3 metus gaminamas silosas, o po to į tuos plotus sėjami grūdiniai augalai.

Beveik trys dešimtmečiai skirti avims

Beveik visos avys mėsinės. Anksčiau ūkininkai laikė latviškų veislių avių, bet jų problema – riebalai, kurie nesuperkami. Kvapas jau antroje vietoje. Pasak ūkininkės, kad jo nebūtų, reikia žiūrėti, kad žiemą avims nebūtų peršilta.

Dabar laiko Sulfokus. Iš Olandijos pirko grynaveislį aviną. Planuoja avis suskirstyti į grupes, kurių kiekviena turės po tokį aviną.

„Yra buvę, kad per dvi savaites sulaukėme 100 ėriukų. Kasmet būna ir trynukų, o aš labiausiai džiaugiuosi, kai gimsta du, nes vienas būna gana didelis, du – normalūs, o trys – labai menki. Pernai vienas gimė net 9 kg. Avies nepavyko išgelbėti, o avinuką, kurį pavadinime Šefu, teko maitinti iš buteliuko, todėl jis prieraišus kaip šuniukas“, – pasakojo ūkininkė.

Pradžioje kirpti avis bandė patys. Ūkininkė sakė, kad per dieną ji galėjusi nukirpti tik 6 avis, o 100-ui nukirpti reikėjo mėnesio, todėl šiuo metu jie perka kirpimo paslaugą, ir 100 avių nukerpama per dieną. Avys kerpamos 2 kartus per metus ir neplauta vilna iškart pristatoma į Latvijoje veikiantį fabriką. Per metus surenkama 1 t vilnos. Atgal parvežami įvairiomis spalvomis nudažyti siūlai. „Mezgame kojines, pirštines, šalikus. Juos parduodame. Mūsų senelei tai labai patinka. Taip pat norintys gali ir siūlų nusipirkti“, – sakė Ilona.

Avytės atskiriamos nuo motinos. Pasak ūkininkės, nereikia, kad priaugtų svorio, joms svarbiausia – grynas oras.

Visi avinukai laikomi fermoje. Jie intensyviai šeriami, nes turi labai greitai priaugti svorio. „Pernai į Estiją pardavėme 50 avinukų, per 4 mėn. užaugusių iki 55 kg, pats menkiausias 3 mėn. svėrė 28 kg. Taigi avinukų mes ilgai nelaikome. Ilgai laikomos tik ėriavedės“, – sakė Ilona.

Atliekamas bandymas

Diskutuoja LŽŪKT Tauragės r. biuro augalininkystės konsultantas Petras Kulikauskas ir jaunasis ūkininkas Kristapas.

Kristapo ūkyje nuo 2017 m. Latvijos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atlieka 5 m. trunkantį bandymą. Tiriama, kokią įtaką skirtingas žemės dirbimas turi ligų ir kenkėjų plitimui, derliui ir ekonominiam efektyvumui. Naudojamos trys skirtingos žemės dirbimo technologijos: ariama; vienais metais ariama, o kitais minimaliai įdirbama; tik minimaliai įdirbama. Ekonominius skaičiavimus atlieka augalininkystės konsultantė Brigita Skujina.

LŽŪKT Technologinio skyriaus vadovas Rimas Magyla dėkoja augalininkystės konsultantei Brigitai Skujiņai (pirma iš kairės) ir ūkininkei Ilonai Leciai už pasidalijimą patirtimi.

Kartą per metus ūkyje organizuojamos lauko dienos, kuriose noriai dalyvauja regiono ūkininkai. „Šiemet buvo per nuotolį. Ūkininkai apgailestavo, nes tiesioginis bendravimas labai reikalingas. Jie laukia, kada bus pakviesti pas mus“, – pasakojo Ilona.

Paklausta, koks jos išsilavinimas, Ilona sakė baigusi gyvenimo mokyklą. Ji lankė labai daug įvairių kursų. „Jei pas mus kažkas atsitinka, ieškau, ką padariau neteisingai, kad nepasikartotų. Visų atsakymų negaunu, nes reikia ieškoti ne tik Latvijoje, o visame pasaulyje“, – problemų sprendimo globalumą akcentavo ūkininkė.