Ir smulkiuose ūkiuose galima pelningai ūkininkauti

Punskas – nedidelis miestelis, nuo Lietuvos sienos nutolęs vos dvidešimt kilometrų. Didžiąją vietos gyventojų dalį sudaro lietuviai, todėl lietuvybės tradicijos čia itin gilios. Miestelis, priklausantis Palenkės vaivadijai, garsėja ir tuo, kad čia dirba itin darbštūs ūkininkai.

Palenkės vaivadijos ūkininkų rezultatai Lenkijos lygmeniu maloniai stebina, nors ūkininkavimui gamtinės sąlygos (dirvožemio kokybė, kalvotumas ir kt.) nėra labai palankios. Tačiau žemdirbiai čia nenuleidžia rankų, turėdami menkus išteklius, gauna optimalią naudą. Palenkės ūkiuose dirba kelių kartų ūkininkai.

Vaivadijoje yra 92805 ūkiai, vidutinis ūkio dydis – 11,3 hektaro. Taigi vyrauja maži ir vidutiniai ūkiai, kurie sudaro 86 proc. visų ūkių. Didžioji dalis ūkininkų verčiasi pienininkystę, todėl žemės ūkio naudmenų struktūroje itin daug pievų ir ganyklų.

Vieni populiariausių žemės ūkio augalų – kukurūzai, iš kurių ruošiamas pašaras galvijams, jų pasėliai sudaro apie 41,1 proc. vaivadijos pasėlių. Palenkės vaivadija – viena pirmaujančių Lenkijoje gyvulininkystės produkcijos gamybos srityje.

Intensyviausiai dirbama pieninės galvijininkystės srityje – vaivadijos ūkiuose yra apie 500 tūkst. melžiamų karvių. Palenkėje pagaminama daugiau nei 20 procentų viso Lenkijos pieno. Spalio pradžioje Zarasų krašto ūkininkai, lydimi Palenkės vaivadijos Žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultanto Vytauto Račio, lankėsi penkiuose Punsko pienininkystės ūkiuose. Zarasų rajono ūkininkų ūkininkavimo sąlygos panašios kaip ir punskiečių, todėl jie nestokojo klausimų kaimyninėje šalyje ūkininkaujantiems, domėjosi jų taikomomis pašarų ruošimo technologijomis.

Oper. Vaidas Juška, redaktorė Erika Mankutė