• Temos
• Gyvulininkystė

Gyvulininkystės ūkių sėkmę lemia žolinių pašarų kokybė

Vidas Tolevičius

LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vyresn. gyvulininkystės specialistas

2017-08-04

Siekiant sėkmingai dalyvauti bendroje ES rinkoje, būtina didinti Lietuvos ūkiuose pagaminamos produkcijos konkurencingumą. Pieninės ir mėsinės galvijininkystės ūkių plėtros sėkmė labai priklauso nuo naudojamų žolinių pašarų kokybės, jų saugos ir teisingo šėrimo technologijų taikymo.

Net 65–70 proc. visų pašarų energetinės vertės galvijų ūkio metinėje pašarų struktūroje sudaro žoliniai pašarai (žolė, šienas, šienainis, silosas), todėl labai svarbu juos pagaminti kokybiškus, ypač, kai šią vasarą orai tokie permainingi.

Svarbus pjaustinių ilgis

Norint pasigaminti kokybiško šienainio, reikia tinkamos žolynų sudėties, žolės dorojimo technikos ir įrangos. Kai silosuojama masė susmulkinama tinkamo ilgio pjaustiniais, įmanoma ją gerai suslėgti, iki minimumo sumažinti oro kiekį ir užtikrinti gerą siloso fermentaciją. Rekomenduojamas pjaustinio ilgis yra 1–3 cm. Jei silosuojamoje masėse sausųjų medžiagų yra 18–20 proc., pjaustiniai gali būti 4–5 cm ilgio. Ypač svarbu gerai susmulkinti gerokai pavytintą (daugiau kaip 40 proc. sausų medžiagų) žolę. Jei silosuojama masė susmulkinama ilgais pjaustiniais (5 cm ir ilgesniais), ją sunku suslėgti, pasilieka daug deguonies, užsitęsia kvėpavimo fazė, blogėja fermentacijos procesas, susidaro sąlygos mielėms, pelėsiams veistis ir pašaras pradeda kaisti. Stambus susmulkinimas apsunkina ir siloso išėmimą iš talpų. Taigi, kuo daugiau pavytinta žolė, tuo trumpesni turi būti pjaustiniai. Kad būtų garantuotas reikiamas pjaustinio ilgis, reikia naudoti tinkamą specialiai tam skirtą įrangą.

Siekiant paruošti geros kokybės silosą, reikia:

• žolę pjauti, vytinti ir silosuoti esant geram orui;
• pjauti tinkamos vegetacijos fazės žolę;
• palikti 6–8 cm aukščio ražienas (kad būtų išvengta masės užteršimo žemėmis);
• būtina tinkama silosuojamos masės drėgmė;·
• silosuojamoje žolėje turi būti pakankamai cukraus;·
• žolę tinkamai susmulkinti;
• siloso talpyklą užpildyti per 1–3 dienas;
• masę gerai paskleisti ir suslėgti;
• gerai uždengti plėvele ir prislėgti;
• naudojant specialius priedus (konservantus), laikytis gamintojų rekomendacijų.

Svarbus žolynų pjovimo laikas

Geriausias skirtingos botaninės sudėties žolynų pjovimo laikas: miglinių – plaukėjimo fazė; ankštinių – žiedpumpurių susidarymo fazė, žydėjimo pradžia; miglinių–ankštinių mišinio – plaukėjimo pabaiga, žydėjimo pradžia. Tinkamos fazės nupjautoje žolėje yra apie 15–18 proc. žaliųjų baltymų, 15 – 18 proc. žaliosios ląstelienos, kurią labai gerai pasisavina galvijai ir iš jos gauna apie 80 proc. energijos. Iš peraugusios žolės paruoštas silosas nemaistingas. Šeriant galvijus tokiu silosu, reikia daug kombinuotųjų pašarų. Dėl to didėja pašarų kaina ir produkcijos savikaina.

Pagrindinės siloso ruošimo ritiniuose sąlygos:

• saugoti, kad su žole nepatektų gyvūnų kaulų ir žemių;
• laiku šienauti;
• suformuoti purią stačiakampę pradalgę;
• naudoti šienapjoves su plaušintuvais;
• jeigu orai sausi, pradalgių nevartyti, kad neužsiterštų žemėmis;
• jeigu orai permainingi, pradalges reikia vartyti;
• nepalikti nesudorotos pradalgės ilgiau kaip 2–3 dienas;
• prireikus naudoti konservantus.

Vytinimas – svarbiausias siloso ruošimo etapas:

• vytinant sustoja žalingų bakterijų dauginimasis ir veikla;
• geriausi rezultatai gaunami, kai silosuojamoje masėje yra apie 45 proc. sausųjų medžiagų;
• jeigu masėje sausųjų medžiagų yra daugiau kaip 40 proc., jokių konservantų nereikia;
• esant palankioms oro sąlygoms, žolę vytinti ne ilgiau kaip 24–36 val.;
• susuktus ritinius kuo greičiau tinkamai apvynioti plėvele (per 2 val.);
• nevynioti ritinių lyjant;
• nepažeisti plėvelės kraunant ir transportuojant;
• ritinius laikyti vertikalioje padėtyje;
• jeigu silosuojamoje masėje buvo mažai sausųjų medžiagų, ritinius rikiuoti vienoje eilėje (nekrauti į stirtas);
• pažeistą plėvelę užklijuoti lipnia juosta.

Labai svarbus yra tinkamas ritinio masės tankis. Jam įtakos turi daug veiksnių:

• silosuojamos masės drėgmė;
• žolyno botaninė sudėtis;
• žolės brendimo fazė;
• preso tipas;
• važiavimo greitis ir vairavimo technika;
• pjovimo aukštis;
• traktoriaus variklio galingumas;
• preso reguliavimas ir kt.

Dažniausia bėda – vanduo ritiniuose. Jo atsiranda, kai blogai užvyniojama arba pažeidžiama plėvelė. Vandens gali susidaryti dėl garų kondensato. Jeigu vanduo susidarė ne dėl pelėsių veiklos, jis siloso kokybei reikšmės neturi.